Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tėvų valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tėvų valdžios apribojimo ir atsakovės priešieškinį.

Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 8 d. gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti atsakovės R. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. tvarką:

kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. ryto atsakovė R. S. sūnų A. pasiims iš ieškovo A. S. gyvenamosios vietos ir 19 val. sūnų grąžins į ieškovo A. S. gyvenamąją vietą, kiekvieną mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį 9 val. ryto atsakovė sūnų pasiims iš ieškovo A. S. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19 val. grąžins sūnų ieškovui A. S..

Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 13 d. gautas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma nustatyti atsakovės R. S., laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: tris paras per savaitę, tai yra antradienį, trečiadienį ir sekmadienį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kiekvieno mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. ryto atsakovė R. S. sūnų A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pasiims iš ieškovo A. S. gyvenamosios vietos ir 19 val. sūnų grąžins į ieškovo A. S. gyvenamąją vietą, Kiekvieną mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį 9 val. ryto atsakovė sūnų pasiims iš ieškovo A. S. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19 val. grąžins sūnų ieškovui A. S..Nutartį pavedė vykdyti pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, kurie pagrįstų, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka pažeidžia A. S. interesus. Atsakovė jau buvo bausta administracine atsakomybe už vaiko valdžios netinkamą panaudojimą, kas buvo pagrindas nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką. Atsakovė paliko A. S. ir juo kurį laiką nesirūpino. Pačios atsakovės netinkamas elgesys su sūnumi praeityje sudaro prielaidas, kad atsakovei yra nustatyta būtent tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuri šiuo metu atitinka A. S. interesus. Atsakovės argumentai, kad turi gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygos yra geros, turi darbą – individualią įmonę, gauna geras pajamas ir darbas netrukdo bendravimui su vaiku, vaikas yra mažametis ir jam reikalingas mamos artumas bei bendravimas, o jo nebuvimas gali tik apsunkinti normalų vaiko vystymąsi, niekaip nesusiję su atsakovės noru bendrauti su sūnumi bei tinkamu šios pareigos vykdymu. Motinos ir sūnaus socialiniai ryšiai turi būti realūs, o ne deklaratyvūs. Nors ir ieškovas dirba 5 dienas per savaitę, tačiau po darbo visą laisvą laiką skiria sūnaus poreikių tenkinimui bei rūpinimusi. Ieškovas tinkamai vykdo savo, kaip tėvo, teises bei pareigas. Ieškovo motina nesiekia atstoti vaiko mamos, tačiau juo rūpinasi tinkamai ir atsakovės sūnui nedaro jokios neigiamos įtakos. Teiginiai, kad ieškovo mama nėra stiprios sveikatos ir nervinga neatitinka tikrovės, tai yra tik atsakovės nepagrįsti teiginiai. Atsakovė atskirajame skunde prašo papildomos paros laiko bendravimui su sūnumi nei nustatyta Kauno apylinkės teismo nutartimi. Toks atsakovės prašymas nėra pagrįstas, kadangi atsakovė studijuoja dieniniame universiteto skyriuje, jos tėvai negyvena Kaune, šiuo metu atsakovė dirba, todėl dvi paros bus per ilgas laiko tarpas, kadangi atsakovės dienotvarkė yra pakankamai užimta, todėl sūnui negalės skirti pakankamai laiko bei juo rūpintis tinkamai. Atsakovės tėvai gyvena Šiauliuose ir negalės padėti. Atsakovė nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, tretiesiems asmenims deklaruoja, kad turi gyvenimo draugą. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė sūnų aplankytų nustatytomis valandomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1964-329/2014 pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tėvų valdžios apribojimo ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. ryto atsakovė sūnų A. pasiims iš ieškovo gyvenamosios vietos ir 19 val. sūnų grąžins į ieškovo gyvenamąją vietą, kiekvieną mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį 9 val. ryto atsakovė sūnų pasiims iš ieškovo gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19 val. grąžins sūnų ieškovui A. S.. Atsakovė taip pat prašė nustatyti jos laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. tvarką: tris paras per savaitę (atskirajame skunde patikslina, kad nuo 9 val. ryto iki kito dienos 19 val.), tai yra antradienį, trečiadienį ir sekmadienį. Iš bylos duomenų matyti, kad nekyla ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino bendravimo tvarkos, kol įsiteisės teismo sprendimas – nustatymo. Tačiau atsakovė pageidauja, kad laikinas bendravimas su vaiku vyktų tris paras, o ne dvi kaip nustatė teismas, t.y. viena para daugiau.

Pirmiausiai pažymėtina, kad kaip prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip ir atskirajame skunde, prašoma nustatyti bendravimo tvarką, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra neaiški – tris paras per savaitę nuo 9 val. ryto iki kitos dienos 19 val., t. y. antradienį, trečiadienį ir sekmadienį. Atsakovės nurodyta bendravimo tvarkos sąlyga nuo 9 val. ryto iki kitos dienos 19 val. iš esmės nesutampa su sąlyga tris paras – antradienį, trečiadienį ir sekmadienį. Iš nurodytų sąlygų nesuprastina, kaip skaičiuojamos trys paros, nėra aiškus vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą konkretus laikas (diena ir valanda).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ją yra pakeitusi du kartus, todėl negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog mažamečiam vaikui saugu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje praleisti visą parą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės gyvenamosios vietos keitimo faktas nėra esminė aplinkybė, bendravimo tvarkos nustatymą įtakojanti aplinkybė ir iš esmės vertintina kitų aplinkybių kontekste.

Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas, palikimas be priežiūros yra priešingi vaiko interesams veiksmai, todėl ieškiniu prašo ne tik kad nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, bet ir apriboti atsakovės R. S. tėvų valdžią sūnaus A. S. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytą aplinkybę – atsakovės netinkamą elgesį – patvirtina LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. ir jai skirtas įspėjimas. Teismas administracinėje teisės pažeidimo byloje nustatė, kad R. S. 2013 m. spalio 22 d., apie 00.30 val., būdama neblaivi, konfliktavo su sutuoktiniu A. S. mažamečio sūnaus A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) akivaizdoje. Teismas pažymėjo, kad tėvų valdžia – tai ne tik teisė, bet ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. numatyta administracinė atsakomybė. Nustačius, kad R. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai savo nepilnamečio vaiko interesams, atsakovei skirtas įspėjimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti kitokią, intensyvesnę nei nustatyta, bendravimo tvarką, kadangi atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę (atsakovės valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams); į atsakovės gyvenamosios vietos keitimo faktą; į aplinkybę, kad atsakovė yra dieninių studijų studentė (neaišku, kam paskaitų metu būtų paliekamas vaikas); į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė turi naują gyvenimo draugą; į vaiko amžių, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keisti nustatytas teismo laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo, kadangi intensyvesnė nei nustatyta bendravimo tvarka tikėtina gali pažeisti vaiko neturtinius interesus. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nepakankamo bendravimo su vaiku (ieškovas 5 dienas per savaitę dirba, lanko sporto klubą ir kt.), dėl vaiko močiutės sveikatos būklės (nervinga, dėl pagyvenusio amžiaus ir sveikatos neturėjimo gali daryti blogą įtaką vaiko vystymuisi, brendimui) ir galimos neigiamos įtakos vaikui yra iš esmės nepagrįstos ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Vaikas gyvena su atsakovu jo tėvams priklausančiame name, ieškovas buvo išėjęs vaiko auginimo atostogų, juo rūpinasi, nėra byloje duomenų, kad aplinka, kurioje auga vaikas, būtų jam nesaugi ir prieštarautų jo turtiniams bei neturtiniams interesams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.