Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. įgaliotam atstovui advokatui A. G.,

institucijos Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu E. B. buvo nubaustas 730 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 10 dalį, už tai, kad: 2019 m. balandžio 2 d. surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val. A16 kelyje, 131 km (Marijampolės kryptis), patikrinta transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. S., vykstanti tarptautiniu maršrutu Lietuva–Lenkija. Patikrinimo metu išmatavus nemetaline matavimo rulete (Nr. 13170, patikros sertifikatas Nr. 0833717, galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad transporto priemonės su kroviniu plotis 2,85, t. y. 0,30 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis, nustatytas plotis 2,72 m, t. y. 0,17 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis. Vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, atsakingas už krovinio pakrovimą, E. B. 2019 m. balandžio 2 d. leido pakrauti ir pakrovė didžiagabaritį krovinį į „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 5.2 reikalavimai), neįsitikinus, kad yra išduotas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Šia neteisėta veika E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktą, N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 6 punktą ir 9 punkto 9.7 papunktį.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad kaip matyti iš krovinio važtaraščio, krovinys buvo pakrautas Kaune, (duomenys neskelbtini), ką vairuotojas veikė po pakrovimo, kol nuvažiavo į Trakus, po to važiavo į Marijampolę, duomenų nėra. Darytina vienareikšmė išvada, kad nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Kaltinimai pareiškėjui, už ką jis yra nubaustas, nurodyti tiek protokole, tiek nutarime, t. y. leido pakrauti ir pakrovė didžiagabaritį krovinį, neįsitikinęs, kad yra leidimas. Tinkamai ar netinkamai pakrovė krovinį, pritvirtino jį ar ne, ne šitos bylos dalykas, nes šitos aplinkybės kaltinime nenurodytos. Liudytojas pripažino, kad kai vairuotojas išvažiavo, viskas buvo gerai. Bet, kai buvo sustabdytas, jau buvo blogai. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad būtent pakrovimo momentu pakrovė į didesnį automobilį, bet tokių įrodymų byloje nėra. Institucija bando perkelti įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju Institucija turėjo įrodyti, kad būtent taip buvo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Tiek nutarime, tiek protokole pažeidimo padarymo vieta nurodyta Kauno r. sav. kelias A16, 131 km, 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val. Tai yra visai šalia Marijampolės. E. B. toje vietoje nebuvo, nieko bendro su šiuo įvykiu neturėjo tuo metu, kai surašytas pažeidimas, už ką jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl mano, kad jis nubaustas visiškai nepagrįstai. CMR važtaraščio 4-oje pozicijoje įvardinta, kad krovinys buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra paaiškinimo, kaip lenkas surašė paaiškinimą lietuvių kalba be vertėjo, pasirašė protokolą, čia ne šios bylos dalykas, bet matyti, kad iš (duomenys neskelbtini), vairuotojas dar nuvažiavo į Trakus, galimai ten dar kažką pasikrovė, tada iš Trakų važiavo į Lenkiją, sustabdė netoli Marijampolės ir E. B. baudžiamas už tai, kad pakrovė tą transporto priemonę, nors visiškai nesidomima, kas buvo po to. Todėl mano, kad E. B. negali būti baudžiamas už tai, kad Kaune į leistinų gabaritų transporto priemonę pakrovė krovinį. Neaišku, kas buvo toliau, t. y. ką krovė, kur važiavo, ką darė vairuotojas. Tikėtina, kad vairuotojas, sustabdytas, be vertėjo, pasirašė po viskuo, kas buvo jam pateikta, ir po protokolu, kuris taip pat neišverstas, kad tik galėtų važiuoti. Ir tokius dokumentus vertinti kaip įrodymus, kurie netgi tiesiogiai nepatvirtina, kad pažeidimą padarė E. B., tikrai nėra galimybės. Matavimo atlikimo būdas taip pat su trūkumais, Institucija nurodė, kad jokio metodikos nėra, ji nesertifikuota. Matavimo sertifikatas skirtas medienai matuoti, o šioje situacijoje buvo pridėtas kažkoks prietaisas, kažkas iš akies pasižiūrėjo lygu, ar nelygu, gulsčiuko nenaudojo, gal buvo pakrypę ar pasvirę, to nematavo, tačiau apie tai, kad matavimo metu buvo naudotos tokios priemonės, kad matavime dalyvavo kolega pareigūnas ir vairuotojas, niekur nėra užfiksuota. Be to, vairuotojas nepasirašė ant matavimo akto. Netgi jei būtų matuota iš karto po pakrovimo, dėl matavimo metodikos trūkumo E. B. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn. Visi neatitikimai turi būti aiškinami ir traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, mano, kad skundžiamas nutarimas yra naikintinas, prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus atstovė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mano, jog Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, ištyrė ir surinko duomenis, kurie leidžia, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, daryti pagrįstą išvadą apie padarytą administracinį nusižengimą ir E. B. kaltę. Nori akcentuoti, kad tokią Institucijos poziciją pagrindžia vairuotojui surašytas protokolas, faktinės aplinkybės, kad vairuotojas dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis dalyvavo matuojant transporto priemonės matmenis, jokių pastebėjimų dėl atlikto matavimo nepareiškė, iš esmės sutiko su nustatytu pažeidimu, nes buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kurį jis savo valia įvykdė, ir jo atžvilgiu teisena pasibaigė. Kadangi atsakomybė kyla ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, pakrovusiam transporto priemonę, buvo siekiama tyrimo metu nustatyti ir šio asmens kaltę, buvo vertinti tyrimo metu asmens teikti paaiškinimai, tyrimo metu asmuo turėjo atstovą, t. y. galėjo aktyviai dalyvauti ir teikti savo turimus duomenis, dokumentus, kurie pagrįstų ar paneigtų vieną ar kitą poziciją. Institucija asmens paaiškinimus dėl matavimo priemonės tinkamumu, vertino, vadovavosi teismų praktika, kuri aiškina, kad turi būti vertinama, ar naudojant tam tikrą matavimo priemonę galėjo būti įtakojami rezultatai, ar jie galėjo būti iškreipti. Institucijos manymu, nagrinėjamu atveju to negalėjo būti, matuojant vienokia ar kitokia rulete, rezultatas buvo tas pats. Matavimo ruletė, su kuria buvo atliktas transporto priemonės matavimas turi galiojantį patikros sertifikatą, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, ir yra tinkama matuoti transporto priemones. Taip pat buvo vertinta asmens nurodyta aplinkybė, kad jam pakraunant transporto priemonę, ji buvo standartinių matmenų, o ne didžiagabaritė, ir tai savaime lemia, kad nėra jo kaltės, galbūt transporto priemonei išvažiavus iš vietos pakito jos matmenys. Tačiau didžiagabaritė transporto priemonė gali būti tiek su kroviniu, tiek be krovinio, tai reiškia, kad aplinkybė, jog savaime transporto priemonei esant standartinių matmenų, nereiškia, kad pakrovus transporto priemonę jos matmenys negali kisti. Asmuo nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė iš pakrovimo vietos išvyko neviršydama pločio parametrų, t. y. nebuvo pateiktos fotonuotraukos ar video medžiaga, o nesant jokių įrodymų Institucija neturėjo pagrindo teigti, kad transporto priemonė, išvažiuodama iš pakrovimo vietos atitiko teisės aktų reikalavimus. Institucija daro išvadą, kad arba tokių įrodymų nėra, arba transporto priemonės matmenys buvo viršyti jau išvažiuojant. Pareiškėjo poziciją laiko gynybine ir pagrįsta tik deklaratyviais teiginiais. Mano, kad nėra pagrįstos abejonės dėl asmens kaltės, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo skundą atmesti.

Liudytojas A. S. nurodė, kad jis yra Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius. Jis sustabdė transporto priemonę – vilkiką Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vizualiai įvertino, kad galimai transporto priemonė gali būti didžiagabaritė, tai yra galimai viršytas leidžiamas plotis. Jis niekada vienas nematuoja, visada kviečiasi kolegą. Ekipaže buvo dviese, jis ir kolega vyriausiasis inspektorius S. K.. Vairuotoją taip pat visada kviečia į matavimo procedūrą. Standartinė puspriekabė yra 2 m 55 cm, ir, vairuotojui matant, jie pirmiausiai išmatuoja puspriekabės plotį, kad pamatytų, jog iš tikrųjų yra 2 m 55 cm. Toliau vizualiai įvertina, kuri vieta yra labiausiai išsikišusi į šoną, pasiima aukštimatį – metrolazdį, ir prideda prie labiausiai išsikišusios vietos, tada paprašo kolegos ir vairuotojo, kad jie atsitrauktų toliau ir vizualiai įvertintų, ar jis aukštimatį pastatė tiesiai. Taip matuoja ir vieną, ir kitą pusę su tuo pačiu aukštimačiu. Pastatę aukštimatį, su rulete išmatuoja nuo puspriekabės borto iki aukštimačio krašto, gauna atstumą. Taip pat ir kitoje pusėje. Ir, jeigu yra viršyta, jie sumuoja tuos visus skaičius ir gauna, kiek yra viršyta. Šiuo atveju, išmatavus buvo 2 m 85 cm, reiškia viršyta 30 cm. Aukštimatis yra išskleidžiamas, jo aukštis iki 5-6 m, gal ir daugiau. Aukštimatis stovi stabiliai, nes yra pakankamai sunkus, jeigu yra vėjas, tai siūbuoja. Bet jei išsikišimas yra pavyzdžiui 2 m. aukštyje, nėra tikslo kelti aukštimačio iki pat viršaus. Šiuo atveju išsikišimas buvo arti dugno, nebuvo pačiame viršuje. Krovinio važtaraštyje buvo nurodyta, kad buvo vežamos naudotos padangos, vizualiai matėsi, kad visos padangos sukrito į apačią. Atidarinėti puspriekabės jie nedrįso, nes galėjo viskas išbyrėti. Vairuotojui surašius protokolą, jam buvo pasakyta, kad krovinys turės būti perkrautas, t. y. pašalintas pažeidimas. Vairuotojas dalyvavo matavimo procedūroje ir pripažino tą visą dalyką, pasirašė matavimo akte, protokole. Vairuotojas buvo lenkas, lietuvių kalbos nemokėjo. Kadangi jis tokį darbą dirba jau 13 metų ir labai dažnai dirba su užsieniečiais, lenkų kalbą gali naudoti tiek jis pats, tiek kolega, su vairuotoju bendravo lenkiškai. Vairuotojas pripažino, kad krovinys buvo išsikišęs. Puspriekabės plotis pagal standartą yra 2 m 55 cm, leidžiama paklaida 9 cm. Tarnybinių pranešimų jie dabar nerašo, todėl neprisimena, ką aiškino vairuotojas. Galėjo būti, kad išvažiuojant iš įmonės teritorijos su pakrovimu viskas buvo gerai ir jokie pločiai nebuvo viršyti, bet problema tame, kad krovinys nebuvo sutvirtintas. Puspriekabės šonai iš tento, viduje šonuose rėmų nėra, tik audeklas. Tokio pobūdžio krovinys, kaip padangos, į tokio tipo puspriekabę apskritai negalėjo būti kraunamas, t. y. negalima krauti dalomus krovinius, kurie nėra tvirtinami. Tai reglamentuota Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 9.3 p. numato: „Prieš pradedant krauti užtikrinti, kad visa kroviniui pritvirtinti reikalinga įranga būtų tinkamos naudoti būklės“, 7 punktas numato: „Su krovinio vežimu susiję asmenys taip pat privalo prisidėti prie to, kad krovinys būtų tinkamai supakuotas ir pakrautas į tam pritaikytą transporto priemonę“. Jeigu krovinys tinkamai tvirtinamas, krauti į tokio tipo puspriekabę galima, t. y. krovinys turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir / arba kitiems kroviniams, ir kad jis nejudėtų transporto priemonėje ir neiškristų iš jos (12 p.). Yra nurodytos schemos, kaip ir kas turi būti tvirtinama ir kraunama. Konkrečiai nėra reglamentuota, koks krovinys į kokio tipo puspriekabę turi būti pakrautas, nes krovinių tipų yra begalės ir konkrečiai neišskirta. Šiuo atveju nei atramų, nei tvirtinimų priemonių ten nebuvo, nors puspriekabės jie neatidarinėjo, baiminosi, kad neiškristų krovinys, bet sprendžiant iš vizualaus vaizdo, jei krovinys būtų buvęs sutvirtintas, nejudėtų, tai tokio pažeidimo jie nebūtų pamatę. Jei krovinys juda, reiškia yra problemų su tvirtinimu. Ar vairuotojas ką nors sakė dėl krovinio tvirtinimo kraunant, negali pasakyti, nes praėjo daugiau nei metai. Vairuotojas lietuvių kalbos nemokėjo, jam išvertė į lenkų kalbą. Dokumentuose nepažymėjo, kad buvo išversta į lenkų kalbą, paaiškinimą surašė lietuviškai ir visa tai, kas surašyta, išvertė. CMR važtaraštyje pasikrovimo vieta nurodyta Kaunas, (duomenys neskelbtini), o paaiškinime parašyta, kad pasikrovė Trakuose, nes ši informacija paimta iš krovinio važtaraščio. Pildo vairuotojas, jie tik išverčia, kokią informaciją jis turi pateikti. Važtaraštyje buvo nurodyta, kad krovinio siuntėjas Kaunas, o vairuotojo paklausus, kur jis pasikrovė krovinį, vairuotojas nurodė, kad Trakuose. Paaiškinimą surašė vairuotojas, perrašė duomenis iš krovinio važtaraščio. Matavimas buvo atliktas su rulete, aukštimatis buvo panaudotas tik kaip atskaitos taškas, kur yra labiausiai išsikišęs krovinys. O su rulete matuoja nuo transporto priemonės borto iki aukštimačio kraštinės, išmatuoja atstumą nuo borto iki aukštimačio kraštinės. Matavime gulsčiuko nenaudojo, padangų slėgio nematavo. Transporto priemonė nebuvo pakrypusi. kai prideda aukštimatį, kolega ir vairuotojas stovi toliau ir pasižiūri vizualiai, ar aukštimatis stovi ne kreivai, kad būtų kiek įmanoma tikslesnis matavimas. Atstumą skaičiavo nuo Trakų, t. y. kokią informaciją vairuotojas pateikė, tokia informacija jie ir vadovaujasi. Jokio kito dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad krovinys pakrautas Trakuose, vairuotojas neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad :

2019 m. balandžio 2 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta, kad: krovinio siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) Lenkijoje; krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), Lenkijoje; krovinio perėmimo vieta (duomenys neskelbtini), Kaune; krovinys – naudotų padangų atliekos; vežėjas „(duomenys neskelbtini)“; transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 88).

Pateiktas IS „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 2 d. nebuvo išduotas leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (b. l. 63).

Lietuvos transporto saugos administracijos matavimo akte Nr. K-054065, kurį pasirašė vyriausiasis inspektorius A. S., nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val., A16, 131 km, Marijampolės kryptimi, pamatuotas vežėjo „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leistini pločio matmenys 2.55 m, faktiniai pločio matmenys 2.85m, skirtumas 0.3 m. Kartu su matavimo aktu pateiktos dvi fotonuotraukos (b. l. 58, 59, 60).

2018 m. rugpjūčio 1 d. patikros sertifikatas Nr. 0833717 patvirtina, kad nemetalinė ruletė (tipas komelon) Nr. 13170, matavimo ribos 30 m (medienos ir žemės naudmenų matavimui), patikrinta Kauno regiono laboratorijoje ir patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 89).

2020 m. balandžio 2 d. paaiškinime dėl krovinio vežimo transporto priemonės Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S. nurodė, kad krovinį vežė maršrutu Lietuva–Lenkija, vežamo krovinio svoris 11200 t, CMR važtaraštis išrašytas 2019 m. balandžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmens, pakrovusio krovinį, ir asmens, įteikusio krovinio vežimo dokumentus, vardo, pavardės ir pareigų jis nežino, krovinio pakrovimo adresas, data ir laikas – Trakai, 2019 m. balandžio 2 d. 12.00 val., krovinio siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 65).

Iš 2019 m. balandžio 3 d. mokėjimo patvirtinimo matyti, kad S. S. sumokėjo 70 Eur baudą (b. l. 62).

2019 m. lapkričio mėn. (tiksli data nenurodyta) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Lietuvos transporto saugos administracija siuntė kvietimą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar jo įgaliotas už krovinio pateikimą (pakrovimą) 2019 m. balandžio 2 d. atsakingas asmuo kviečiamas atvykti 2019 m. lapkričio 13 d. 13 val. atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nurodyta įgaliotam (atsakingam) už krovinio pateikimą (pakrovimą) asmeniui taip pat turėti darbo funkcijas 2019 m. balandžio 2 d. pagrindžiančius dokumentus (b. l. 21-22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2017 m. direktoriaus įsakymu Nr. DS-43 patvirtintus krovėjo pareiginius nuostatus, kurių kopiją 2019 m. lapkričio 18 d. patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė E. J. (b. l. 55-56).

2019 m. lapkričio mėn. (tiksli data nenurodyta) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir advokatui A. G. Lietuvos transporto saugos administracija siuntė raštą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar jo įgaliotas už krovinio pateikimą (pakrovimą) 2019 m. balandžio 2 d. atsakingas asmuo kviečiamas atvykti 2019 m. lapkričio 29 d. 8 val. atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl padaryto administracinio nusižengimo. Prašė paaiškinti, ar 2019 m. balandžio 2 d. krovinį pakrovęs krovėjas buvo aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis, funkcijoms vykdyti, ar buvo supažindintas su tuo susijusiais krovinių tinkamo pateikimo/ pakrovimo teisės aktų reikalavimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo patvirtintais vietiniais teisės aktais, krovinių išdėstymo ir tvirtinimo schemomis ir pan., pateikiant tai pagrindžiančią dokumentaciją, foto, vaizdinę ir kt. informaciją (b. l. 24-25).

2019 m. lapkričio 29 d. advokatas A. G. Lietuvos transporto saugos administracijai pateikė prašymą administracinio nusižengimo protokolą surašyti E. B. ir jo atstovui nedalyvaujant, kadangi kviečiami buvo atvykę du kartus, tačiau administracinio nusižengimo protokolas taip ir nebuvo surašytas (b. l. 31).

2020 m. sausio mėn. (tiksli data nenurodyta) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir advokatui A. G. Lietuvos transporto saugos administracija siuntė šaukimą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas kviečiamas 2020 m. sausio 22 d. 14 val. atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl padaryto administracinio nusižengimo, dalyvavimas būtinas (b. l. 28-29).

2020 m. sausio 22 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausioji specialistė R. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. B., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 d., dėl to, kad 2019 m. balandžio 2 d. surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val. A16 kelyje, 131 km (Marijampolės kryptis), patikrinta transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. S., vykstanti tarptautiniu maršrutu Lietuva–Lenkija. Patikrinimo metu išmatavus nemetaline matavimo rulete (Nr. 13170, patikros sertifikatas Nr. 0833717, galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad transporto priemonės su kroviniu plotis 2,85, t. y. 0,30 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis, nustatytas plotis 2,72 m, t. y. 0,17 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis. Vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, atsakingas už krovinio pakrovimą, E. B. 2019 m. balandžio 2 d. leido pakrauti ir pakrovė didžiagabaritinį krovinį į „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 5.2 reikalavimai), neįsitikinus, kad yra išduotas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Protokole nurodyta administracinio nusižengimo vieta – Kauno r. sav., kelias A16, 131 km,2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val., nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės – ilgio matavimo priemonė Nr. 13170, metrologinės patikros liudijimo Nr. 0833717, prietaiso rodmenys, paklaida 2,85 (b. l. 14-16).

2020 m. vasario 21 d. advokatas A. G. Lietuvos transporto saugos administracijai pateikė paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje, nurodė, kad E. B. su administracinio nusižengimo protokole nurodytais kaltinimais padarius nusižengimą nesutinka. 2019 m. balandžio 2 d. E. B. pakrovė ne didžiagabaritę transporto priemonę. 2019 m. balandžio 2 d. buvo pakrautas standartinis neperdirbtas vilkikas Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir standartinė neperdirbta Krone tipo puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad tiek vilkikas, tiek puspriekabė buvo standartinių išmatavimų ir neperdirbti bei neviršijo didžiausiu leidžiamų matmenų, nebuvo reikalingas leidimas vežti didžiagabaričius krovinius, todėl ir nebuvo pareikalauta pateikti tokį leidimą. Dėl kokių priežasčių ne E. B. darbo vietoje vėliau po automobilio išvykimo buvo užfiksuotas viršytas didžiausias leistinas transporto priemonės plotis, E. B. nežinoma. Kur ir ką darė atitinkama transporto priemonė išvažiavusi iš E. B. darbo vietos, ne E. B. atsakomybė. Iš protokolo bei bylos medžiagos net neaišku kurioje vietoje (vilkike ar puspriekabėje) buvo užfiksuotas atitinkamas matmenų neatitikimas. Mano, jog transporto priemonė įvardinta didžiagabarite dėl netinkamai ir su netinkamomis priemonėmis atliktų matavimų. Su medienai ir žemės naudmenoms skirta (sertifikuota) matuoti rulete nebuvo įmanoma tiksliai pamatuoti transporto priemonės matmenų, ypač kai iš susipažinimui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog dėl neidentifikuotų priežasčių sustabdyta puspriekabė buvo išsipūtusi keliose vietose. Spėja, jog būtent dėl išsipūtimo transporto priemonė buvo identifikuota kaip didžiagabaritė, tačiau išsipūtimo matmenų neįmanoma tiksliai pamatuoti medienai ir žemės naudmenomis matuoti skirta rulete. Jiems nežinoma sertifikuota metodika, kaip įmanoma pamatuoti išsipūtusios puspriekabės matmenis su medienai ir žemės naudmenoms matuoti skirta matavimo priemone (b. l. 32-33).

2020 m. vasario 24 d. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimu E. B. nubaustas 730 Eur bauda pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, už tai, kad: 2019 m. balandžio 2 d. surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val. A16 kelyje, 131 km (Marijampolės kryptis), patikrinta transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. S., vykstanti tarptautiniu maršrutu Lietuva–Lenkija. Patikrinimo metu išmatavus nemetaline matavimo rulete (Nr. 13170, patikros sertifikatas Nr. 0833717, galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad transporto priemonės su kroviniu plotis 2,85, t. y. 0,30 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis, nustatytas plotis 2,72 m, t. y. 0,17 m viršytas didžiausias leidžiamas 2,55 m plotis. Vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, atsakingas už krovinio pakrovimą, E. B. 2019 m. balandžio 2 d. leido pakrauti ir pakrovė didžiagabaritinį krovinį į „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 5.2 reikalavimai), neįsitikinus, kad yra išduotas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktas, N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 6 punktas ir 9 punkto 9.7 papunktis (b. l. 7-8).

2020 m. birželio mėn. (tiksli data nenurodyta) Lietuvos transporto saugos administracijos rašte teismui nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nėra jokios galiojančios, teisės aktais patvirtintos metodikos, kaip turėtų būti matuojamas transporto priemonės plotis (b. l. 113-114).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Nagrinėjamu atveju nėra aiški tiksli nusižengimo padarymo vieta – administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas Kauno r. sav., kelias A16, 131 km, 2019 m. balandžio 2 d. 17.18 val. (b. l. 7-8, 14-16), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tuo laiku ir toje vietoje buvo sustabdyta ir patikrinta transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. S., vykstanti tarptautiniu maršrutu Lietuva–Lenkija, surašytas matavimo aktas (b. l. 58). Transporto priemonės vairuotojas S. S. paaiškinime dėl krovinio vežimo nurodė, kad krovinio pakrovimo adresas, data ir laikas – Trakai, 2019 m. balandžio 2 d. 12.00 val. (b. l. 65), tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta krovinio perėmimo vieta (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 88). Šių viena kitai prieštaraujančių aplinkybių Institucija nesiaiškino ir prieštaravimų nepašalino.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad E. B. pakrovė krovinį, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, dėl ko transporto priemonės – puspriekabės matmenys pakito ir tai lėmė, kad transporto priemonė tapo didžiagabarite.

Pareiškėjo atstovas kategoriškai teigia, kad tuo metu, kai 2019 m. balandžio 2 d. E. B. pakrovė transporto priemonę, tiek vilkikas, tiek puspriekabė buvo standartinių išmatavimų, neperdirbti ir neviršijo didžiausiu leidžiamų matmenų, neviršijo jokių leidžiamų gabaritų, taip pat kroviniai nebuvo didžiagabaričiai. Liudytojas A. S., apklaustas teismo posėdžio metu, taip pat pripažino, kad galėjo būti, jog išvažiuojant iš įmonės teritorijos su pakrovimu viskas buvo gerai ir jokie pločiai nebuvo viršyti, tačiau krovinys nebuvo sutvirtintas. Iš pradžių liudytojas nurodė, kad tokio pobūdžio krovinys, kaip padangos, į tokio tipo puspriekabę apskritai negalėjo būti kraunamas, vėliau nurodė, kad nėra konkrečiai reglamentuota, koks krovinys į kokio tipo puspriekabę turi būti pakrautas, ir jei krovinys tinkamai tvirtinamas, krauti į tokio tipo puspriekabę galima.

Apie aplinkybę, kad krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas, buvo nuspręsta tik iš vizualaus transporto priemonės ir puspriekabės vaizdo, liudytojas A. S. paaiškino, kad puspriekabės pareigūnai neatidarinėjo, baimindamiesi krovinio iškritimo. Liudytojas A. S. taip pat paaiškino, kad matuodami transporto priemonę nenaudojo gulsčiuko, nematavo padangų slėgio, tiesiog pridėjus aukštimatį, kolega ir vairuotojas stovėjo toliau ir žiūrėjo vizualiai, ar aukštimatis stovi ne kreivai, kad būtų kiek įmanoma tikslesnis matavimas. Apie aukštimačio panaudojimą atliekant transporto priemonės matavimus nėra pažymėta nei matavimo akte (b. l. 58), nei kuriame nors kitame dokumente, ši aplinkybė paaiškėjo tik teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją. Pareiškėjo atstovas išreiškė abejonę dėl netinkamai ir su netinkamomis priemonėmis atlikto matavimo. Į bylą pateiktas matavimo ruletės patikros sertifikatas Nr. 0833717 patvirtina, kad nemetalinė ruletė (tipas komelon) Nr. 13170, skirta medienos ir žemės naudmenų matavimui (b. l. 89). Institucija nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra jokios galiojančios, teisės aktais patvirtintos metodikos, kaip turėtų būti matuojamas transporto priemonės plotis (b. l. 113-114), todėl šios aplinkybės leidžia abejoti, ar atlikto matavimo rezultatai yra tikslūs ir objektyvūs.

Nors, kaip teisingai nurodo Institucija atsiliepime į skundą, fotonuotraukose yra matomi puspriekabėje esantys išsipūtimai (b. l. 59, 50), tačiau teismas negali sutikti su Institucijos teiginiu, kad nekyla abejonių, jog puspriekabė yra išsipūtusi dėl jos viduje esančio netinkamai pritvirtinto ar apskritai nepritvirtinto krovinio ir kad dėl to kaltas būtent E. B.. Puspriekabė patikrinimo metu nebuvo atidaryta, krovinys nebuvo apžiūrėtas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad jis nebuvo pritvirtintas, ar buvo pritvirtintas netinkamai pakrovimo metu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. direktoriaus įsakymu Nr. DS-43 patvirtintų krovėjo pareiginių nuostatų 12 punkte numatyta krovėjo pareiga pakrauti naudotas padangas taip, kad vežančios transporto priemonės matmenys, ašies apkrova ir masė su kroviniu nebūtų didesni už didžiausiuosius leidžiamus matmenis, ašių apkrovas ir masę, o 17 punkte numatyta krovėjo pareiga baigus krauti patikrinti, ar krovinys tinkamai pakrautas, ar bus saugu jį transportuoti (b. l. 55-56), tačiau administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės dėl transporto priemonės didžiausių leistinų matmenų pažeidimo (darant prielaidą, kad atlikti matavimai yra tikslūs), kurie atlikti praėjus daugiau nei penkioms valandoms po pakrovimo, negali neginčijamai patvirtinti, kad dėl netinkamai pakrauto ir 9ar) pritvirtinto krovinio yra atsakingas būtent pareiškėjas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintuose N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimuose numatyta ir krovinio vežėjo ir (ar) vairuotojo pareiga krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų (10.2 punktas), bei nustatyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų (11 punktas). Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta vežėjo pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Todėl, jei krovinys krovimo metu buvo sutvirtintas netinkamai, ar apskritai nebuvo pritvirtintas, vairuotojas neturėjo išvažiuoti iš krovimo vietos.

Administracinio nusižengimo byloje nesant jokių duomenų, kur, 2019 m. balandžio 2 d., 12.00 val. Kaune pakrovus krovinį, dar važiavo transporto priemonės Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., kur ir ką jis veikė, kaip ir dėl kokių priežasčių jis atsirado Trakuose ir tik po to 17.18 val. važiavo pro Marijampolę, ar nebuvo Trakuose ar kitoje vietoje pakrautas papildomas krovinys ar iškrauta dalis krovinio, tokiu būdu pajudinant ar pažeidžiant buvusius krovinio sutvirtinimus, ir panašiai. Kadangi prieštaravimų dėl krovinio pakrovimo vietos ar galimo krovinio tvirtinimo pažeidimo pašalinti nepavyko, E. B. tvirtinimas, kad transporto priemonė pakrovimo metu neviršijo nustatytų gabaritų ir buvo pakrauta tinkamai, negali būti paneigtas, todėl tvirtinti, kad E. B. netinkamai sutvirtino krovinį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje, neturint neginčijamų įrodymų, kad būtent 2019 m. balandžio 2 d. 12.00 val. krovinys transporto priemonėje Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas nesilaikant teisės aktuose numatytų leistinų transporto priemonės pločio parametrų bei nepritvirtintas (ar pritvirtintas netinkamai), ir nesant nustatytų aplinkybių, dėl kokios priežasties praėjus daugiau nei penkioms valandos po pakrovimo, transporto priemonė Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjusi krovinį nugabenti į Lenkiją, vis dar buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant ANK 567, 569 straipsniuose nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad E. B. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nesurinkus neginčytinų E. B. kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos jo naudai, o administracinių nusižengimų bylos teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutrauktina, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 10 dalyje požymių, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

E. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.