- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2-548-649/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00443-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- V. J., V.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, nedalyvaujant atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (šaukimas įteiktas nustatyta tvarka, pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), dalyvaujant Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Nijolei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savivaldybės institucija išvadai duoti - Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaikė patikslintą ieškinį, ieškinyje ir teismo proceso metu prašė pakeisti anksčiau nutartimi patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti 300,00 Lt periodinę išmoką kas mėnesį sūnaus R. J., g. 2000-12-17, išlaikymui iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškinyje nurodė, kad ankstesnis 150,00 Lt kasmėnesinis išlaikymas patvirtintas 2004-12-01 nutartimi, toks išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir tėvų galimybių mokėti išlaikymą pusiausvyros. Į teismą kreipėsi pakartotinai, nes ieškinys dėl išlaikymo padidinimo 2008-10-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu jau buvo atmestas.
Po 2008-10-02 sprendimo padidėjo vaiko poreikiai ir atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat pagerėjo atsakovo turtinė padėtis – iš atsakovo gaunamos netekto darbingumo pensijos nebeišieškomas sūnaus R. J. išlaikymo įsiskolinimas. Esant išlaikymo įsiskolinimui buvo išskaičiuojama 50 proc. pensijos vaiko išlaikymui, o 2010-02-10 įsiskolinimas pilnai padengtas ir toliau išieškoma po 150,00 Lt kas mėnesį.
Ieškovės kasmėnesinės gaunamos pajamos, lyginant 2008-2010 metus iš esmės nesikeitė, tačiau dėl infliacijos išaugo ne tik maisto produktų ir drabužių, bet ir būsto išlaikymo išlaidos.
Ieškovės ir atsakovo sūnui R. diagnozuota alerginė bronchinė astma, alerginis rinitas, tikai. Vaiko liga yra užsitęsusio pobūdžio, progresuojanti, todėl gydymui reikia daugiau papildomų išlaidų.
Pastaruoju metu R. išlaikyti kas mėnesį reikalingi 859,00 Lt, iki 2008-10-02 teismo sprendimo pakako 530,00 Lt.
Nurodė, kad tėvams nustatyta vienoda pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, jos negalima atsisakyti vykdyti, ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad R. išlaikyti per mėnesį išlaidžia apie 800,00 Lt, kiti jos vaikai pilnamečiai. Jos atlyginimas pastaruoju metu sumažėjęs 200,00 Lt, sūnus yra gana silpnos sveikatos, reikalinga pirkti daug vaistų. Sūnų augina bute, kurio išlaikymo išlaidos taip pat smarkiai padidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį informuotas, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškinį ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad galimybė peržiūrėti priimtą teismo sprendimą yra tik tuomet, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis. Ieškovė pakartotinai daro nepagrįstą išvadą, kad jo turtinė padėtis pagerėjo, nes likviduotas išlaikymo įsiskolinimas už ankstesnį laikotarpį. Atsakovas turi tik 40 proc. darbingumą, todėl dėl savo ligos nereikalingas darbdaviams. Įsiskolinimą sūnui R. padėjo likviduoti tėvai ir sesuo. Nors ieškovės ieškinys kartą jau buvo atmestas, ji po trumpos pertraukos vėl reikalauja pakeisti sutartą išlaikymo dydį. Ieškinį patenkinus, atsakovui pragyvenimui liktų 282,72 Lt per mėnesį.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT atstovė N. Urbonavičienė palaikė išvadą dėl pritarimo ieškiniui ( b. l. 50), paaiškino, kad tokio amžiaus kaip Rokas vaikui turėtų būti skiriama ne mažesnė kaip 500,00 Lt kasmėnesinė išlaikymo suma. Įtėviams, globojantiems vaikus, valstybė kas mėnesį skiria 520,00 Lt, tačiau tokios sumos neužtenka. Jei vaikas dažnai sergantis, reikėtų bent 600,00 Lt kasmėnesinio išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktos medžiagos nustatytos šios aplinkybės – iš nutarties matyti, kad atsakovas R. S. nuo 2004-10-01 buvo įpareigotas mokėti sūnui R. J. 150,00 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą ( b. l. 7). Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo sūnui R. padidinimo nuo 150 Lt iki 300 Lt atsakovo atžvilgiu 2008-10-02 sprendimu buvo atmestas ( b. l. 8-10, 11-13). R. J., g. 2000-12-17, yra ieškovės ir atsakovo sūnus ( b. l. 14), kuris turi sveikatos problemų –dažnai serga kvėpavimo ligomis ( b. l. 15), vaistams pirkti ieškovė išleidžia gana daug lėšų ( b. l. 106-108, įvairių vaistinių kasos čekiai). Pagal ieškovės pateiktą R. J. išlaikymo išlaidų sąmatą, per mėnesį R. J. išlaikymui reikalinga 859,31 Lt dydžio lėšų suma ( b. l. 16), ieškovė pateikė R. J. išlaidas pagrindžiančius kasos čekius ( b. l. 102-105), gana daug kainuoja 4-os klasės pratybų sąsiuviniai ( b. l. 109). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja, šiais metais gavo ( b. l. 17, 26, 100) 1245,42 Lt vidutinį atlyginimą ( per 2010 m. sausio –rugpjūčio mėnesius). Ieškovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą (b. l. 45), esantį (duomenys neskelbtini) (jame gyvena ir augina nepilnametį sūnų), atsakovas savo vardu nekilnojamųjų daiktų neturi ( b. l. 41, 56). Ieškovė ir atsakovas savo vardu neturi registruotų transporto priemonių ( b. l. 39, 40). Atsakovas yra nedirbantis ( b. l. 44), jam iki 2011-04-23 nustatytas 40 proc. darbingumas ( b. l. 54, 55), diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas ( b. l. 57). Atsakovas gauna 582,72 Lt netekto darbingumo pensiją ( b. l. 43), po to, kai išmokėjo išlaikymo įsiskolinimą, pragyvenimui jam lieka 432,72 Lt. Atsakovas įvairiuose bankuose piniginių indėlių savo vardu neturi (b. l. 82-94).
LR CK 3. 192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.
Jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį ( LR CK 3.194 str. 2 d.).
Šiuo atveju išlaikymas yra priteistas, ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. ir 2 d. nurodo, kad teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.
Iš civilinės bylos Nr. 2-574-783/08 ( b. l. 73 ) matyti, kad 2008-10-02 sprendimu ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo padidinimo buvo atmestas, tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant būtų galima peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį.
Iš civilinėje byloje Nr. 2-574-783/08 esančios pažymos apie R. S. pajamas ( b. l. 19) matyti, kad R. S. nuo 2008-08-01 pradėjo gauti 582,72 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją, tokio pat dydžio pensiją gauna ir dabar ( šios bylos l. 43). Iš ieškovės per abi bylas pateiktų pažymų apie pajamas ( c. b. Nr. 2-574-783/08, b. l. 8, ši byla l. 17, 24, 25, 26, 100) matyti, kad jos pajamos iš gaunamo atlyginimo vidutiniškai buvo per 2008 darbo metus kas mėnesį – 1191,63 Lt (atskaičius mokesčius), per 2009 darbo metus kas mėnesį – 1258,00 Lt; per 2010 m. 8 darbo mėnesius kas mėnesį- 1245,42 Lt. Ieškovė ir atsakovas po 2008-10-02 sprendimo priėmimo naujų nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų neįgijo. Atsakovas nuo 2010-03-01 nebemoka savo sūnui išlaikymo įsiskolinimo, todėl pragyvenimui jam lieka didesnė suma.
Teismo nuomone, nuo 2008-10-02 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo padidinimo buvo atmestas, iš esmės šalių turtinė padėtis nepasikeitė. Ieškovės gaunamas atlyginimas pastaruosius trejus metus svyruoja nežymiai, o aplinkybės, kad atsakovas baigė išmokėti išlaikymo įsiskolinimą, negalima laikyti esmine dėl jo turtinės padėties pagerėjimo, nes jo gaunamos pajamos nepakito.
Tačiau LR CK 3.201 str. 2 d. nurodo, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Šiuo atveju papildomos išlaidos – tai R. J. sveikatos priežiūra. Teismo posėdžio metu apžiūrėti R. J. kompensuojamųjų vaistų pasas bei sveikatos raidos istorija, kurie kartu su byloje esančiu išrašu ( b. l. 15) liudija apie silpną R. J. sveikatą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminis išlaikymas buvo priteistas 2004 m., kai R. J. buvo ketveri metai. Per tą laiką padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos, nes R. žymiai paaugo, dėl infliacijos pabrango maisto produktai ir kitos būtiniausios prekės, paaiškėjo, kad nepilnametis dažnai serga įvairiomis ligomis.
LR CK 3. 192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi.
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais vadovaujasi LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas taip pat reiškia, jog negalima vaikui išlaikyti priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Teikiant išlaikymą turėtų būti siekiama, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, todėl išlaikymo dydis negali būt ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos. Išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principas reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis vienas iš tėvų turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingu vaikui išlaikyti.
Nagrinėjamu atveju, vertindamas ieškovės ir atsakovo turinę padėtį, teismas iš esmės atsižvelgia į ginčo šalių gaunamas pajamas, nes apie kitokį vertingą turtą, galintį pagerinti vienos iš šalių turtinę padėtį, duomenų nesurinkta. Sprendimas priimamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, teismas vadovaujasi ir bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Teismų praktikoje, kai tėvai gauna vidutines pajamas, nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga – 800,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad sūnui R. išlaikyti jai per mėnesį reikia 859,00 Lt ( b. l. 16), posėdžio metu patikslino, kad pakaktų 800,00 Lt. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tai per didelė išlaikymo suma, viršijanti tėvų galimybes, mėnesiui, atsižvelgiant į tėvų pajamas, turėtų pakakti 700,00 Lt sumos. Ieškovės, auginančios sūnų, noras teikti kuo didesnį išlaikymą sūnui yra natūralus, tačiau tas noras turėtų atitikti realias tėvų galimybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad R. J., nors ir turinčiam sveikatos problemų, tik šių metų gruodį sukaks 10 metų. Lietuvoje kas penktas darbuotojas gauna minimalią algą, tai yra 800,00 Lt, ir atskaičius mokesčius grynaisiais gauna apie 680,00 Lt. Valstybės nustatyta, kad tokios sumos turėtų pakakti pragyventi suaugusiam asmeniui. Įtėviams, globojantiems vaikus, valstybė kas mėnesį skiria 520,00 Lt, nors tokios sumos ir nepakanka pilnaverčiam vaiko išlaikymui.
Šiuo atveju 700,00 Lt kasmėnesinio išlaikymo suma – tai maksimali vaikui skirtina suma, kurią ieškovė ir atsakovas galėtų skirti vaikui, ir tokį išlaikymą tėvai pagal gaunamas pajamas objektyviai gali teikti.
Teismo nuomone, 700,00 Lt dydžio vaiko kasmėnesinio išlaikymo sumą tėvai turėtų dengti proporcingai gaunamoms pajamoms. Per 2010 m. 8 darbo mėnesius ieškovė kas mėnesį vidutiniškai gavo 1245,42 Lt pajamų ( b. l. 26, 100), atsakovas šiais metais gauna kas mėnesį 582,72 Lt netekto darbingumo pensiją ( b. l. 43). Ieškovės ir atsakovo bendra pajamų suma yra 1828,14 Lt, ir tėvai iš šių lėšų turi teikti vaikui išlaikymą. Bendroje ieškovės ir atsakovo pajamų sumoje ieškovės pajamos sudaro 68 procentus visų pajamų, atsakovo – 32 procentus. Teismo nuomone, tokiomis proporcijomis R. J. tėvai turėtų dengti vaiko kasmėnesiniam išlaikymui reikalingą sumą – 700,00 Lt. Atlikus skaičiavimus matyti, kad ieškovė vaiko išlaikymui turėtų skirti apie 475,00 Lt, atsakovas apie 225,00 Lt. Teismo nuomone, objektyviai atsakovas negalėtų skirti didesnės išlaikymo sumos, nes atsakovas turi sveikatos problemų, ir atskaičius vaiko išlaikymą jam pragyvenimui lieka 357,72 Lt.
Iš atsakovo jo sūnui R. J. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 225,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Ieškinys tenkinamas iš dalies ( 50 procentų nuo pateikto reikalavimo), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3. 201 straipsniais, CPK 96,98, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti sūnaus R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. 2000-12-17, naudai išlaikymą nuo 2010-07-01 periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 225,00 Lt iki Roko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai V. J..
Šiuo sprendimu pakeisti 2004-12-01 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą R. J. kasmėnesinio išlaikymo dydį.
Iš R. S. priteisti V. J. naudai 200,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Iš R. S. priteisti valstybės naudai 27,00 Lt žyminio mokesčio ir 15,00 Lt procesinių dokumentų paštu įteikimo išlaidų.
Iš V. J. priteisti valstybės naudai 15,00 Lt procesinių dokumentų paštu įteikimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.