Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Kretingos rajono policijos komisariatui dėl 2007-08-20 nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-08-20 nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007-08-09 apie 20:40, Kretingos mieste, Rotušės a., vairavo automobilį Audi 100 Avant, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vengė girtumo (neblaivumo) nustatymo ir tuo pažeidė KET 68;70 punktų reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto pažeidimo.

- pakeisti 2007-08-20 Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.18-23). Iš teismui pateikto teisės pažeidimo protokolo (b.l.17) matyti, kad 2007-08-09 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2007-08-09 apie 20:40 Kretingos mieste, Rotušės a., vairavo automobilį Audi 100 Avant, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir įtarus, kad yra neblaivus atsisakė tikrintis ir vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Teismo posėdžio metu A.K. patvirtino, kad prieš vairuojant automobilį buvo vartojęs alkoholį: išgėrė du butelius alaus, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnų įtarimas dėl alkoholio vartojimo buvo pagrįstas. Taigi, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, kilus pagrįstam įtarimui, kad A.K. gali būti neblaivus, vadovaujantis 2006-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punktu, nutarta atlikti jo tikrinimą. Tikrinimas - policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Pagal Taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. 2007-08-09 policijos pareigūnas A.T. savo tarnybiniame pranešime (b.l.22) nurodė, kad A.K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Kretingos mieste, Rotušės a., kadangi automobilis važiavo vinguriuodamas, užvažiuodamas ant šaligatvių. Sustabdžius automobilį buvo akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas yra neblaivus ir tai patvirtino stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Vairuotojui paaiškinus, kad bus atliekamas testas, siekiant nustatyti ar vairuotojas yra blaivus, jis vengė patikrinimo. Šių aplinkybių neneigia ir pats A.K., nurodo, negalintis paaiškinti savo elgesio motyvų. Pagal jau minėtų Taisyklių 7 punktą, policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad A.K. nesutiko tikrintis ar yra neblaivus (girtas), tai pagrindžia surinkti įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas, A.K. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalies požymius. Tačiau teismas tikslina 2007-08-20 nutarimą ir iš nutarimo motyvuojamosios dalies šalina aplinkybes, kuriomis nurodoma, kad A.K. vairavo automobilį neblaivus ir pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. A.K. būtent ir yra traukiamas administracinėn atsakomybė, kad atsisakė tikrintis dėl alkoholio kiekio nustatymo, todėl tai yra savarankiška veika, kurios įvykdymu jis ir yra kaltinamas. Tačiau šios aplinkybės atsakomybei įtakos neturi, nutarimu paskirtoji nuobauda atitinka sankcijoje numatytą nuobaudą, dėl to pažeidimas nėra vertinamas kaip lengvesnis ar mažiau pavojingas visuomenei.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su veiklos pobūdžiu, pajamų šaltinio netekimu, galimybe rūpintis artimaisiais, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 24 iki 36 mėnesių) skirta 24 mėn. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias, nenustatyta.

Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. motinos pažymėjimo apie neįgalumą kopija, vaikų gimimo liudijimų kopijos, laidavimo sutarties kopija, valstybinės ligonių kasos pranešimo A.K. kopija, sveikatos žinių pažymėjimo kopija, pažyma apie sutuoktinės nėštumą, nėra tie objektyvūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra vienareikšmiškai nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems, tuo pačiu ir vengiantiems neblaivumo nustatymo, vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, taipogi savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Kadangi ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos tiesiogiai siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 70 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį pareigą pareigūno reikalavimu nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Todėl dėl aukščiau aptartų aplinkybių, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas darbo tikslais, negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą.

A.K. nurodomos aplinkybės dėl būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemones ir dėl šeimos poreikių, nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, taip pat nėra pagrindas švelnesnės atsakomybės taikymui, juolab, kad teismo posėdžio metu patvirtino tai, kad sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad šeimos interesai nebus pažeisti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prašydamas pakeisti nutarimą, nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina ir rūpinantis motinos O.A.K. sveikata, ją nuvežant į gydymo įstaigas. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.279 straipsnio nuostatomis A.K. yra paskirtas veiksnaus asmens rūpintoju. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų (skundo, išrašo iš A.K. medicininių dokumentų) nustatyta, kad A.K.ir jo motina gyvena atskirai. Teismo posėdžio metu A.K. taip pat patvirtino, kad nėra vienintelis motinos sūnus, Kretingos rajone gyvena jo sesuo, todėl akivaizdu, kad yra kitų šeimos narių, kurie gali užtikrinti, kad būtų patenkinti būtinieji motinos poreikiai, be to kaip paminėta nutartyje, A.K.sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl paskirtąja sankcija nėra eliminuojama galimybė A.K. rūpintos motina. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A.K. gyvena savarankiškai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat, nepertraukiamai motinos rūpyba neužsiima. A.K. pateikta R.M. privataus ginekologijos kabineto pažyma apie sutuoktinės nėštumą, taipogi nėra ta aplinkybė, kuri sąlygotų švelnesnės atsakomybės taikymą. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (artimų žmonių ligos susijusios su natūraliu senėjimo procesu, kitos natūralios būsenos, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

2007-08-20 Kretingos rajono policijos komisariato nutarimas yra priimtas vadovaujantis teisiniu reguliavimu, nutarimą priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip iš esmės pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. rugpjūčio 20 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir A. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.