Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-16 · Byla Nr. A2.9.-3550-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
A2.9.-3550-851/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3550-851/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02912-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.; 52.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Z. B.,institucijos, priėmusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Ž. R.,išnagrinėjusi V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio tesės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., už tai, kad ji netinkamai naudoja savo, kaip motinos, valdžią, kadangi 2014-03-05 buvo nustatyta, jog jos nepilnametis sūnus D. B., gimęs 1999 metais, nuo 2014-01-09 iki 2014-02-03 nelankė Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro, be pateisinamos priežasties praleido 202 valandas. Ne vieną kartą D. B. elgesys buvo svarstytas Gerovės komisijos posėdyje, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė. M. V. B nelinkusi ieškoti bendrų sprendimų su mokykla dėl savo sūnaus elgesio, visą atsakomybę permeta mokyklai. Nuo 2013-11-05 D. B. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, kaip bėgantis iš namų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. paaiškino, kad ji augina neįgalų sūnų, kuriam nustatyti protiniai ir emociniai elgesio sutrikimai. Vaiku ji rūpinasi, prižiūri, kreipiasi į įvairias institucijas. Anksčiau vaikui ji buvo autoritetas, tačiau nuo 12 metų jis pasikeitė, autoritetu jam tapo sesuo, draugai, teigė norintis viską išbandyti. Jos žentas yra iš asocialios šeimos, todėl nėra geras pavyzdys vaikui. Ji prašė policijos pagalbos dėl jos, anūkės apsaugos, bet pareigūnai nepadėjo, dėl sūnaus tik surašo protokolus ir viskas. Manė, kad vaikas išaugs tą blogą elgesį, bet jo intelektas ribotas, jam labai sunku pasirinkti tinkamą elgesį. Sūnus lankė mokyklą, kurioje labai sunkūs vaikai, jam nepatiko, kad jis yra su neįgaliais vaikais, todėl buvo pervestas į specialią mokyklą. Sūnus nuo 2014-07-09 buvo Pabradės globos namuose, bet iš ten pabėgo ir šiuo metu yra namuose. Pradėjo bendrauti su asocialiais asmenimis, gerti, rūkyti, nesupranta, kad tai yra blogai. Kai lankė mokyklą, bėgdavo iš ten, kartą pabėgo su kitu berniuku pro antro aukšto langą. Ji kalbėjo su direktore, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas, tačiau niekas nepasikeitė, nes saugumo jie užtikrinti jos sūnui negali. Mano, kad kai vaikas yra mokykloje, tai mokykla atsako už jį, tačiau jei kas atsitikdavo, iš karto būdavo skambinama jai. Ji visuomet atvykdavo. Galvojo apie nuotolinį mokymą, tačiau dokumentų tvarkymas užtruko. Taip pat nurodė, kad sūnus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydytojai paaiškino, kad jam reikia ne medikamentinio gydymo, o uždaros patalpos, kurios mokykla užtikrinti negali. Tikri specialistai su juo rasdavo bendrą kalbą. Prašė neskirti jai nuobaudos.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, kad yra pareigūnė. Pagal mokyklos kreipimąsi ir socialinės pedagogės paaiškinimą buvo nustatyta, jog D. B. mėnesį nelanko mokyklos. Buvo kalbėta su V. B., kuri paaiškino, jog vaiko į mokyklą neleis. Buvo siūlytas nuotolinis mokymas, tačiau V. B. taip pat nesutiko. Kadangi vaikui iki 16 metų yra privalomas mokymas, vykdydama savo pareigas, ji surašė protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta centro direktorė D. Š. parodė, jog D. B. bei jo motinai buvo skiriamas didelis dėmesys. Iki sausio 9 d. vaikas lankė mokyklą. Buvo kreiptasi į motiną dėl tolimesnio mokyklos lankymo, bet motina neatėjo, todėl buvo kreiptasi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, policiją. Kalbant su vaiku, jis aiškino, kad nenori važiuoti į mokyklą autobusiuku su neįgaliaisiais mokiniais. V. B. buvo siūlomas nuotolinis mokymas, tam reikia gauti tik pažymą, tačiau ji nebuvo pristatyta. Daug kartų bendrauta su V. B., tačiau mokykla jos netenkino. D. B. norėjo lankyti bendrą mokyklą. Liudytojos nuomone, jis tai galėtų daryti, tik reikia specialaus pedagogo. Papildomai nurodė, kad V. B. tikrai rūpinasi savo vaiku, tačiau jai kartais nepavyksta, neužtenka galių.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. P. parodė, jog yra pareigūnas. Su pareigūne Agne A. V. B namuose surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį pasirašyti V. B. atsisakė.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Ž. R. nurodė, kad protokolas yra surašytas teisėtai ir pagrįstai, kadangi pati V. B. vengia bendrauti su pareigūne. Yra pakankamai duomenų, jog veika padaryta. Teismo posėdžio metu direktorė taip pat patvirtino, kad D. B. sakė, jog nori normalios šeimos, kad motina nerėktų. Pačiai V. B. reikėtų keistis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. atstovo nuomone administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, kadangi D. B. serga, todėl motinos įpareigoti, kai vaikas serga, negalima, jo nepriversi elgtis kitaip. V. B. atliko viską, kas įmanoma, rūpinasi vaiku, bet jos galių neužtenka. Pareigūnai netinkamai atlieka pareigas. V. B. kreipėsi į visas institucijas. Prašo neskirti nuobaudos.

Iš byloje esančio Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro kreipimosi į policiją matyti, kad D. B. nuo 2014-01-09 nelanko mokyklos, motinai buvo pasiūlytas nuotolinis mokymas, bet ji neatvyko sutvarkyti dokumentų (b.l. 4).

Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro 2014-02-06 D. B. charakterizuojančioje medžiagoje nurodyta, kad D. B. centre buvo mokomas pagal individualizuotą programą. Nuo 2013-09-02 perkeltas į emocijų ir elgesio klasę. Moksleivio elgesys daug kartų buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, su juo dirbo psichologas, soc. pedagogas, klasės vadovas, mokyklos administracija, tačiau berniuko elgesys negėrėjo. Mokymo medžiagą D. B. įsisavino patenkinamai ir iki 2014-01-09 mokyklą lankė gerai, tačiau nuo 2014-01-09 jos nebelanko. 2013-09-02 D. B. buvo skirta pavežimo į mokyklą paslauga, tačiau moksleiviui ši paslauga nepatiko, nes, kaip jis teigė, jam gėda važiuoti kartu su įvairią negalią turinčiais vaikais ir, atvykus autobusiukui, nuolat pabėgdavo. Mamos iniciatyva 2013-11-06 buvo sukviestas išplėstinis direkcijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Vilties bendrijos pirmininkė B. Š., tačiau mama neatvyko. Posėdyje buvo nutarta pasiūlyti mamai pačiai lydėti vaiką į mokyklą, tačiau ji tą daryti atsisakė, motyvuodama savo dideliu užimtumu. Vaikas nuolat teigia, kad nori pereiti į kitą mokyklą, bet mama nesutinka. Vilniaus gerovės komisija pasiūlė D. B. mokytis namuose arba nuotoliniu būdu. Su šiuo siūlymu V. B. sutiko ir sausio 22 d. pažadėjo atvykti į mokyklą aptarti tolimesnio sūnaus ugdymo galimybės, bet neatvyko. Su mama nuolat palaikomas ryšys: dažnai kalbamasi telefonu, ji buvo daug kartų kviečiama į mokyklą, labai dažnai pati ateina po 17 val., tačiau tai neduoda jokių rezultatų, nes V. B. nelinkusi ieškoti bendrų sprendimų, visus siūlymus ji atmeta, o visą atsakomybę už D. B. elgesį perkelia mokyklai. Motina domisi vaiko ugdymu ir auklėjimu, bet jų nuomone, negali tinkamai užtikrinti jo drausmės (b.l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo Ž. R. kreipimesi į Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorių, be kitų aplinkybių nurodyta, jog V. B. ne vieną kartą kreipėsi į policiją dėl savo sūnaus elgesio, nes sūnus jos neklauso, bėga iš namų. Su D. B. ne vieną kartą buvo profilaktiškai kalbėta jo namuose bei policijos įstaigoje. Savo netinkamo elgesio Danielius paaiškinti negali, susidaro įspūdis, kad jis nesupranta savo poelgio padarinių. Santykiai tarp D. B. ir jo motinos yra sudėtingi, motina nėra savo sūnaus autoritetas, jie nuolat pykstasi, neranda bendros kalbos. Mokykloje berniukas charakterizuojamas kaip nuolat reikalaujantis dėmesio, impulsyvus, nejaučiantis distancijos tarp savęs ir suaugusiojo, sunkiai valdo emocijas, nekontroliuoja savo veiksmų, nori lyderiauti, nedisciplinuotas, linkęs pažeisti vidaus tvarkos taisykles ir socialines normas, bėga iš pamokų, rūko (b.l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos ATPK nėra pateikta nei „tėvų valdžios“ sąvokos, nei „vaiko interesų“, todėl jų reikšmė interpretuotina vadovaujantis kitais teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-24 nutartyje Nr. N17-1777/2006 yra išaiškinęs, kad sisteminė įvairių teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad tėvų valdžia – visuma sudėtinių veiksmų, skirtų sveiko (tiek fizine, tiek dvasine prasme) visuomenės nario parengimui savarankiškam gyvenimui. Pareiga rūpinti vaiku turi būti nuolatinė ir nepertraukiama, bet kurioje vaiko kontroliuojamoje aplinkoje iki jo pilnametystės arba emancipacijos. Tėvų valdžios turinys turi būti realizuojamas taip, kad nekiltų socialinių konfliktų dėl tėvų elgesio, kurie panaudodami arba nepanaudodami tėvams priskirtą valdžią savo vaikų atžvilgiu, kėsinasi paneigti vaikų teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, išvardintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose.

Analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, darytina išvada, jog šis pažeidimas turi būti padaromas tyčia, tai yra tyčia nėra panaudojama tėvų valdžia arba ji tyčia panaudojama priešingai vaiko interesams.

Vertinant teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei teismo posėdžio metu apklaustos administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog V. B. tyčia netinkamai naudoja savo, kaip motinos, valdžią, neužtikrindama, jog jos nepilnametis sūnus D. B. lankytų mokyklą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytojo psichiatro asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nuo 2004-08-16. Pacientas buvo gydomas dėl psichikos sveikatos sutrikimo, dgn.: F92.8. kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; F70.1 Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas (b.l. 46). Teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė patvirtino, kad D. B. elgesys yra sudėtingas, nors ir bendraujama su jo motina, tačiau elgesys nekinta. V. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog sūnaus elgesys dėl jam nustatytų protinio ir emocinio elgesio sutrikimų yra netinkamas, jis neatsirenka kas yra blogai, kas gerai, tačiau tvirtino neturinti jam įtakos, nors ir stengiasi jam padėti: kreipiasi į įvairias institucijas, gydymo įstaigas, keičia mokyklas ir panašiai, jam reikalingas spec. pedagogas, saugi aplinka. Kad V. B. domisi vaiko ugdymu ir auklėjimu, dažnai lankėsi mokykloje, stengiasi vaiku rūpintis, patvirtino ir centro direktorė, tačiau, kaip ji nurodė teismo posėdžio metu, D. B. motinai nepakanka galių rūpinti vaiku bei daryti įtaką jo elgesiui.

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, jog V. B. tyčia netinkamai naudoja savo, kaip motinos, valdžią, neužtikrindama, kad sūnus lankytų mokyklą, kadangi dėl sūnaus ligos ji negalinti užtikrinti tinkamo jo elgesio. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., V. B. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Administracinę bylą V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja A. S.