- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- 1S-893-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Y. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino, Gyčio Večersko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Y. A. gynėjo advokato A. P. skundą dėl 2016 m. birželio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 23 d. (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta data – 2016 m. gegužės 16 d.) nutarimą Nr. 93-370 taikyti nuteistajam Y. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. A. 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. bei nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
2016 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas – už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padarymą, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., Y. A. paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ko rezultate buvo sumažinta ir galutinė 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, paskiriant Y. A. galutinę 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 11 d..
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. gegužės 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-370 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Y. A., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistojo Y. A. gynėjas advokatas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-370 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo gynėjo teigimu, Y. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal „OASys“ sistemą nuo 2014 m. gruodžio 16 sumažėjo nuo 23 iki 17 balų, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, dėl ko jis tris kartus buvo skatintas, o jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo tinkamai, dėl ko, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo pažanga nėra pakankama, advokato įsitikinimu, yra nepagrįsta. Nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, kad bausmės atlikimo metu Y. A. už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą buvo baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu jam paskirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, todėl negali būti pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui nagrinėjamu atveju.
Skundu pabrėžiama, jog galimybių pataisos namuose gauti apmokamą darbą nuteistasis neturi, todėl nuo 2015 metų balandžio dirba visuomeniniais pagrindais. Psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja, bendrauja su kitais nuteistaisiais, turi tikslų gyvenime, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, sutinka su priežiūra ir supranta, jog ji jam bus naudinga. Su nusikaltimo bendrininkais jokių ryšių nepalaiko ir nepalaikys, kas, Y. A. gynėjo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Y. A. gynėjo advokato A. P. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Y. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip tai teisingai savo skunde pažymi nuteistojo gynėjas, neabejotinai leidžia svarstyti Y. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą jis privalėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, palaikyti socialinius ryšius su savo artimaisiais, ieškoti galimybių dirbti ar mokytis bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą planą, Y. A. nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo tris kartus paskatintas, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, nors dėl didelio atstumo tai pavyksta padaryti tik laiškų ir skambučių pagalba, aktyviai dalyvauja pataisos namų 2-ojo sektoriaus nuteistųjų visuomeninio ir meninio kūrybinio būrelio veikloje visuomeniniais pagrindais. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai konstatuota Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. gegužės 10 d. išvadoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju Y. A. tinkamai vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių aplinkybių nepakanka. Būtina įvertinti ir Y. A. pažangą bei jo paties pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Sutinkamai su 2016 m. gegužės 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas Y. A. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesnis nuteistojo gyvenimo būdas ir draugai, neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis sprendimus ir stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet geba pasirinkti tinkamas savo elgesio strategijas ar apgalvoti savo veiksmų pasekmes, dėl ko pirmenybę praeityje teikdavo veiksmui, bet ne jo pasekmėms, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai įtakojo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymą. Tuo tarpu ši nuteistojo asmeninė savybė, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar yra nepakitusi. Šią išvadą patvirtina ne tik socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, bet ir tai, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nustatytos tvarkos nesilaikymą. Ir nors tai negali būti laikoma pagrindu netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, analizuojant nuteistojo elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama.
Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje Y. A. buvo paskatintas tris kartus, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2012 m. kovo 11 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, vien tik šiuo pagrindu. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo sumažėjimą nuo 23 iki 17 balų. Toks galimos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas vos 5 balais nuo 2014 m. gruodžio 16 d. (ankstesnis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas) negali būti laikomas pakankamu pagrindu spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrįstą manymą, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Y. A. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Y. A. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas veiksnys, atsižvelgiant į Y. A. asmenines savybes, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl Y. A. teigiamos darbinės veiklos, pakankamos darbo patirties bei motyvacijos, kas, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Vertinant šių aplinkybių reikšmę Y. A. nusikalstamumui (tiek buvusiam, tiek galimam ateityje) vis tik pažymėtina, kad iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis taip pat dirbo, o iš jo darbo gaunamas atlyginimas tiek Y. A., tiek ir jo šeimai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau, tai nuteistajam nusikalsti, siekiant finansinės naudos sau ir savo artimiesiems, nesutrukdė. Todėl galimas Y. A. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju ir šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apmokamo darbo pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo norą dirbti atlyginamą darbą skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis dirba tik visuomeniniais pagrindais ir įvertinus aplinkybę, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Y. A. būtų aktyviai siekęs įsidarbinti pataisos namuose, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistojo pastangos pasitaisyti šiuo metu vis dar nėra pakankamos, jos kelia pagrįstų abejonių ir nuteistojo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.
Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tamprūs Y. A. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Nors nuteistasis bylos duomenimis yra vedęs ir turi du vaikus, su jais socialinius ryšius dėl didelio atstumo palaiko laiškais ir skambučiais, dėl ko nuteistojo artimieji analizuojamu atveju galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio Y. A. nusikalstamumo, tačiau įvertinus tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas gyventi į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės viešbutį, kur galės praleisti neribotą laiką, o jo šeima, bylos duomenimis, gyvena Rusijoje, pagrįstai manytina, kad šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai, atsižvelgiant į Y. A. bei jo šeimos narius skirsiantį atstumą net ir lygtinio paleidimo atveju, jokios esminės reikšmės jo lygtinio paleidimo taikymui/atsisakymui jį taikyti neturi, juolab, kad šeimos turėjimas nebuvo kliūtimi nusikalsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Y. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Y. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Y. A. gynėjo advokato A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.