- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- I-4241-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02395-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 792,50 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 405 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 405 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno TI), 3 036,50 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–11, 18–23, 27–29).
Nurodė, kad Plungės rajono vyriausiame policijos komisariate (toliau – ir Plungės VPK), Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI, Vilniaus PN ir Kauno TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d. Paaiškino, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o užuolaida neuždengė duryse esančio langelio. Plungės VPK areštinėje buvo laikomas 14 dienų, kurioje sanitarinis mazgas filmuojamas. Visose įstaigose sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija. Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas 63 dienas, kurioje sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, bei nebuvo užtikrintas privatumas. Šiaulių TI buvo laikomas 30 dienų, o sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, bei nebuvo užtikrintas privatumas. Vilniaus PN buvo laikomas 30 dienų, o sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, bei nebuvo užtikrintas privatumas. Kauno TI buvo laikomas 299 dienas, o sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, bei nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė depresiją, nemigą, nepilnavertiškumo jausmą, nepakankamą saugumą ir kitus neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 53–56).
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. birželio 27 d., todėl pareiškėjo reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Paaiškino, kad Klaipėdos AVPK areštinė buvo rekonstruota dviem etapais, areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d., taip pat buvo pripažinta tinkama eksploatacijai. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, ventiliacijos nebuvimo bei Plungės VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose filmavimo yra hipotetiniai. Pažymėjo, jog areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, kadangi asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai niokoja bei gadina patalpas. Klaipėdos AVPK areštinės patalpose yra įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, tinkama oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė. Kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurie atidaromi bei tokiu būdu užtikrinama papildoma ventiliacija. Sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukščio pertvaromis. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalį laikotarpio buvo laikomas naujoje Klaipėdos AVPK areštinėje. Pareiškėjas Plungės VPK buvo laikomas 6 paras, 6 valandas ir 57 minutes. Paaiškino, kad Plungės VPK ilgalaikio sulaikymo patalpoje esanti sanitarinio mazgo zona nepatenka į vaizdo stebėjimo kameros lauką, o vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi ne mažiau kaip 14 parų, po to sunaikinami. Plungės VPK sanitarinio mazgo zona nuo likusio kameros ploto buvo atskirta atskiriamąja pertvara su varstomomis durimis. Be to, pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu dėl pažeistų teisių nesiskundė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties terminą (b. l. 92–94).
Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d. (periodiškai), iš viso 21 dieną, o į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 18 d., todėl turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis nežinojo apie jo tariamą teisių pažeidimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–24).
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d., o skundą teismui pateikė 2019 m. liepos 1 d., todėl pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, jog suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų apie pareiškėjo buvimą Lukiškių TI-K laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio 31 d. imtinai, todėl pateikė duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 36–41).
Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 19 d., nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 8 d. ir nuo 2016 m. sausio 12 d. perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Pažymėjo, jog po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2 m, o sienelių storis 0,03 m, kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m atstumas. Kamerose sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Paaiškino, kad kameras tvarkyti turi suimtieji ir nuteistieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Taip pat pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, suteikta judėjimo laisvė jam skirtoje teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nedetalizavo jokių aplinkybių dėl jam padarytos neturtinės žalos, bei kaip apskaičiuotas tariamas žalos dydis. Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu nežinojo apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo Kauno TI sąlygas. Akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele nuo likusio kameros ploto neužtikrina privatumo. Akcentavo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenumato senaties termino. Pažymėjo, jog kankinimo veiksmams senaties terminas netaikomas. Dėl Vilniaus PN nurodė, kad pareigūnai nors girdi, kad sanitariniame mazge bėga vanduo, vis tiek stebi per langelį, o sanitarinis mazgas atskiros ventiliacijos neturi. Taip pat žiemos metu būna šalta vėdinti kameras per langus. Dėl Klaipėdos AVPK nurodė, jog sanitarinis mazgas neatitinka elementarių normų, o sanitarinio mazgo stebėjimas nevykdomas. Dėl Plungės VPK nurodė, jog vien tai, kad vaizdo įrašas saugomas 7 dienas, neatleidžia nuo atsakomybės (b. l. 157–165).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d. buvo laikomas Plungės VPK, Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI, Vilniaus PN, Kauno TI, sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio šalių interesus, ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą Plungės VPK, Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI, Vilniaus PN, Kauno TI netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. birželio 27 d. (spaudas ant voko) (b. l. 12). Šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2016 m. kovo 10 d., taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2019 m. kovo 10 d., tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2019 m. birželio 27 d. (b. l. 12), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Plungės VPK, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d. patirtą neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktuose rašytiniose paaiškinimuose nurodo, jog Konvencija nenumato senaties termino, o kankinimo veiksmams senaties terminas netaikomas (b. l. 157–165). Pažymėtina, kad pareiškėjas pateiktame skunde ir skundo patikslinimuose nurodė, jog buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neįrengiant atskiros ventiliacijos sanitariniame mazge bei Plungės VPK vykdant sanitarinio mazgo stebėjimą vaizdo kameromis, todėl patyrė depresiją, nemigą, nepilnavertiškumo jausmą, nepakankamą saugumą ir kitus neigiamus išgyvenimus (b. l. 1–11, 18–23, 27–29). Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas jautė skunde minimus išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į ginčo šalių (atsakovės atstovų) prašymus taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimams priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 1 792,50 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 405 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 405 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI 3 036,50 Eur, neturtinės žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d., atlyginimą, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.