- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2437-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00903-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Kreditorius
- UAB ,,Sergel”
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB ,,Sergel” atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Sergel“ prašymu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės dėl teismo įsakymo išdavimo 721,36 Lt skolai, 129,84 Lt (0,1 % dydžio, skaičiuojant už 180 dienų) delspinigiams, 5 % procesinėms palūkanoms, 11 Lt žyminiam mokesčiui ir 200 Lt kitoms bylinėjimosi išlaidoms iš skolininko L. R. priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė nustatyti kreditorei 14 dienų terminą pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje įvardintiems trūkumams.
Nurodė, kad kreditorė pateikė akivaizdžiai netikslų skolininko gyvenamosios vietos adresą ir privalo patikslinti minėtą adresą. Pažymėjo, kad teismui paduotą pareiškimą elektroniniu parašu pasirašė advokatė R. G., kuri pagal 2012 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartį atstovauja UAB „Sergel“, esančią, kaip nurodoma pareiškime, šioje civilinėje byloje kreditore pagal Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Sergel“ įsigijo skolą iš uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“. Padarė išvadą, kad nesusipažinęs su minėta sutartimi, teismas negali nustatyti, ar UAB „Sergel“ yra tinkama šalis šioje civilinėje byloje. Nusprendė, kad teismas negali išspręsti pareiškimo, kuriame nenurodytas faktinis prašomos priteisti 721,36 Lt skolos ir 129,84 Lt delspinigių pagrindas (CPK 433 str. 1 d. 5 p.), priėmimo klausimo. Akcentavo, kad kreditorė nenurodo ir laikotarpio, kuriuo skolininkui buvo skaičiuojami delspinigiai, t. y. konkrečiai nuo kelintų metų, kurio mėnesio ir kurios dienos iki kelintų metų. Padarė išvadą, kad nežinodamas, kada buvo sudarytas susitarimas tarp kreditorės ir skolininko, konkretaus laikotarpio, už kurį paskaičiuoti delspinigiai, teismas negali spręsti, ar kreditorės prašomi priteisti delspinigiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 1 d., nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Kreditorius UAB „Sergel“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad 2012-09-25 pareiškime kreditorė nurodė faktinį skolos bei delspinigių atsiradimo pagrindą, delspinigių normą ir delspinigių skaičiavimo laikotarpį, o teismui paduotą pareiškimą elektroniniu parašu pasirašė advokatė R. G., pateikusi teismui atstovavimo sutartį. Mano, kad teismas, įpareigodamas kreditorę UAB „Sergel" pateikti Skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, kuria UAB „Sergel" įsigijo skolą iš UAB „Omnitel", bei siekdamas spręsti, ar kreditorės prašomi priteisti delspinigiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011 metų balandžio 1 dienos nuostatoms, pažeidė Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 3 dalies ir 435 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Papildomai CPK 433 str. nurodo reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Reikalavimo ir jo pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).
Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).
Ieškinio (pareiškimo) reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas pareiškimą ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius UAB „Sergel“ nenurodė reikalavimo priteisti skolą faktinio pagrindo, taip pat laikotarpio, kuriuo skolininkui buvo skaičiuojami delspinigiai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą kreditoriui pašalinti pareiškimo trūkumus, t.y. patikslinti faktinį skolos bei delspinigių atsiradimo pagrindą ir delspinigių skaičiavimo laikotarpį. Atskirajame skunde apelianto išdėstyti teiginiai, jog pareiškime kreditorė nurodė faktinį skolos bei delspinigių atsiradimo pagrindą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad faktinis pagrindas ir laikotarpis nuo kada buvo skaičiuojami delspinigiai nėra nurodyti (2 b. l.). Be to, akivaizdu, kad kreditorius UAB ,,Sergel” privalo pateikti skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, nes kitu atveju šioje byloje bus negalima nustatyti ar apeliantas yra tinkama šalis šioje byloje ir turi reikalavimo teisę į L. R.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė apeliantui patikslinti skolininko adresą. CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustato, kad kiekviename procesiniame dokumente, turi būti nurodyta procese dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, o CPK 431 str. 2 d. 4 p. nurodoma, kad CPK XXIII skyriuje (Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Kaip matyti iš kreditoriaus pareiškimo jis nenurodė miesto, miestelio ar kaimo, kuriame gyvena skolininkas, todėl kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktas adresas yra akivaizdžiai neteisingas.
Vadovaudamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad atskirąjį skundą tenkinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.