Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant O. F., dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui T. J., atsakovui A. A., nedalyvaujant atsakovei A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė A. A. į 2016 m. balandžio 6 d. 09.00 paskirtą teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atsakovei A. A. buvo įteiktas tinkamai per darbovietę (įteikimo pažymoje pasirašė barmenas R. U., atsakovas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo buvusios sutuoktinės darbovietėje toks darbuotojas dirba ir jam yra pažįstamas, taip pat patvirtino, jog atsakovei A. A. yra žinoma apie minėtą dieną vyksiantį teismo posėdį). Atsakovė A. A. teismui nepateikė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant, nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar dar kitų prašymų. Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu pateikė teismui Sodros pažymą, jog atsakovei A. A., dirbančiai MB „Saulės voras“, nuo 2016-04-02 iki 2016-04-08 yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos, atsakovas A. A. dėl šių aplinkybių (buvusios sutuoktinės ligos) prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, atsakovas A. A. nėra tinkamas A. A. atstovas teisme (LR CPK 51 str.), ir jo nurodyta atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikoma svarbi ir pateisinama priežastimi LR CPK 246 str. 2 d. pagrindu. LR CPK 246 str. 2 d. nustatyta, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi. Be to, pažymėtina, kad teismas jau kelis kartus buvo patenkinęs atsakovų prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir suteikęs atsakovams galimybę pateikti visus jų turimus įrodymus. Siekiant išvengti LR CPK 7 str., 17 str. nurodytų principų pažeidimų, teismui nebuvo pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą ir civilinė byla teismo posėdžio metu buvo nagrinėta iš esmės, atsakovei A. A. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog sutinka su ieškinyje nurodyta skola ir jos dydžiu, tačiau mano, jog ši skola turėtų būti priteista tik iš jo vieno, kadangi atsakovė A. A. ginčo bute negyvena, šiame bute jis gyvena su sūnumi. Taip pat pažymėjo, kad nemokėjo bendrijai mokesčių dėl nesutarimų su bendrijos nariais, nesutinka su jų sprendimais, tačiau jokių bendrijos veiksmų neskundė.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įsteigta įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 4 str.) (b.l. 16-19). Ieškovas yra sudaręs sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir moka mokesčius pagal skaitiklių parodymus, gyvenančių asmenų skaičių ar butų plotą. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 5, 6 p. numatyta bendrijos nario pareiga atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Atsakovams A. A. ir A. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties Nr. 2A-1364-565/2012 nustatyta, kad atsakovai yra išsiskyrę, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas atsakovams po ½ dalį. Todėl laikoma, kad šis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams lygiomis dalimis. Bendrijos įstatų 30.5 p. ir 30.6 p. nustatyta, kad bendrijos nariai privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (b.l. 20-26). Iš byloje pateikto skolos paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013-05-10 iki 2015-07-13 susidarė 1844,28 EUR už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas, bendrijos nustatytas įmokas, išlaidas ir kitus mokėjimus (b.l. 12). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu atsiskaitę, nepateikta.

Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu neprieštaravo nustatytam skolos dydžiui, su juo iš esmės sutiko, tačiau atsakovas nesutinka, kad susidaręs įsiskolinimas būtų priteistas iš abiejų atsakovų (iš jo ir iš jo buvusios sutuoktinės lygiomis dalimis), nes jo manymu, už skolą yra atsakingas tik jis vienas, kadangi šiame bute faktiškai gyvena, tuo tarpu atsakovė A. A. minėtame bute negyvena, po jų skyrybų gyvena kitame bute. Iš esmės analogišką poziciją atsakovė A. A. buvo išdėsčiusi byloje esančiame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 51-52). Todėl byloje yra ginčas, ar už susidariusį 1844,28 EUR įsiskolinimą (dėl kurio dydžio ginčo nėra) yra atsakingi abu atsakovai, ar tik vienas atsakovas A. A..

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovams priklauso po ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatomis, savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai taip pat apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Tai, kad atsakovė A. A. faktiškai negyveno bute, tačiau jai esant šio buto ½ dalies savininkei, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas. Dėl šių aplinkybių yra ne kartą pasisakę apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutartis Nr. 2A-3599-656/2014). Atsakovės A. A. pareiga (kaip ir bendraturčio atsakovo A. A. pareiga) mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą bei priežiūrą, kaip teisingai nurodė ieškovas, kyla jau minėtų įstatymo nuostatų pagrindu. Tokia pareiga atsakovei atsirado, kai ji minėtame name įsigijo patalpas ir tapo šių patalpų savininke, tuo pačiu tapo ir bendrojo naudojimo objektų bendrasavininke. Po atsakovų santuokos nutraukimo tik pasikeitė bendrosios nuosavybės teisės rūšys – iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę (t.y. atsakovams šiuo metu priklauso po ½ dalis buto). Tai, kad atsakovė nesinaudojo jai priklausančiomis patalpomis ir dėl to galimai net nežinojo apie jai siunčiamus mokestinius pranešimus, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos mokėti ieškovo priskaičiuotus mokesčius. Atsakovė kaip patalpų savininkė privalo rūpintis su šiomis patalpomis susijusių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl atsakovė pati privalėjo pasidomėti apie ieškovo priskaičiuotus mokesčius už jai priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę. Negavusi mokestinių pranešimų, atsakovė pati turėjo kreiptis į ieškovą, o ne vien pasitikėti savo buvusiu sutuoktiniu (ar jis moka mokesčius už visą butą, ar ne). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo atleisti atsakovę A. A. nuo pareigos mokėti ieškovo priskaičiuotus mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-9451-808/2016 šios bylos atsakovas A. A. prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą (pareiškimas priimtas nagrinėjimui ir 2016-06-09 paskirtas teismo posėdis), trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti per 20 asmenų (kreditorių). Iš šių aplinkybių darytina tikėtina išvada, kad atsakovas A. A. yra linkęs nevykdyti prievolių kreditoriams, be to siekia, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, t.y. tikėtina, jog būtent dėl šios priežasties atsakovas nori prisiimti visą skolą pats.

Remiantis CK 4.83 str. 3 d., buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal LR CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis LR CK 6.63 str. 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės, t.y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už jo suteiktas komunalines paslaugas, nesant ginčui dėl skolos dydžio, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1844,28 EUR skolos, t.y. po 922,14 EUR iš kiekvieno atsakovo, yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovų priteistina 150 EUR ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, t.y. po 75 EUR iš kiekvieno atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.)

Iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina ir 8,44 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 4,22 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 922,14 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 922,14 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,44 EUR bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.