Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam R. S., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir BK 303 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba, tai yra 2006 metų sausio 17-18 d., tiksliau nenustatytu laiku, dirbdamas Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininku ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) kabinete, tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršydamas suteiktus įgaliojimus ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. nuostatas, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. 2 d. nuostatas, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, 7 str. 3 d. nuostatas, kad tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus, tai yra žinodamas, kad 2006-01-17 Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas M. M. išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006-01-16 įvykdyto Kelių eismo taisyklių 59 p. pažeidimo (automobilio vairavimas, kai atimta teisė vairuoti) administracinę bylą Nr. 222 ir priėmė nutarimą paskirti jam 1600 Lt baudą, neteisėtai priėmė kitą nutarimą tuo pačiu Nr. E 282524 dėl to paties E. J. 2006-01-16 įvykdyto Kelių eismo taisyklių 59 p. pažeidimo (automobilio vairavimas, kai atimta teisė vairuoti), bei paskyrė pažeidėjui mažesnę, tai yra 1100 Lt baudą, tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, sumenkino policijos ir visos valstybės autoritetą ir tuo padarė didelės žalos valstybei.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad sunaikino dokumentą, tai yra 2006 metų sausio 17-18 d., tiksliau nenustatytu laiku, dirbdamas Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininku ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) kabinete, iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006-01-16 įvykdyto Kelių eismo taisyklių 59 p., pažeidimo (automobilio vairavimas, kai atimta teisė vairuoti) administracinės bylos Nr. 222 išėmė ir sunaikino 2006-01-17 Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio vyresniojo specialisto M. M. priimtą nutarimą Nr. E 282524, kuriuo E. J. už 2006-01-16 įvykdytą Kelių eismo taisyklių 59 p. pažeidimą (automobilio vairavimas, kai atimta teisė vairuoti) buvo paskirta 1600 Lt bauda ir tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, sumenkino policijos ir visos valstybės autoritetą ir tuo padarė didelės žalos valstybei.

Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-05-10 nuosprendį panaikinti, R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. l d., ir paskirti jam 6250 Lt (50 MGL) baudą; pripažinti R. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 303 str. l d., ir paskirti jam 3750 Lt (30 MGL) baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 8750 Lt (70 MGL) baudą. Anot apelianto, teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras teigia, kad teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis buvo išteisintas R. S., nepagrįsti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, o ne jų visetą, dėl ko padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nulėmusį nepagrįstą išvadą, jog neįrodytas R. S. dalyvavimas, padarant nusikalstamas veikas. Tvirtinama, jog būtent visuma teismo ištirtų faktinių duomenų patvirtina R. S. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Anot vyriausiojo prokuroro, nepagrįsta teismo išvada, jog, išanalizavus kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus ir dokumentus, nėra nustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas veikas. Tą aplinkybę, kad R. S. nebuvo žinoma apie tai, jog M. M. jau yra priėmęs nutarimą nubausti E. J. 1600 Lt bauda paneigia teisminio tyrimo metu ištirti faktiniai duomenys.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis paskambino R. S. ir paklausė, ar šis pakeitė E. J. paskirtą baudą. R. S. patvirtino, kad pakeitė baudos dydį. Jis dar paklausė R. S., ar teisiškai jis gali tai padaryti, R. S. patvirtino, kad gali. Paklaustas, kodėl jis tai padarė, kaltinamasis pasakė, kad jo tai padaryti paprašė draugas.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2006-01-17, apie 14.00 val., išnagrinėjo E. J. administracinę bylą dalyvaujant pažeidėjui bei paskyrė jam 1600 Lt baudą. Jis užpildė privalomus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius dokumentus: ant trijų tuščių nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimo blankų uždėjo savo antspaudą, pasirašė bei užrašė „nutarimas kitame lape“; taip pat KET pažeidimo kortelės 32 punkte uždėjo savo spaudą. Nutarimą surašė kompiuteriu ant atskiro lapo ir pridėjo prie bylos medžiagos. Visą bylą su priimtu nutarimu nunešė į 8 kabinetą, kuriame dirbantys pareigūnai duomenis suveda į kompiuterį. Kitos dienos ryte, paprašytas V. R., iš KET duomenų bazės išėmė pažymą apie tai, kad E. J. paskirta 1600 Lt bauda. Vėliau iš V. R. sužinojo, kad KET duomenų bazėje yra užfiksuota, jog E. J. paskirta bauda ne 1600 Lt, o 1100 Lt. Nuėjęs į 8 kabinetą, patikrino administracinę bylą bei pamatė, kad jo nutarimo nėra, o vietoje jo yra R. S. priimtas nutarimas.

Kad byloje buvo visi dokumentai, patvirtinantys, kad E. J. M. M. nubaustas 1600 Lt bauda, ir šie duomenys apie nubaudimą buvo suvesti į KET duomenų kompiuterinę bazę, patvirtina pažyma iš KET duomenų bazės (b.l.16), baudžiamojoje byloje esantys dokumentai - trys nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E282524 blankai bei KET pažeidimo kortelė, kuriuose yra M. M. atspaudai ir įrašai. Taip pat vėlesnis išrašas iš KET duomenų bazės (b.l. 39-40), kuriame pažymėta, kad duomenis apie baudos dydį 2006-01-18 15.52 val. redagavo E. C. bei pati liudytoja E. C., kuri parodė, kad įvedė duomenis, jog E. J. už KET pažeidimą nubaustas 1100 Lt bauda. Šie teismo metu ištirti duomenys, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina M. M. parodymus, jog administracinės teisės pažeidimo byloje buvo M. M. pasirašyti dokumentai dėl E. J. nubaudimo, bei patvirtina aplinkybę, kad R. S., paimdamas E. J. administracinės teisės pažeidimo bylą, matė M. M. priimtą nutarimą, tai yra, kad R. S. žinojo, jog E. J. yra nubaustas administracine bauda.

Kaip teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo E. J. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis šioje byloje yra subjektyvus liudytojas. Be to, jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems faktiniams duomenims. O būtent: liudytojai S. M. ir Ž. L. patvirtina, kad E. J. pažįsta ir matė jį 2006-01-17 po pietų laukiantį prie kabineto, kuriame dirba M. M.. Be to, kasos kvitas (b.l.11) patvirtina, kad E. J. baudą sumokėjo 2006-01-18 12.44 val. Taip pat ir M. M. parodymai, kad jis E. J. nubaudė 2006-01-17 po pietų, dalyvaujant E. J.. Tačiau liudytojas E. J. teigia, kad 2006-01-17 po pietų jis buvo nubaustas 1100 Lt bauda ir tą pačią dieną, po pusės valandos nuo nubaudimo, jis sumokėjo baudą.

Kaltinamojo parodymus, anot vyriausiojo prokuroro, reikėtų vertinti kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad teismas, išteisindamas kaltinamąjį, vadovavosi ta aplinkybe, kad niekas iš pareigūnų, išskyrus patį M. M., nematė nutarimo, kuriuo E. J. buvo nubaustas 1600 Lt bauda. Tačiau visuma teisminio tyrimo metu surinktų duomenų patvirtina, kad toks nutarimas buvo - tai M. M. parodymai, pažyma iš KET duomenų bazės (b.l. 16), baudžiamojoje byloje esantys dokumentai - trys nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E282524 blankai bei KET pažeidimo kortelė, kuriuose yra M. M. atspaudai ir įrašai, taip pat vėlesnis išrašas iš KET duomenų bazės (b.l. 39-40), kuriame pažymėta, kad duomenis apie baudos dydį 2006-01-18 15.52 val. redagavo E. C., liudytojos E. C. parodymai, liudytojo V. R. parodymai, kad R. S. prisipažino pakeitęs E. J. paskirtos baudos dydį.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje neįvertino esminio įrodymo, paneigiančio kaltinamojo ir liudytojo E. J. parodymus ir neginčijamai patvirtinančio kaltinamojo R. S. kaltę. Tai yra kasos kvito (b.l.11), kuriame pažymima, kad E. J. 2006-01-18 12.44 val. sumokėjo 1100 Lt dydžio baudą. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog E. J. administracinę bylą išnagrinėjo ir nutarimą surašė 2006-01-17 prieš pietus. Liudytojo E. J. parodymuose užfiksuota, kad į bylos nagrinėjimą atvyko 2006-01-17 po pietų ir baudą sumokėjo tą pačią dieną, praėjus pusei valandos po bylos nagrinėjimo.

Dėl R. S. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 303 str. l d. teismas padarė išvadą, kad kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis, tačiau vertinant visumą teismo ištirtų faktinių duomenų, anot apelianto, akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką. Tai patvirtina jau anksčiau išvardinti faktiniai duomenys, kad administracinėje byloje buvo M. M. surašytas nutarimas skirti E. J. 1600 Lt baudą, kurio duomenys buvo suvesti į KET duomenų bazę, o jau 2006-01-18 15.52 val., pareigūnei E. C. koreguojant duomenis KET duomenų bazėje, E. J. administracinės teisės pažeidimo byloje vietoj M. M. nutarimo buvo R. S. nutarimas. Be to, ir pats kaltinamasis pagal V. R. parodymus patvirtino pakeitęs.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo prašymus skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas pilnai bei visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus įrodymų visetą, tiksliai argumentuojant kaip įrodymai yra vertinami, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Byloje esantys duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar juos laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1 d., 2 d.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Ši įstatymo nuostata nepažeista.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog liudytojų V. R. bei M. M. parodymai patvirtina faktą, kad R. S. buvo žinoma apie E. J. nubaudimą ir kad jis nagrinėjo bylą dar kartą, paskirdamas pastarajam 1100 litų baudą, be to, išėmė ir sunaikino anksčiau priimtą nutarimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu minėtieji liudytojai teisme skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, galiausiai abu liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šios aplinkybės patvirtina, kad remtis nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, juos pripažinti įrodymais, galinčiais nulemti kaltinančio sprendimo byloje priėmimą, teismas negalėjo, nes kiekviena abejonė dėl kaltinamojo kaltumo traktuojama kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvacija dėl liudytojų V. R. bei M. M. parodymų nepatikimumo ir jų detaliau neanalizuoja.

Taipogi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad byloje buvo visi dokumentai apie M. M. 1600 litų bauda nubaustą E. J. ir kad šie duomenys buvo suvesti į KET duomenų kompiuterinę bazę, patvirtina visuma teisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tai yra tai M. M. parodymai, pažyma iš KET duomenų bazės (b.l. 16), baudžiamojoje byloje esantys dokumentai - trys nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E282524 blankai bei KET pažeidimo kortelė, kuriuose yra M. M. atspaudai ir įrašai, taip pat vėlesnis išrašas iš KET duomenų bazės (b.l. 39-40), kuriame pažymėta, kad duomenis apie baudos dydį 2006-01-18 15.52 val. redagavo E. C., liudytojos E. C. parodymai, liudytojo V. R. parodymai, kad R. S. prisipažino pakeitęs E. J. paskirtos baudos dydį. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytu motyvu, jog ant trijų nutarimų blankų spaudo su M. M. pavarde ir įrašo „nutarimas kitame lape“ buvimas, taip pat spaudo buvimas ant KET pažeidimo kortelės, esant nepaneigtam R. S. aiškinimui, kad jis paėmęs nagrinėti bylą spaudo ir įrašų nepastebėjo, negali būti pakankamu pagrindu daryti išvadą, kad jie gali būti vertinami kaip kaltinantys įrodymai baudžiamosios atsakomybės prasme. Kadangi, kaip jau buvo minėta, liudytojų V. R. ir M. M. parodymų apylinkės teismas pagrįstai nepripažino įrodymais ir jais nesivadovavo, atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pastarųjų parodymai neanalizuojami.

Iš liudytojos E. C. parodymų matyti, jog ji pripažino 2006-01-18 15.52 val. redagavusi duomenis apie baudos dydį, tvirtino, kad matė būtent R. S. priimtą nutarimą nubausti E. J. 1100 litų bauda, o M. M. nutarimo nubausti minėtą asmenį 1600 litų bauda nematė.

Be to, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodoma, kad nustatyti, kas atliko tarpines redagavimo funkcijas, galimybės nėra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė M. M. nutarimą nubausti E. J. 1600 litų bauda. Liudytojai L. B., R. B., kaip ir liudytoja E. C., vienareikšmiškai tvirtino matę tik R. S. priimtą sprendimą nubausti E. J. 1100 litų bauda.

Kaip matyti iš pažymos apie kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1, b.l. 16-17) 2006-01-17 buvo priimtas nutarimas skirti 1600 litų baudą, tačiau grafoje „Atlikimo būdas“ atžymėta, kad „Bauda nesumokėta“. Tuo tarpu kompiuterinių blankų vaizdo kopijoje (t.1, b.l. 40) užfiksuota, kad už tą patį pažeidimą paskirta 1100 litų bauda ir kad ji yra sumokėta. Kasos kvite (t.1., b.l. 11), kurį apeliantas įvardija kaip esminį kaltinamojo ir liudytojo E. J. parodymus paneigiantį ir neginčijamai patvirtinantį kaltinamojo R. S. kaltę įrodymą, pažymima, kad 2006-01-18 12.44 val. sumokėta 1100 litų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Administracinių teisės pažeidimų bylų registracijos žurnale esančią žymą (t.1, b.l. 78), kad už R. M. nustatytą pažeidimą 2006-01-17 paskirta 1100 litų bauda, kuri sumokėta 2006-01-18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė vertinti byloje surinktus įrodymus, neatliekant įrodymų tyrimo. Teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus privalo ištirti tiesiogiai, proceso dalyvius apklausdamas teismo posėdyje ir tik šiais įrodymais pagrįsti nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 242 str., 301 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėto straipsnio tvarka buvo perskaityti liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu prokurorui duoti parodymai. Kadangi šio liudytojo parodymų dalies, kad jis 2006-01-17 po pietų buvo nubaustas 1100 litų baudą ir kad tą pačią dieną, po pusės valandos nuo nubaudimo, sumokėjo baudą, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, teismas jų įrodymų viseto aspektu neanalizavo pagrįstai. Kitais liudytojo E. J. parodymais teismas vadovavosi pagrįstai, laikyti jį subjektyviu liudytoju teismui nebuvo pagrindo.

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina išteisintojo R. S. kaltės dėl jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., BK 303 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.