Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1594-661/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-27
Bylos Nr.
2S-1594-661/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02984-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
Vilniaus pedagoginio universiteto
Atsakovas
UAB „KM Invest“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-1594-661/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02984-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas, pagal ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto ieškinį atsakovui UAB „KM Invest“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „KM Invest“ dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 3874 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba atsakovo pinigines lėšas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB “KM Invest” atžvilgiu. Nurodė, kad įsiskolinimo suma (3874 Lt) juridiniam asmeniui yra nedidelė, be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo ketinimą slėpti turtą (ar aktyvius veiksmus). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo neatsiskaitymas esant ginčui suponuoja ieškovui teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, bet neįrodo atsakovo nemokumo.

Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „KM Invest“ tenkinti. Nurodo, kad apeliantas reikalauja iš atsakovo priteisti 3874 Lt skolos, o vien jau tai laikytina svariu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, juolab, kad atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu už suteiktas apgyvendinimo paslaugas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Be to, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir/arba nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą (CPK 17, 146 str. str.).

Kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 3874 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „KM Invest“.

Pagal civiliniame procese galiojančius šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Taigi aplinkybę, jog šis reikalavimas didelis konkrečiam juridiniam asmeniui - atsakovui – turėjo įrodyti ieškovas. Byloje tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų nėra, t. y. ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo atsakovo sunkios finansinės padėties, nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, t. y. duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą (lėšas) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Be to, ir kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pvz., duomenų apie nuosavybės teise turimą turtą, vidutinę jo rinkos vertę, kitas turtines prievoles ir/ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar jos finansinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Vien ta aplinkybė, jog ginčas tarp šalių - turtinio pobūdžio ir tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

Iš apelianto Vilniaus pedagoginio universiteto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) 5,60 Lt (b.l. 15).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Vilniaus pedagoginio universiteto valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjai Dalia VišinskienėLiuda Uckienė