Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. (Č.) Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Č. (Č.) Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašo atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės T. Nekrošienės patvirtintai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai dėl 600 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini kaime), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini) (dabartinis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), įgijimo (toliau – ir Sutartis) įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“.

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis sudarė sutartį su Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba dėl 600 kv. m žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Pareiškėjo teigimu, dabartinis žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Atlikęs sandorį, pareiškėjas manė, kad jokių papildomų veiksmų sandoriui įteisinti jam pačiam daugiau atlikti nereikia. Sutarties 6 punkte yra nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, tačiau šiame punkte nėra nurodyta, kad įregistravimo veiksmus turi atlikti būtent pareiškėjas kaip pirkėjas. Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba nei sandorio sudarymo dieną, nei vėliau nenurodė, kad šią registraciją turi atlikti būtent pats pareiškėjas. Kuomet buvo sudaroma Sutartis, pareiškėjas suprato, kad jis privalo apmokėti tik Sutarties sudarymo išlaidas, nes Sutarties 5 punkte aiškiai buvo nurodyta ši jam tenkanti pareiga. Pareiškėjo teigimu, jei Sutartyje būtų nurodyta, kad registraciją privalo atlikti pirkėjas, pareiškėjas būtų supratęs ir žinojęs, kad jis turi dar atlikti papildomus veiksmus dėl Sutarties įregistravimo. Tai liudija, kad Sutartis tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos buvo neįregistruota tik dėl neaiškumo, nes Sutartyje nurodyta nuostata dėl privalomo sutarties įregistravimo buvo suformuluota klaidinančiai, neaišku, kam priskirta pareiga įregistruoti Sutartį, nenurodytos Sutarties neįregistravimo pasekmės.

Pažymi, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą Sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių, nes nesuprato Sutarties įregistravimo nurodytoje įstaigoje pareigos, tokia pareiga Sutartį įregistruoti per mėnesį laiko jam nebuvo išaiškinta, taip pat nebuvo išaiškintos Sutarties neįregistravimo pasekmės. Pabrėžia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, Sutartis patvirtinta notaro. Pareiškėjas pardavėjai sumokėjo įsigyto turto kainą prieš sudarant minėtą Sutartį. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjui, jis jį faktiškai valdo ir juo naudojasi nuo Sutarties sudarymo momento iki šiol, moka mokesčius. Per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo niekas neginčijo jo teisių į nupirktą turtą. Pastebi, kad sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jam tapo žinomos tik kuomet, kai jis pradėjo domėtis galimybe padovanoti šį turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2024 m. gruodžio 4 d. įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1SK-30979-(10.1 E.) (toliau – ir Sprendimas) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 4 d. įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu, teismo 2025 m. kovo 3 d. pranešimo Nr. e2YT-10747-819/2025 pagrindu. Suinteresuoto asmens manymu, kadangi po Sutarties sudarymo į Žemės sklypą yra įregistruota kitų asmenų nuosavybės ir patikėjimo teisės, pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam teisinių pasekmių - nepanaikintų kitų aukščiau nurodytų asmenų nuosavybės ir patikėjimo teisių į Žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą byloje, kuriame prašo pareiškimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypui nuosavybės teisė registruota Lietuvos Respublikos, o valstybinės žemės patikėjimo teisė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vardu. Pareiškėjas 1993 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Paaiškina, kad pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punktą, pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti užregistruota per vieną mėnesį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Kartu kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos.

Pabrėžia, kad teismui nustačius, kad termino sandorio privalomai teisinei registracijai praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštaraus šio termino atnaujinimui.

2025 m. liepos 1 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas pareiškimas, kuriuo jis reiškė papildomus reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į Žemės sklypą 2024 m. gruodžio 4 d. įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1SK-30979-(10.1 E.) pagrindu, taip pat įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti pastaruosius Nekilnojamojo turto registro įrašus ir įregistruoti pareiškėjo teises pagal 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės T. Nekrošienės patvirtintą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. 2025 m. liepos 29 d. nutartimi teismas šiuos pareiškėjo papildomai pareikštus reikalavimus atsisakė priimti.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1993 m. rugpjūčio 31 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo 600 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo notariškai patvirtinta Vilniaus 5-ajame notarų biure 1993 m. rugpjūčio 31 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Sutarties buvo pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M1:500.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo teisės į 600 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra iki šiol registruotos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šio žemės sklypo kadastriniai duomenys apskritai buvo nustatyti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre tik 2024 m. pabaigoje, kartu 2024 m. gruodžio 4 d. įregistruojant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą kaip 600 kv. m bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo sprendimo Nr. 1SK-30979-(10.1 E) pagrindu. Abejoti, kad 600 kv. m bendro ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nurodytas Sutartyje, yra Žemės sklypas, 2024 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, teismas neturi pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenys.

Pareiškėjas teigia, kad jo nuosavybės teisė į Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir kadastre Sutarties pagrindu nėra registruota, nes kaip nesenai paaiškėjo, jis nėra įvykdęs Sutartyje nustatytos pareigos Sutartį per vieną mėnesį įregistruoti Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Tokia pareiga, Sutartyje nenurodant kam ji tenka, įtvirtinta Sutarties 6 punkte. Šį terminą pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71-1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis (1 dalis). Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris nebuvo įregistruotas ir, įsigaliojus CK, registravimo terminas dar nepasibaigęs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos šio kodekso taisyklės (2 dalis). Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą registravimo terminą atnaujina teismas (3 dalis).

Sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, jo 149 straipsnis, nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1 dalis). Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (2 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, jo redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, įtvirtino, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 6 dalis). Tokią tvarką Sutarties sudarymo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Šiuo nutarimu patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka nustatė, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami arba išnuomojami ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms (3 punktas), o tokią tvarką ir sąlygas nustatė tuo pačiu nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurias žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti tvirtinama notariškai ir turėjo būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje (10 punktas). Taisyklėse buvo taip pat nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu (10 punktas), teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymo nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (11 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“, jo redakcijoje, galiojusioje Sutarties sudarymo metu, buvo taip pat įtvirtinta, kad privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per vieną mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi. Valstybinis žemės kadastro duomenų registras yra juridinis dokumentas, įrodantis žemės savininko nuosavybės ar naudojimo teisę (1.4 punktas).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą įregistruoti Sutartį grindžia tuo, kad aplinkybė, jog jo nuosavybės teisė į Žemės sklypą nėra registruota, jam tapo žinoma nesenai, pareiškėjui pradėjus aiškintis galimybę Žemės sklypą padovanoti. Iki tol pareiškėjas manė, kad jis yra Žemės sklypo savininkas Sutarties pagrindu, nes Žemės sklypu nuo Sutarties sudarymo jis visą laiką naudojosi, mokėjo mokesčius, niekas jokių pretenzijų į Žemės sklypą jam nereiškė.

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui aplinkybė, jog jo nuosavybės teisė į Žemės sklypą Sutarties pagrindu nėra registruota, tapo žinoma nesenai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 1993 m. sausio 11 d. kas nors jam būtų sudaręs kliūtis naudotis Žemės sklypu, jį valdyti kaip savo. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini ) 2025 m. sausio 23 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas naudojasi Žemės sklypu, moka mokesčius už jį nuo jo įsigijimo 1993 m. rugpjūčio 31 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kas nors pareiškėjui būtų reiškęs pretenzijas į Žemės sklypą. Tai liudija, kad termino įregistruoti Sutartį atnaujinimas, nepažeis faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo, priešingai, juos, susiklosčiusius faktiškai, leis atspindėti ir teisiškai.

Šios išvados, teismo vertinimu, nekeičia ir tai, kad šiuo metu į Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra registruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisė į Žemės sklypą. Byloje surinkti duomenys liudija, kad Žemės sklypą Sutartimi pareiškėjas pirko būtent iš Lietuvos Respublikos, kurią tuo metu atstovavo kita teisės aktuose numatyta institucija. Pareiškėjas, tikėtina sužinojęs, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruota jo nuosavybės teisė į nuo 1993 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties pagrindu jo valdomą Žemės sklypą, ėmėsi veiksmų iš naujo išpirkti Žemės sklypą, dėl ko Žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1SK-30979-(10.1E.). Šiuo Sprendimu taip pat buvo nuspręsta teikti prašymą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Pažymėtina, kad šis Sprendimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, galiojusias Sutarties sudarymo metu (5 straipsnio 3 dalis), taip pat Sprendimu priėmimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas (8 straipsnio 1 dalies 8 punktas), žemė, į kurią nuosavybės teisė nėra perleista privatiems asmens ir/ar savivaldybei, nuosavybės teise priklauso valstybei. Sprendimo tikslas iš esmės buvo suformuoti Žemės sklypą, tikslu jį kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, būdama ne tik Žemės sklypo patikėtinė, bet ir valstybės kaip Žemės sklypo savininkės atstovė byloje, neišreiškė prieštaravimo dėl termino Sutarčiai įregistruoti atnaujinimo. Priešingai, procesiniuose dokumentuose suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neginčijo, jog tokia Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, ji buvo patvirtinta notariškai, pareiškėjas jam tenkančias pareigas pagal Sutartį įvykdė. Iš esmės tokią pačią poziciją Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos buvo nurodžiusi pareiškėjui 2025 m. sausio 2 d. rašte Nr. 1SD-206-(15.2.48MR), pareiškėjui paprašius šį Žemės sklypą jam parduoti teisės aktų nustatyta tvarka. Jame Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino Sutarties sudarymo faktą ir pasiūlė dėl praleisto Sutarties įregistravimo termino atnaujinimo kreiptis į teismą.

Vertindamas pareiškėjo nurodomas priežastis, lėmusias termino įregistruoti Sutartį praleidimą, teismas pažymi, kad Sutartyje, kaip ir nurodo pareiškėjas, nėra nurodyta kam tenka pareiga teikti prašymą dėl Sutarties įregistravimo Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, kas, tikėtina, galėjo suklaidinti pareiškėją. Byloje nėra duomenų, kad ši jam kaip pirkėjui tekusi pareiga pagal Taisyklių 10 punktą pareiškėjui buvo išaiškinta Sutarties sudarymo metu, nurodant jos neįvykdymo teisines pasekmes.

Taigi, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto, tame tarpe žemės sklypų, registro ir kadastro tvarkymo funkcijas atlieka valstybės įmonė „Registrų centras“, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalimi, 576-578 straipsniais, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Č. (Č.) Š. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Č. (Č.) Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės T. Nekrošienės patvirtintai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai dėl 600 kv. m bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini) (dabartinis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.