Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) baldininku-montuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui asmeniui, o būtent:

2017-02-23 apie 22.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su P. Č., gim. 2004 m., sugriebęs dviem rankom už kaklo smaugė pastarąjį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. R. padarė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2017-02-23 po darbo su kolegomis nuėjo į valgyklėlę švęsti vasario 23-iosios, kadangi yra tarnavęs armijoje. Ten su kolegomis pabuvęs apie valandą ir išgėręs apie 300 ml degtinės, 17 val. grįžo namo. Tuo metu namuose buvo jo sugyventinės Kristinos sūnus Povilas. Ką jis veikė jis nežino, kadangi jie gyvena vieno kambario bute ir berniukas buvo kambaryje, o jis kažką darė virtuvėje. Tuo metu jokio konflikto tarp jų nevyko. Būdamas virtuvėje, jis tiesiog sėdėjo prie stalo ir gurkšnojo alų, o vėliau degtinę. Per vakarą iš viso išgėrė 3 butelius alaus, ir mažą „fleškutę“ degtinės. Kai iš darbo grįžo Kristina, ji taip pat užeidavo pas jį į virtuvę ir kažkiek išgerdavo degtinės, bei eidavo kažką kambaryje daryti, tvarkyti. Apie 22.30 val., jis su Kristina iš virtuvės užėjo į kambarį ir pamatė, kaip Povilas sėdi ant spintelės prie rozetės ir įkišęs krautis mobilųjį telefoną žaidžia jame žaidimus. Anksčiau turėjo problemų su Povilu dėl to, kad jis iš jo telefono žaidė mokamus žaidimus, už kuriuos vėliau turėjo sumokėti 137 Eur. Jis pasakė Povilui, kad atiduotų jam telefoną, nes jau turėjo dėl to problemų. Povilas nekreipė dėmesio į jį ir toliau maigė savo telefoną. Jis pavadino jį „pridurku“, kadangi jis tik žaidžia telefonu, o mokytis nenori, mokykloje 5 klasėje yra paliktas antrus metus mokytis. A. K. kaip bausmę jau buvo paėmusi iš jo telefoną maždaug savaitei, kad jis nežaistų, bet vėliau grąžino. Kai jis pavadinau Povilą „pridurku“ jis pradėjo atsikalbinėti, kad tai ne jo reikalas, neva, kad jis varytų iš čia, girtuoklis. Jis supyko ir kai Povilas sėdėjo ant spintelės priėjo prie jo iš priekio, kad paimtų telefoną ir tuo metu jis staigiai nuo spintelės atsikėlė ir norėjo sprukti pro jį, bet jis atsisėdo ant spintelės tokiu būdu atsidurdamas jam už nugaros ir dešinę ranką uždėjęs jam ant kaklo „trikampiu“ prismaugė jį, kad nepabėgtų, o kaire ranka norėjo atimti telefoną. Tai truko 3–4 sekundes ir Povilas paspruko nuo jo, kai į konfliktą įsikišo Kristina. Jam sunku prisiminti ką ten jam sakė Kristina. Kažkaip sakė paleisti Povilą, o jis ją kažkaip negražiai pavadino ir ji iškvietė policiją. Mano, kad jei Kristina nebūtų išgėrusi tikrai nekviestų policijos. Kai jis susibarė su Kristina, kur buvo Povilas nematė. Jis neverkė, ir jokių žymių ant kaklo nuo jo smaugimo jis nematė. Jis paspruko nuo jo, įsikišo Kristina ir jis susibaręs su Kristina išėjo į bendrą koridorių, kur jį ir surado iškviesti Kristinos policijos pareigūnai. Po to kai Kristina parašė pareiškimą jie jį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Šiuo metu labai gailisi, kad taip įvyko ir fizinio skausmo Povilui sukelti nenorėjo, tik nežino ką jam daryti, kai jis neklauso nei jo, nei Kristinos. Kol kas į tą butą jis negrįš ir eis nakvoti pas kaimyną iš 24 buto, arba pas bendradarbį Žvėryne (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nepilnamečio P. Č. parodymai, kad 2017-02-23, apie 17 val., tuo metu kai jis buvo namuose, grįžo iš darbo jo patėvis V. R.. Jis buvo išgėręs. Jų santykiai su juo nelabai geri. Jis kabinėjasi prie jo dėl smulkmenų, pvz.: kad žaidžia kompiuteriu, neklauso jo arba mamos. Dažniau kabinėjasi kai būna išgėręs, išgėręs būna dažnai, bet gali prisikabinti ir blaivas. Dažniausiai kabinėjasi žodžiu, kad smurtautų prieš jį anksčiau neatsimena. Taigi tą dieną, kai jis grįžo iš darbo, mamos dar nebuvo ir jis nuėjęs į virtuvę kažką darė, ar gėrė alkoholį nematė. Maždaug už valandos jis nuėjo į virtuvę pasakyti, kad eitų miegoti, ir V. R. nuėjo. Tuo metu dar jokio konflikto tarp jų nebuvo. Apie 19 val. iš darbo grįžo jo mama ir tuo metu patėvis išgirdęs, kad mama sugrįžo, atsikėlė iš lovos. Dar jautėsi, kad jis neprablaivėjo. Jis nuėjo į virtuvę ir buvo ten kartu su mama, o jis tuo metu buvo kambaryje. Ką jie darė visą vakarą jis dabar tiksliai neatsimena, girdėjo kaip pirma patėvis susipyko su mama, dėl ko neatsimena. Apie 22.30 val., tuo metu kai jis buvo kambaryje, sėdėdamas ant sofos, žaidė telefonu prie jo priėjo patėvis ir pradėjo žodžiu kabinėtis, kad jis neklauso mamos, ir, kad duos jam į snukį. Jis atsakė, kad gali duoti ir toliau tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to jis nuėjo į virtuvę ir grįžęs vėl priėjo prie jo. Jis tuo metu buvo prie rozetės, sėdėjo ant spintelės, kad galėtų krauti savo telefoną ir žaisti. V. R. pasakė jam, kad jis atiduotų telefoną, o jis atsakė, kad neduos. Ką jie dar kalbėjo, ir ar vadino jį patėvis kokiais nors įžeidžiančiais žodžiais, neatsimena. Jis įsidėjo telefoną į kelnių kišenę ir norėjau eiti nuo V. R., tačiau jis jo nepraleido ir staigiai uždėjęs vieną ranką trikampiu jam ant kaklo prismaugė. Kita ranka V. R. norėjo paimti telefoną. Tuo metu jis pajuto skausmą ir išsigando. Tai truko porą sekundžių ir tada įsikišo mama. Jis paspruko nuo patėvio, šiek tiek verkė, ant kaklo matėsi raudonos žymės nuo patėvio rankos. Mama iš karto iškvietė policiją, o patėvis išėjo iš namų. Daugiau tą vakarą jis su V. R. jokio kontakto neturėjo. Žino, kad vėliau V. R. sulaikė ir uždarė į komisariatą (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos K. Č. parodymai, kad 2017-02-23 apie 22.45

val. (duomenys neskelbtini) namuose jos sugyventinis V. R. būdamas neblaivus konflikto metu, smaugė nepilnametį jos sūnų P. Č., gim. 2004-05-16 ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. V. R. nuolatos girtauja. Būdamas neblaivus jis konfliktuoja su jos sūnumi. 2017-02-23 jis vėl prisigėrė ir pradėjo vaiką vadinti „pridurku“, „daunu“, vėliau būnant virtuvėje sugriebė vaiką už gerklės abiem rankomis ir pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ji matė įvykį, todėl iškvietė policiją, kuri atvykusi sulaikė jos sugyventinį. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir jos sugyventiniui skirti kardomąją priemonę gyventi skyriumi nuo jos ir sūnaus. Anksčiau policiją dėl sugyventinio kvietė tris kartus. Jis smurtauja nebe pirmą kartą (b. l. 25).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo policijos pareigūno A. V. parodymai, kad jis dirba Vilniaus apskr. patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017-02-23 jis patruliavo kartu su kolege L. M.. Apie 22.50 val., jie iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, girtas patėvis smaugia 12 metų berniuką. Atvykus minėtu adresu, prie buto juos pasitiko pranešėja K. Č., kuri palydėjo iki buto. Jiems nepasirodė, kad ji būtų girta. Butas buvo tvarkingas, nepaisant to, kad yra bendrabutyje. K. Č. paaiškino, kad jos girtas sugyventinis V. R. konflikto metu puolė smaugti jos 12 metų sūnų Povilą, ir šiuo metu sugyventinio bute nėra, nes jis išėjo kai sužinojo, kad ji iškvietė policiją. Bute jie pakalbėjo tik su jos sūnumi. Papildydami vienas kitą, jie paaiškino, kad V. R. grįžo iš darbo girtas ir visą vakarą buvo namuose girtas. Kai atėjo laikas gultis miegoti, Kristina atsigulė į lovą, ir kai prie jos atėjo V. R. ji pasakė, kad jai nemalonu būti su juo, nes jis girtas ir, kad nelystų pas ją į lovą. Tada V. R. supyko ir pradėjo kabinėtis prie Povilo, kuris buvo tame pačiame kambaryje ir žaidė kompiuteriu. Toliau jie paaiškino, kad konflikto metu, kai Povilas sėdėjo prie kompiuterio V. R. pradėjo jį smaugti. A. P. kaklo matėsi raudonos žymės. Jis buvo prislėgtas, ir matėsi, kad tai nebe pirmas kartas, todėl jam tas pats ir jis netiki, kad kas nors pasikeis po jų atvykimo. Kadangi tuo metu, kai jie baigė aiškintis su K. Č. ir Povilu, V. R. nebuvo namuose, jie pasakė, kad jeigu grįš vėl skambinti 112 ir išvažiavo. Po 10 minučių jie gavo pranešimą iš budėtojo vykti vėl tuo pačiu adresu, nes girtas sugyventinis sugrįžo, ir nuvykę tuo pačiu adresu koridoriuje netoli buto durų surado visiškai girtą V. R., jis stovėjo atsirėmęs į sieną, sunkiai judėjo ir jam pynėsi liežuvis. Jis sakė, kad nesupranta už ką jie jį sulaiko. Tuo metu, kai jie koridoriuje aiškinosi su V. R., prie jų buvo priėjusi K. Č.. Jie tarpusavyje dar kažkiek apsižodžiavo. Povilo koridoriuje nebuvo. Po sulaikymo jau įsodintas į tarnybinį automobilį V. R. pradėjo kalbėti, kad Povilo nesmaugė, o tik išvadino jį kažkokiais žodžiais, dėl to, kad jis žaidė kompiuteriu. V. R. buvo pristatytas į komisariatą, dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 27).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tik prašo arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis, kadangi yra dirbantis (b. l. 58–59, 60).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. R. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2017-02-23 apie 22.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu sugriebė dviem rankom nukentėjusįjį P. Č. už kaklo ir pastarąjį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. R. veikoje yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, jo girtumas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. R. – neteistas (b. l. 42), baustas administracine tvarka (b. l. 43), dirba (b. l. 45).

Teismas, įvertinęs V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio terminas yra mažesnis už šios bausmės vidurkį, t. y. 30 parų areštas (BK 49 str. 3 d.).

BK 64¹ str., be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. R. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 20 parų arešto.

(duomenys neskelbtini) str. pagrindu V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-23 22.54 val. iki 2017-02-24 14.01 val. (1 para) (b. l. 36, 37), ir šis sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtos bausmės laiką, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai.

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su garso įrašu (1vnt.) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., ir skirti jam už tai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

V. B. kodekso 64¹ str. 1 d., V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-02-23 22.54 val. iki 2017-02-24 14.01 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu (1 vnt.) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.