- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-6225-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas 2009 m. sausio 6 d. D. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad D. R. 2008 m. gruodžio 7 d. apie 02 val. 30 min. Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės 16 namo trečios laiptinės pirmame aukšte užpuolė L. N., spardė jos buto duris, rankine daužė L. N. į įvairias kūno vietas, įžeidžiamai kibo. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
II.
Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Plungės rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį organizavimui.
Teismas nurodė, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Teismas nurodė, kad pagrindinis ATPK 174 dalyje numatyto pažeidimo objektas – viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Apklausus nukentėjusiąją, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas priėjo prie išvados, kad, nukentėjusiosios L. N. įvardinti D. R. atlikti aktyvus veiksmai savo pobūdžiu atitinka BK 284 straipsnio sudėtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms. Nagrinėjamą veiką sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Iš byloje esančios informacijos teismas konstatavo, kad konfliktas tarp šalių įvyko viešoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Teismas pabrėžė, kad nukentėjusioji nurodė ir tai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, kad D. R. daužė jos buto duris, atliko spyrius į jos kojas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, rankine daužė jai į įvairias kūno vietas. Smurto, sukėlusio fizinį skausmą nukentėjusiajai aplinkybes nurodo ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Š., kuriam, kaip policijos tyrėjui, tyrusiam L. N. pareiškimą, patirtus sužalojimus ant kojos rodė pati pareiškėja. Todėl toks įvardintas elgesys laikytinas itin ižuliu ir demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir savo pavojingumu viršija administracinio teisės pažeidimo sąvoką ir atitinka baudžiamosios teisenos kvalifikacinius požymius.
Teismas nurodė, kad konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas konflikto dalyvių veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne visai tiesiogiai prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes – garbę, orumą, reikalavimą leisti tinkamai naudotis savo teisėmis ir pan. Jeigu nagrinėtinu atveju laikyti, kad D. R. pareikštame administraciniame kaltinime yra nors ir neapibrėžta tyčia ir ji nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jos veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta (spyriai, sudavimai rankine, kaip ji nurodo, siekis pažadinti kaimynus ir pan.). Byloje apklaustas liudytoju V. P. patvirtino, kad laiptinėje nakties metu kilęs triukšmas privertė jį eiti prie buto laukutinių durų ir stebėti koridorių, kur pasak jo, jis pamatė konflikto pabaigą – kaip buvo susikibusios dvi kaimynės ir kaip L. N. spyrusi D. R. uždarė savo buto duris. Tokia aplinkybė patvirtina, kad konfliktas neigiamai veikė ne tik jo dalyvius, bet į jį atkreipė dėmesį ir su juo nesusiję asmenys. Todėl padarinių atveju, traukiamo atsakomybėn asmens tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta BK 284 str. (BK 284 str. subjektyviosios pusės tiesioginės tyčios elementas).
III.
D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principus. Pažymi, kad teismas priimdamas nutarimą nesivadovavo jokiais įrodymais, išskyrus L. N. subjektyviais ir nenuosekliais parodymais. Teismas nesivadovavo liudytojo V. P. parodymais, kuris yra nešališkas ir betarpiškai matęs įvykio aplinkybes. Dėl to pažeidžiami šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, nenustatyti žalos padariniai, pagrįsti kokiais nors įrodymais, išskyrus nukentėjusiosios parodymus. Pažymi, kad nepakanka faktinių duomenų konstatuoti jos kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Nurodo, kad esant prieštaringiems liudytojų parodymams visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Mano, kad teismas nutarimu turėjo išspręsti bylą, t. y. nutraukti administracinę bylą ir perduoti prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo esant įstatyme numatytiems pagrindams.
L. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Nurodo, kad teismas apklausė keturis D. R. atsivestus liudytojus, policijos pareigūnus, jokių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nebuvo, jie nematė konflikto, patvirtino, kad pati D. R. buvo neblaivi. Policijos pareigūnas apklausė septynis D. R. nurodytus liudytojus. Prieina prie išvados, kad teismas vertino ne tik jos, bet ir D. R. paaiškinimus, o apeliantė tik konstatuoja, tačiau nekonkretizuoja, kodėl ir kokias teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas. Nurodo, kad liudytojo V. P. policijos tyrimo metu D. R. sąraše nebuvo, jis tik po trijų mėnesių atvykęs į teismą tapo pagrindiniu D. R. liudytoju. Pabrėžia, kad apeliantė skunde nurodo melagingus teiginius, susijusius su policijos pareigūnų siūlymu L. N. kreiptis dėl patirtų sužalojimų į medikus, kurie nebuvo minimi teismo posėdžio metu. Nurodo, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių, todėl pareigūnai neturėjo jomis vadovautis ir labai gerai apžiūrėti įvykio vietą, surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikaltimo sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, atitinkamai numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.).
ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Antra vertus, pažymėtina, kad toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą turi būti išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir, priklausomai nuo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir darytinų išvadų, gali būti priimamas bet kuris iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas. Apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nutarimas neužkerta kelio baudžiamojo proceso nutraukimui ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, jei tokių sprendimų priėmimo pagrindai baudžiamojo proceso metu būtų nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004).
Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. R. prašo iš esmės įvertinti faktines bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutarimo pagrindu bus organizuojamas ikiteisminis tyrimas, todėl apeliacinės instancijos teismui tirti tas pačias aplinkybes nėra tikslinga. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą vertina, kad nagrinėjamu atveju yra BK 284 straipsnio pažeidimo požymių, todėl priimdamas apeliacine tvarka apskųstą nutarimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK įtvirtintomis taisyklėmis ir jokių esminių įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.