Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-02 · Byla Nr. ATP-172-350/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-02
Bylos Nr.
ATP-172-350/2014
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00200-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pareiškėjas
V. A.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Irena Pocevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-172-350/2014

Proceso Nr. 4-26-3-00200-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2014 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutarimu V. A. buvo nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. 6500 litų bauda už tai, kad jis 2013 m. gegužės 7 d. 10:18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) sen., Kupiškio r., suteikė darbo vietą ir leido dirbti (aptarnauti klientus, parduoti prekes, priimti pinigus ir juos apskaityti kasos aparatu) G. T. ir R. Š. nepasirašius darbo sutarties, neįteikus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbo pažymėjimų, bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios, tuo V. A. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str.1 d. 1 ir 2 punktų ir DK 99 str. 2,3,6 dalių reikalavimus.

Šalies argumentai

V. A. apeliaciniu skundu skundžia 2013-11-29 nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepilnai, nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų ir neatitikimų tarp liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų. Nesivadovavo LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėm asmens naudai.

Pažymi, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai rėmėsi vien Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų paaiškinimais ir nesivadovavo kitais įrodymais, pvz. R. Š. savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad tą dieną nedirbo, o atėjo tik pasimokyti. Pagal grafiką ji tą dieną dirbti neturėjo, o jei atėjo į degalinę savavališkai, tai jau nėra jo kaltė ir pagrindas pripažinti jį kaltu dėl nelegalaus darbo. Tai, kad degalinėje nebuvo darbo grafiko, dar nėra pagrindas veiką laikyti nelegaliu darbu, nes degalinėje yra tik viena darbo vieta, ir abi darbuotojos vienu metu dirbti ne tik kad neturėjo, bet ir negalėjo. Be to, sutartys su abiem darbuotojomis buvo sudarytos 2013-05-06, ir jos turėjo dirbti paeiliui, t.y. gegužės 6 d. ir 7 dienomis. Bendrovės buhalterė R. U. patvirtino, kad privalėjo perduoti duomenis į Sodrą apie priimtas darbuotojas, tačiau sugedo kompiuteris ir ji duomenų tą dieną neperdavė. Tokiu būdu byloje nėra surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o dėl kompiuterio gedimo teismas skundžiamame nutarime net nepasisakė, rėmėsi tik prielaidomis ir samprotavimais.

Atkreipia dėmesį, kad protokolas dėl tariamai padaryto jo teisės pažeidimo jam įteiktas nebuvo, galimybė pateikti paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, ar išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus suteikta taip pat nebuvo, teisės neišaiškintos. Mano, kad pareigūnų, tariamai jam perskaičiusių protokolą balsu, veiksmuose yra požymių veikos, numatytos BK 228 str., nes Mokesčių administravimo įstatyme nėra apibrėžta, kad mokesčių administratorius turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, rinkdamas įrodymus administracinėje byloje reikia vadovautis BPK nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad apie tai, jog buvo fotografuojamas jis įspėtas nebuvo, todėl pareigūnų veiksmus vertina kaip slaptą sekimą. Be to, jei pareigūnai jį sekdami ir skaitė protokolą, jis nieko negirdėjo, nes jie buvo 10-15 metrų atstumu, o jis sirgo, klausa buvo susilpnėjusi. Iš šių duomenų matyti, kad jis buvo slapta sekamas, pareigūnai neturėjo leidimo to daryti, todėl įrodymai buvo renkami neleistinu ir nusikalstamu būdu, teismas jais remtis negalėjo.

Pažymi, kad ATPK 35 str. yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2013-11-29 teismo nutarimo administracinės teisės pažeidimas, kuris jam inkriminuojamas buvo nustatytas 2013-05-07, o teismo nutarimas priimtas 2013-11-29, t.y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tokiu atveju, administracinė nuobauda man negalėjo būti skiriama, o administracinė bylą turėjo būti nutraukta ( LR ATPK 287 str. 2 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. A. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo V. A. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pažeidėjo kaltę patvirtina byloje surinkta medžiaga – 2013-05-07 faktų fiksavimo pažyma, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų pinigų suskaičiavimo aktas, darbuotojų paaiškinimai, pareigūnų parodymai ir kiti rašytiniai duomenys, aplinkybę dėl kompiuterio gedimo liudytoja R. U. nurodė tik bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas neigdamas, jog jis nebuvo supažindintas su protokolu, dėsto vien prielaidas, spėjimus, nepateikia kokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad protokolas jam perskaitytas nebuvo, skaitymo jis negirdėjo, o nuotraukoje yra ne jis, nes aplinkybę, kad pažeidėjas girdėjo skaitomą protokolą, patvirtina V. O. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad prieš skaitant protokolą V. A. nurodė, kad bendrauti nenori, o perskaičius pasakė, kad po protokolu nepasirašys. Fotografavimas buvo vykdomas norint užfiksuoti supažindinimo su protokolu aplinkybes, bei jas kaip įrodymą pateikti teismui. Fotografavimas buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 19 p. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažeidėjas skunde nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai vadovavosi tik Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų paaiškinimais ir nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais – jo, bei R. Š. paaiškinimu, tačiau šie jo skundo argumentai nepagrįsti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl A. A. kaltės išsamiai argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, kaip teigiama skunde. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi 2013-05-07 Faktų fiksavimo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2013-05-07 10.18 val. atliekant kontrolinį pirkimą degalinėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perkant alų, jį pardavė G. T., kuri neturėjo darbo pažymėjimo ir darbo sutarties. Patikrinimo metu G. T. paaiškino, kad ji nuo 2013-05-06 dirba degalinės operatore. Kartu degalinėje buvusi R. Š., kuri taip pat neturėjo darbo pažymėjimo ir darbo sutarties, paaiškino, kad ji čia pagal ankstesnį žodinį susitarimą su V. A. mokosi dirbti dėl prekių ir kuro pardavimo jau nuo 2013-05-02. Iš byloje esančių darbo sutarčių ir darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijų matyti, kad R. Š. ir G. T. 2013-05-06 įsakymais Nr. 37 ir 38 priimtos dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimo matyti, kad pranešimai apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią VSDFV buvo pateikti iš karto po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo – 2013-05-07 13.22 val. ir 13.58 val.. Be to, darbo sutarčių registravimo žurnalas ir įsakymų registras, kuriuose nurodyti duomenys apie darbuotojų priėmimą į darbą, Panevėžio AVMĮ buvo pateikti tik 2013 m. spalio mėnesį.

Apeliantas teigia, kad R. Š. paaiškinime nurodžiusi, kad tikrinimo dieną ji nedirbusi, tik mokėsi dirbti, į degalinę atėjo savavališkai, ne jo nurodymu, tačiau tai jo kaltės padarius pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nepaneigia. Nors iš darbo sutarties, kuri buvo pateikta po mokesčių inspekcijos patikrinimo matyti, kad R. Š. degalinėje dirbti priimta nuo 2013-05-06, tačiau tikrinimo metu darbo sutarties ir darbo pažymėjimo ji nepateikė, degalinėje nebuvo grafiko, kuriame turėjo būti nurodyta, kuomet ji turėjo dirbti, be to R. Š. parodymai prieštaringi ( patikrinimo metu ji nurodė, kad degalinėje nedirba, tik nuo 2013-05-06 mokosi dirbti, nagrinėjant administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ji aiškino, kad degalinėje įsidarbinusi nuo 2013-05-06 ir pirma darbo diena turėjo būti 2013-05-09, o patikrinimo dieną tik buvo užėjusi į degalinę pasiklausti, kuria valandą turės ateiti į darbą ) prieštaraujantys kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas jais negalėjo vadovautis kaip patikimais ir vertino kaip siekį padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde išdėstyti teiginiai dėl 2013-05-06 tariamai įmonėje sugedusio kompiuterio vertinti kaip jokiais įrodymais nepagrįsti deklaratyvūs duomenys. Šias aplinkybes pažeidėjas bei įmonės buhalterė R. U. nurodė tik nagrinėjant administracinę bylą, be to šiuo klausimu išsamiai pasisakė ir skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, todėl apelianto skundo teiginiai, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepasisakė dėl šiuo klausimu, atmetami.

Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. A. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys pakankami neabejotinai išvadai, kad V. A. padarė ATPK 41³ str. numatytą pažeidimą.

Skundo argumentai dėl tariamai neteisėtų ir nusikalstamų pareigūnų veiksmų supažindinant pažeidėją su protokolu taip pat atmetami.

ATPK 260 str. 4 d. numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, fotonuotraukų ( b.l. 16-18), tarnybinio pranešimo ( b.l. 13), V. O. paaiškinimų akivaizdu, kad V. A. su protokolu buvo supažindintas tinkamai ir jo turinys jam buvo žinomas. Be to iš LITEKO duomenų matyti, kad pažeidėjas buvo kreipęsis į Kupiškio rajono policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. Panevėžio apskrities VMI pareigūnų V. O. ir E. M. atžvilgiu dėl jų tariamai neteisėtų veiksmų – slapto sekimo jo atžvilgiu supažindinant su protokolu, tačiau nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą buvo atsisakyta pradėti, skundas dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo atmestas neskundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014-03-10 nutartimi.

ATPK 35 str. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat ir už 41³, str. numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, V. A. pažeidimas užfiksuotas 2013-05-07, protokolas už šio pažeidimo padarymą V. A. buvo surašytas 2013-10-11. Be to, iš byloje esančios Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutarties (b.l. 80) matyti, kad teismas bylos nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2014-05-06, tokiu būdu skundžiamas 2013-11-29 nutarimas priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos paskyrimo terminui.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o V. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis