Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-06-21 · Administracinė byla Nr. I3-319-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
I3-319-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02123-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės taryba
Trečiasis asmuo
A. S., T. I., E. N., V. S., A. B., S. B., L. B., A. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-319-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02123-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 41; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., T. I., E. N., V. S., V. S., A. B., S. B., L. B., A. P. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-107 (AG1-16/11-2020);

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-563 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, 1.3 papunktį, papildytą nauju 90 punktu, kuriame pareiškėjo nuosavybės teise valdomas rūsys adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą;

3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą išbraukti pareiškėjo nuosavybės teise valdomą rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo;

4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą išbraukti pareiškėją iš asmenų, kurie privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 procentų tarifu, sąrašo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamas sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neteisėtas.

Nurodė, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuosavybės teise valdo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra be langų, žemiau žemės paviršiaus.

2019 m. spalio 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-268 (toliau – ir Aktas) nustatyta statinio (pastato), o ne pareiškėjui priklausančių rūsio patalpų techninė būklė, todėl atsakomybė kyla iš statinio techninės priežiūros ir naudojimo tvarkos pažeidimų, bet ne iš statinyje esančių patalpų nepriežiūros.

Pareiškėjo nuosavybės teise valdomas rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nėra statinys, kuriam turėtų būti taikomas šis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Pareiškėjas yra statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturtis, name valdantis rūsį, esantį po daugiabučiu namu, žemiau žemės paviršiaus. Mano, jog skundžiamu sprendimu nustatytas nekilnojamojo turto mokestis padidintu 3 procentų tarifu prieštarauja minėtam įstatymui.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos išoriškai vizualiai pagal techninę būklę yra geros būklės, turi tik kosmetinių menkų defektų, kurie nelemia teisėto pagrindo įtraukti rūsio patalpas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą vien dėl to, kad prie rūsio yra palikta medinė paletė, matyti žaliųjų atliekų, plytų duženų ir plastiko šiukšlių.

Pareiškėjas negali būti atsakingas už viso namo techninę būklę.

Pažymėjo, jog pastatas (duomenys neskelbtini), priklauso devyniems savininkams, pareiškėjas yra tik vienas iš jų, valdantis žemiau žemės paviršiaus esančias rūsio negyvenamąsias patalpas. Rūsio patalpų techninė būklė niekaip negali grėsti aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei, be to, rūsio patalpų vidus yra geros būklės.

Pastato remontui reikalingas visų namo bendraturčių pritarimas, kad būtų keičiama ir gerinama namo techninė būklė. Pareiškėjui priklausančios rūsio patalpos yra prižiūrimos ir grėsmės dėl techninės būklės niekam nekelia. Pareiškėjas mano, jog viso namo priežiūros našta jam perduota nepagrįstai, todėl neprivalo mokėti didesnio nei nustatyta nekilnojamojo turto mokesčio – 3 proc. tarifu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-563 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) 90 punktą.

Pareiškėjas skundo reikalavimą panaikinti ginčijamą tarybos sprendimo dalį grindė dviem argumentais: pirma – jog pareiškėjo nuosavybės teise valdoma negyvenamoji patalpa – rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rūsys), į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas nepagrįstai, kadangi Centro seniūnijos fiksuoti defektai yra mažareikšmiai ir neesminiai, o jokių rimtų pažeidimų nėra; antra – jog į Sąrašą įtrauktas tik pareiškėjui priklausantis turtas, nors gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), valdo iš viso 9 savininkai.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 21R1-107 (AG1-16/11-2020) pareiškėjo skundą atmetė. Komisija savo sprendime konstatavo, kad, įvertinus ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės taryba, įtraukdama rūsio patalpą į 2019 m. Sąrašą, nepažeidė Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei surinktus įrodymus, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, todėl ginčijamas tarybos sprendimas laikytinas teisėtu, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde Komisijai. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas tarybos sprendimas yra teisėtas, kadangi pareiškėjas nėra atsakingas už pastato (statinio) būklę vienas, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis rūsys yra geros būklės, turintis tik kosmetinių menkų defektų, kurie negali duoti pagrindo įtraukti šią patalpą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (NTMĮ 6 str. 1 d.).

Pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-246 „Dėl 2019 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą 2019 metais, tarifas – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas, pagal kurio 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

Tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir jame esantis ginčo rūsys atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, labai aiškiai užfiksuota fotonuotraukose ir 2019 m. spalio 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-268, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pamatai įrengti žemės lygyje, nuogrindą iš kiemo pusės atstoja šaligatvio plytelės, plytelių tarpai gausiai apaugę žolėmis, dalis nuogrindos įrengta iš betono skiedinio, asfalto, danga suskilinėjusi, pažaliavusi, pralaidi lietaus vandeniui, iš šiaurės pusės nuogrindos nėra, prie pamato auga žolės, savaiminiai krūmai, medžiai, gausu nuo pastato byrančio tinko, plytų duženų.

Ginčo rūsys Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip negyvenamoji patalpa – rūsys. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Nekilnojamojo turto registre registruota patalpa yra nekilnojamasis turtas, o mokesčio objektas, kaip jau buvo nurodyta, yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas išimtis, į kurias ginčo rūsys nepatenka. Ginčo rūsys nepatenka ir į reguliavimo sritį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio, kuriame nustatyti atvejai, kuomet nekilnojamasis turtas mokesčiu neapmokestinamas. Kauno miesto savivaldybės taryba tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti rūsio patalpos nepriežiūros faktą, suteikiantį teisę atsakovei ginčo rūsio patalpą įtraukti į 2019 metų Sąrašą Aprašo 4 punkto nustatytų kriterijų pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo skundo teiginiai šios išvados nepaneigia.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso devyniems bendraturčiams, todėl nėra teisinga viso namo priežiūros naštą perduoti tik pareiškėjui.

Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašus, nustatančius šiam turtui 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja jau minėtas NTMĮ bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nepatenka nei į įstatymo 4 straipsnio išimtis, nei į įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą. Taigi, prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, vadovaujantis NTMĮ 12 straipsnio 1 punktu, nagrinėjamu atveju tenka pareiškėjui. Todėl neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjo skundo motyvai dėl kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisių ir pareigų.

Taigi, pirmiau išdėstyti atsiliepimo argumentai patvirtina faktą, kad skundžiama tarybos sprendimo dalis dėl ginčo pastato įtraukimo į 2019 m. Sąrašą atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šią sprendimo dalį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą išbraukti pareiškėjo nuosavybės teise valdomą rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo ir iš sąrašo asmenų, kurie privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 procentų tarifu.

Nėra pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo 90 punktą, kuriuo pareiškėjo nuosavybės teise valdomas rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą atlikti prašomus veiksmus, kadangi tai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-563, kuriuo buvo pakeistas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396, ir į šį 2019 metų Sąrašą įtrauktos pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Rūsio patalpos adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teigimu, Rūsio patalpos į 2019 metų Sąrašą įtrauktos nepagrįstai, kadangi Centro seniūnijos užfiksuoti defektai yra mažareikšmiai ir neesminiai, esminių pažeidimų nėra nustatyta, į Sąrašą įrauktas tik pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – Rūsys, nors gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui priklausanti Rūsio patalpa, valdo devyni savininkai.

Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas.

Pagal Aprašo 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

Taigi, į Sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas tik esant vienai iš sąlygų – kai apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto objekto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Nagrinėjamo ginčo atveju 2019 m. spalio 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-268 nurodyta ir fotonuotraukose vizualiai užfiksuota Rūsio patalpų išorinė būklė iš esmės neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų.

Akte nurodyta, jog Rūsio patalpų vidaus nebuvo galimybės apžiūrėti, tačiau įėjimo į rūsį atraminės sienelės tinkas sutrūkinėjęs, ant laiptų palikta medinė paletė, yra žaliųjų atliekų, plytų, plastiko šiukšlių, iš kiemo pusės rūsio šviesduobė uždengta skardos lakštais. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja V. L. negalėjo patvirtinti, jog šviesduobė yra pareiškėjo Rūsio patalpose. Pareiškėjas neigė, jog jo Rūsyje yra šviesduobė.

Iš minėto Akto ir administracinėje byloje esančių fotonuotraukų negalima nustatyti, jog įėjimo į rūsį atraminės sienelės tinkas sutrūkinėjęs taip, jog dėl to Rūsys ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nėra tinkamos techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia jo esantiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, jog techninės būklės defektų, dėl kurių pareiškėjo Rūsys kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, negalėjo detalizuoti ir nurodyti liudytoja V. L..

Akte nurodytos ir fotonuotraukose vizualiai užfiksuotos aplinkybės, jog ant Rūsio laiptų padėta medinė paletė, matyti pavienių žaliųjų atliekų, plytų, plastiko šiukšlių, nepatvirtina, jog Rūsio patalpos nėra tinkamos techninės būklės ir kelia realų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomų Rūsio patalpų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

NTMĮ 4 straipsnyje numatyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji Rūsio patalpa (patalpos: R-1; R-2; R-3; R-8; R-10; R-11; R-12), esanti pastate – gyvenamajame name (trijų ir daugiau butų daugiabučiame pastate) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesinaudoja kitomis gyvenamojo namo patalpomis ir nėra jų, kaip ir viso gyvenamojo namo, savininku. Pareiškėjui neatsiranda pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu dėl kitų pastato – gyvenamojo namo būklės defektų, kurie nesusiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomomis Rūsio patalpomis.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pagal NTMĮ 4 straipsnyje numatytas išimtis ir 7 straipsnyje numatytas lengvatas, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys gyvenamosios paskirties statiniai (patalpos), ir todėl pareiškėjui, nuosavybės teise valdančiam negyvenamąsias Rūsio patalpas, tenka pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu, proporcingu jo valdomų patalpų dydžiui.

Pažymėtina, jog atsakovė nustatė gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra tik pareiškėjui priklausančios Rūsio patalpos, defektus, kurie iš esmės nėra susiję su pareiškėjo negyvenamųjų Rūsio patalpų būkle, ir tai patvirtina Akto duomenys apie statinio – gyvenamojo namo balkonų, stogo, medinių langų, sienų, priestato būklę, dėl kurios pareiškėjo Rūsio patalpos įtrauktos į 2019 metų Sąrašą. Atsakovės nurodytos NTMĮ 4 straipsnyje numatytos išimtys ir 7 straipsnyje numatytos lengvatos gyvenamųjų statinių ir patalpų savininkams nesukuria atsakomybės naštos ir pareigos pareiškėjui, negyvenamųjų patalpų savininkui, už viso statinio – gyvenamojo namo ir gyvenamųjų patalpų nepriežiūrą mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovė pagal Aprašo 4 punkto nuostatas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą įrašyti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir tai nėra jos pareiga, o diskrecijos teisė. Todėl, atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovė kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti, ar pastato būklė yra tokia, jog dėl jo apleistumo ar nepriežiūros kyla pavojus Aprašo 4 punkte nurodytai aplinkai.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas aplinkybių, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Rūsio patalpos dėl savo būklės keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nenustatė.

Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, pagal vykdomas funkcijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, yra saistoma atsakomybės už priimtus sprendimus, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) principų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str.). Šie principai reiškia, kad atsakovės sprendimas dėl didesnio nekilnojamojo turto mokesčio taikymo pareiškėjui, susijęs iš esmės su sankcijos taikymu, privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės motyvuotos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimą apie individualaus administracinio akto priėmimą, numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 p.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 p.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjo Rūsio patalpų įrašymo į 2019 metų Sąrašą priimta nesilaikant Aprašo 4 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. nenustačius kriterijų, dėl kurių pareiškėjo Rūsio patalpų būklė gali kelti pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, pareiškėjo Rūsio patalpos negalėjo būti įtrauktos į 2019 metų Sąrašą.

Skundžiamas atsakovės sprendimas nepagrįstas, pažeidžia gero administravimo principą bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, kadangi atsakovė neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei nepagrįstai taikė neteisingą ir neproporcingą poveikio priemonę pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų neteisėtai įtraukė pareiškėjo Rūsio patalpas į 2019 metų Sąrašą. Nustatytos faktinės aplinkybės ir nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai sudaro neabejotiną teisinį pagrindą skundžiamo sprendimo dalį dėl pareiškėjo Rūsio patalpų įtraukimo į Sąrašą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Tais pačiais pagrindais ir argumentais naikintinas ir skundžiamas Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį dėl pareiškėjo Rūsio patalpų įrašymo į 2019 metų Sąrašą, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai laikytini pertekliniais ir savarankiškai nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių, nes panaikinus skundžiamo sprendimo dalį nebebus teisinio pagrindo mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 procentų tarifu, todėl kiti pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-107 (AG1-16/11-2020).

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-563 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, 1.3 papunktį, papildytą nauju 90 punktu, kuriame pareiškėjo nuosavybės teise valdomas rūsys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą.

Kitą pareiškėjo E. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė