- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-14875-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09834-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pratęsti terminą paveldėtojai D. A. tėvo V. S. palikimui priimti. Nurodė, kad jos tėvas V. S., miręs (duomenys neskelbtini) turėjo vienintelį vaiką – dukrą, pareiškėją, su pareiškėjos motina buvo išsituokęs. Prieš mirtį V. S. dukrai nurodė, kad turi/turėjo santaupų Rusijos banke, kurias ši turėtų bandyti atgauti. Kad turi kito turto dukrai niekada neminėjo. 2004 m. pareiškėja kreipėsi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra savo tėvo dukra, kartu prašant atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jį, dėl to, kad jos gimimo liudijime jos ir tėvo pavardės buvo įrašytos skirtingos (skyrėsi viena raidė), buvo praleidusi. Teismas abu pareiškėjos prašymus patenkino. Turėdama įrodymą, kad ji yra savo mirusio tėvo dukra, pareiškėja kreipėsi į Vniešekonombank, kuriame tėvas nurodė laikęs pinigines lėšas JAV doleriais, tačiau jai buvo nurodyta, kad buvęs šio banko filialas Vilniuje esą buvo nacionalizuotas Lietuvos Respublikos ir jie esą nebėra atsakingi už buvusius indėlius šiame filiale. Supratusi, kad neįmanoma šių lėšų iš banko atgauti, būdama įsitikinusi, kad jokio kito paveldimo turto nėra, į notarą nesikreipė. Tik 2021 m. sausio mėn. pareiškėjai tapo žinoma, kad po V. S. mirties liko paveldimo turto – dviejų miško ūkio paskirties žemės sklypų dalys, kurių nuosavybės teisės V. S. buvo atkurtos, kai su pareiškėja susiekė giminaitė G. A., paaiškinusi, kad žemės sklypų, kurių dalies savininku buvo V. S., bendraturčiai jos prašo „susitvarkyti“ paveldėjimą, nes iki tol viešame registre šių sklypų dalies bendraturčiu yra nurodytas velionis V. S.. Pareiškėja apie tokį tėvo turtą nežinojo, apie jį galėjo nežinoti ir net pats tėvas, kadangi su giminėmis beveik nebendravo, o jo paties tėvai buvo mirę, kai jis pats buvo dar mažametis. Mano, kad nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi kiti giminaičiai, kurie nurodė V. S. kaip pretendentą, dėl ko jam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sužinojusi apie tėvui priklausantį turtą, pareiškėja kreipėsi į notarą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji turinti vėl kreiptis į teismą, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas. Po V. S. mirties niekas jokio jo turto nepaveldėjo, nėra jokių kitų tos pačios eilės įpėdinių, asmenų pretenduojančių į palikimą, todėl termino pratęsimas neturės jokios įtakos tretiesiems asmenims, nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui. Priešingu atveju, turtą paveldės Lietuvos Respublika. Tokiu atveju, neteisėtai nacionalizuota žemė, kurios nuosavybės teisė velioniui buvo atkurta, vėl atitektų valstybei, kas neatitiktų nei velionio valios, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad apie atkurtas teises į žemės sklypą informavusi G. A. yra žemės bendraturtės dukra. Pareiškėjos pareiškimo patenkinimas neturės įtakos trečiųjų asmenų susiklosčiusiems teisiniams santykiams, priešingai, patenkinus pareiškimą, būtų stabilizuoti teisiniai santykiai, taip pat ir žemės bendraturčių, kurie ketina realizuoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ir pareiškėjos tėvui nežinant, kadangi atkurtos kartu su kitais bendraturčiais. Daiktinės teisės viešame registre į turtą įregistruotos ne pareiškėjos tėvo prašymu, todėl apie tai pareiškėja savo tėvo nebuvo informuota.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iki 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.04-1308 V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3,9700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) 85/397 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir į 3,3800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) 38/338 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po V. S. mirties. Daugiau, negu buvo išvardinta, suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie jokias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, todėl įrodžius, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jo atnaujinimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir saugomų interesų, Nacionalinė žemės tarnyba, neprieštaraus, kad pareiškėjai jis būtų atnaujintas. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė palaikė pareiškėjos poziciją, laikė pareiškimą tenkintinu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjas mirė ištuokoje, turėjo vieną dukrą - pareiškėją. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-499-03/2004 patenkintas pareiškėjos D. A. pareiškimas ir: 1) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S., miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos tėvas; 2) pareiškėjai trims mėnesiams atnaujintas įstatymų nustatytas terminas kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jos tėvo V. S. mirties.
Kadangi pareiškėjos teigimu apie vienintelį jai po tėvo mirties žinomą palikėjo turtą – indėlį Rusijos banke - duomenų gauti nepavyko, į notarą dėl paveldimo turto pareiškėja nesikreipė.
Po V. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo niekas nepriėmė. Testamentų registro duomenimis jokių duomenų apie V. S. palikimo priėmimą nėra.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 1998 m. kovo 6 d. yra įregistruota V. S. nuosavybės teisė į 85/397 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - 1998 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr.9-8796 ir 1998 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr.04-1308), ir į 38/338 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1998 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr.04-1308).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1964 m. LR CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šešių mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pailginti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjo veiksmai ar neveikimas 6 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Pareiškėja yra palikėjo V. S. pirmos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (dukra) (1964 m. CK 573 str.). Kaip minėta, V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties paduoti. Pareiškėja nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes nežinojo apie atkurtas nuosavybės teises tėvui į žemės sklypus, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos žiniomis jos tėvas dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjo vardu netvarkė.
Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos praėjo 23 metai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog po palikėjo mirties pareiškėja kreipėsi dėl praleisto termino palikimui priimti, kadangi jai buvo žinoma tik apie indėlį banke. Paaiškėjus, kad į šį turtą pretenduoti neįmanoma (bankas nacionalizuotas) pareiškėja per atnaujintą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nesikreipė. Tikėtina, kad pareiškėjai žinant apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus, pareiškėja per jai atnaujintą terminą būtų kreipusis dėl šio palikimo priėmimo. Apie nuosavybės teisių atkūrimą tikėtina pareiškėja nebuvo informuota ir žinoti negalėjo, taip pat tikėtina, kad to nežinojo ir pareiškėjos tėvas (nebendravo su gimnaičiais, nuosavybės teisė atkurta pagal bendraturčių prašymą), todėl pareiškėja neužbaigė paveldėjimo procedūrų. Apie tėvo vardu registruotus žemės sklypus pareiškėja nurodo sužinojusi 2021 m. pradžioje, kai į ją kreipėsi žemės sklypų bendraturtės dukra G. A.. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo neypatingai ilgas laiko tarpas, įvertinus laiką reikalingą dokumentams surinkti. Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų įgijęs nuosavybės teises į paveldėtinus žemės sklypus, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Įvertinus byloje nustatytas ir dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. S. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.