- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-605-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00253-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gegužės 31 d. J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 31 d., 16.10 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, keiksėsi necenzūriniais žodžiais, jam nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, tuo jis pažeidė Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos Miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarimu J. A. pagal ATPK 174 straipsnį J. A. paskyrė 10 (dešimties) parų areštą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu dėl šališkai ir neobjektyviai vertinamos situacijos, besąlygiško rėmimosi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kaip patikimais šaltiniais, nurodant nebūtas įvykio aplinkybes, kurie buvo surašyti ypač šališkai - pažeidžiant apelianto teises, pažeminant garbę ir orumą. Apeliantas nesutinka su Klaipėdos AVPK Palangos m. PK nustatytomis aplinkybėmis, mano, kad surašydami protokolą pareigūnai persistengė, neatsižvelgė i faktą, kad jis sėdėjo kavinėje, nepavartojo nė vieno necenzūrinio žodžio, nemato net menkiausios priežasties, kodėl jo atžvilgiu taikytinas ATPK 174 straipsnis. Teigia, kad jis norėjo padėti, pasiteiravo barmenės ar viskas gerai, kiek kainuos dužęs bokalas, nes iš geros valios norėjo padėti išspręsti situaciją efektyviai, kadangi taip atsitiko jo pažįstamam, paklausė policijos pareigūnų, už ką jį liečia ir sodina į policijos automobilį, nors incidentas įvyko dėl netyčia sudaužyto bokalo, kurį netyčia sudaužė visai kitas asmuo. Teigia, kad parodė iniciatyvą ir atsakė policijos pareigūnams į klausimus, kad už sudaužytą bokalą alaus yra sumokėta, ir jokių pretenzijų nei kavinė, nei kiti asmenys neturi, tą patį pasakė ir barmenė. Mano, kad vyrauja policijos pareigūnų nusistatymas prieš jį, nes komisariate nustačius (0,27 prom.) girtumą buvo uždarytas keturioms valandoms į belangę išblaivinimui. Mano, kad šiam veiksmui taip pat nebuvo jokio teisinio pagrindo, juolab, kad nei policijos pareigūnų, nei viešosios tvarkos, nei baro (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nieko nepadarė, sulaikytas visą laiką išlaukė santūriai. Apeliantui kyla abejonė, kodėl ir kokiu pagrindu miesto centre, kavinėje, kitų žmonių akivaizdoje buvo sodinamas į policijos automobilį, o tik paskui nustatinėjamas jo blaivumas. Mano, kad faktas, jog buvo kavinėje, kur legaliai nusipirko vieną bokalą prancūziško alaus ir atsisėdo prie staliuko lauke, neadekvatus elgesio moduliui, kad buvo sodinamas i policijos tarnybinį automobilį ir vežamas į komisariatą, nustatinėjamas jo blaivumas ir tada suvaržoma jo laisvė keturioms valandoms.
Apeliantas reiškia abejonę ir dėl neadekvačių gerbiamos teisėjos Dianos Vercinskės veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog ji, pamačiusi koridoriuje apeliantą, prieš visus laukiančius žmones garsiai sakė, kad jį pasodins. Mano, kad šiuo klausimu atsispindėjo išankstinė teisėjos nuomonė apie bylos baigtį, jos suinteresuotumą situacija net nepradėjus nagrinėti bylos. Jis nekaltina teisėjos, tik nori atkreipti dėmesį, kokios neigiamos pasekmės jam kyla ir kokią nuomonę apie jį verčia sudaryti policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai, kurie, deja, nėra vertinami kritiškai. Jis kaltina policijos pareigūnus, kurie jo atžvilgiu viršija įgaliojimus, neteisėtai kurpia jį kaip nusikaltėlį prieš teismo akis ir taip sukelia labai dideles neigiamas pasekmes jo atžvilgiu. Vietoj to, kad įvertintų, jog jis nori padėti ir bendrauti, jie džiaugiasi jį uždarę. Apeliantas įsitikinęs, kad nepažeidė įstatymo, šioje situacijoje elgėsi kaip būtų pasielgęs kiekvienas doras žmogus, pasiteiravęs ar viskas gerai. Pabrėžia, kad incidentą matė barmenė, kalbėjo su pareigūnais ir taip pat nesuprato už ką jį išvežė. Iš šio ir kitų įvykių, dėl kurių neieškojo teisybės, jam pačiam yra labai aišku, kad yra sistemingai baudžiamas, o ne sistemingai darantis pažeidimus. Tai pagrindžia visiškai prieštaringos realybei nurodytos įvykio aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į J. A. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. Pocius nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, nes šioje byloje Palangos miesto apylinkės teismas objektyvai ištyręs visus medžiagoje surinktus įrodymus J. A. pripažino kaltu ir jo kaltę patvirtina medžiagoje esantys parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, rašytinė bylos medžiaga. Šis asmuo ne kartą yra baustas administracinėmis baudomis, tačiau J. A. jokių išvadų nedaro ir sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde J. A. nepateikė naujų įrodymų ar aplinkybių, kurie paneigtų jo kaltę šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK 254 straipsnio 1 dalis numato viešą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o įrodymais pripažįstami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Be, to, įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Jeigu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdyje parodymus, paaiškinimus duoda ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, tie parodymai ir paaiškinimai turi būti užfiksuoti teismo posėdžio protokole, nes tie duomenys reikalingi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, kur bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju teismas, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, iš kurio būtų galima matyti, kokie asmenys buvo apklausti, kokius parodymus davė, nors teismas remiasi J. A. parodymais, duotais teismo posėdyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarime konstatuoja, kad J. A. paaiškino, kad buvo neblaivus, tačiau nesikeikė, jokio konflikto nebuvo, be to, J. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykį matė bare dirbusi barmenė, kuri gali patvirtini, kad jokio konflikto nebuvo. Taigi, iš šių J. A. parodymų matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti J. A. pateiktą įvykių versiją, kad būtų tinkamai ištirtos įvykio aplinkybės. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad įvertinus J. A. asmenį apibūdinančius duomenis apie jo sistemingai daromus administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimus, J. A. argumentai, kad jis nepadarė jokio pažeidimo ir, kad policijos pareigūnai priešiškai prieš jį nusistatę, vertinami kaip argumentai, kurių pagrindu siekiama išvengti administracinės nuobaudos už padarytą pažeidimą. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tai, jog J. A. anksčiau yra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, dar nepatvirtina aplinkybės, kad jis 2014 m. gegužės 31 d. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tinkamai neištyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nesurinkus pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, nėra galimybės patikrinti, ar J. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, bylą išnagrinėjus žodžiu ir apklausus ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardytus asmenis, tačiau nesurašius teismo posėdžio protokolo, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant teismo posėdžio protokolo, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai J. A. paskirta nuobauda.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškintos ir atskleistos svarbios bylai aplinkybės, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.