Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo R. I. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 180 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. administraciniu areštu 20 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., R. I. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – administracinis areštas 20 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; ir kuriuo nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., bylas dėl O. I. ir D. V. melagingų parodymų davimo Vilniaus m. apylinkės teisme 2013-10-02; taip pat susipažinusi su O. I. ir D. V. apeliaciniais skundais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-06-23, apie 23 val. 30 min., Vilniaus m., Žirmūnų g., ties pastatu Nr. 93, vairuodamas automobilį „Volvo 850“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 132 p. reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Crysler“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo I. N., iš šio eismo įvykio vietos, nesilaikydamas KET 232 p. nustatytos tvarkos, pasišalino.

O. I. ir D. V. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria buvo nutarta iškelti bylą dėl O. I. ir D. V. melagingų parodymų davimo. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Apeliantės nurodo, kad važiavo į Valakumpių paplūdimį pailsėti, todėl kiek išbuvo paplūdimyje tiksliai teismui paaiškinti negalėjo, kas ką ir kiek valgė irgi nestebėjo, nes net įsivaizduoti negalėjo, kad apie tai reikės pasakoti teisme. Pasak apeliančių, todėl teismo išvada, kad liudytojų O. lndriūnienės ir D. V. parodymai yra tarpusavyje prieštaringi, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Apeliantės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad automobiliai susidūrė beveik vidurnaktį, eismo įvykio vieta, kaip matyti iš schemos, neapšviesta, todėl, pasak apeliančių, nustatyti, kas buvo realus kaltininkas avarijos metu, kas įvažiavo į priešingą eismo juostą, buvo praktiškai neįmanoma, todėl jokių melagingų parodymų teismui apklausos metu nebuvo duota sąmoningai. Apeliantės nurodo, kad liudytojo parodymai - tai faktinių aplinkybių konstatavimas. Teismo posėdžio metu apeliantės nesiruošė iškraipyti įvykio aplinkybių, nekūrė jokių naujų istorijų, o pasakojo tik tai, ką matė, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos melavo.

R. I. apeliacinis skundas netenkinamas, O. I. ir D. V. apeliaciniai skundai paliekami nenagrinėtais.

R. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnyje nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. I. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarime pripažinta, kad R. I. pažeidė KET 132 punktą, kuris nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Apeliaciniame skunde R. I. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kalta I. N., kuri būtent ir kliudė jo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Nukentėjusioji I. N. tiek paaiškinime policijai (b. l. 5), tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 48) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad 2013-06-23, maždaug 23.30 val., ji vairavo automobilį „Crysler“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, ir važiuodama Žirmūnų g. link Neries g., ties pastatu Nr. 93, pamatė prieš save pavojingai manevruojantį automobilį. Kiek buvo įmanoma I. N. pasitraukė į dešinę pusę ir sustojo. Po to ji pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Kartu su I. N. įvykio metu automobilyje buvęs R. B. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusioji, tiek paaiškinime policijai (b. l. 13), tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 49) nuosekliai paaiškino, kad 2013-06-23, apie 23.30 val., važiavo automobiliu „Crysler“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, kartu su I. N., ties Žirmūnų g. 93 namu jie pastebėjo priešais atvažiuojantį pavojingai manevruojantį automobilį, kuris važiavo tiesiai į jų automobilį. I. N. kiek įmanoma pasuko automobilį į dešinę ir sustojo. Automobilis, važiavęs priešpriešais, juos kliudė. Šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtino eismo įvykį tiesiogiai stebėjusi J. B., kuri paaiškinime policijai (b. l. 37), bei apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būtent R. I. savo automobilio šonu perbraukė arčiau prie kelkraščio pristabdžiusį automobilį „Crysler“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių duomenų, dėl kurių šie asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tariamo pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto R. I. parodymus, matyti, kad tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 11), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 47-48) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nurodė, kad būtent I. N. savo automobiliu „Crysler“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, kliudė jo automobilio šoną ir jį apgadino. Tokia R. I. pozicija, neigiant padarytą administracinį teisės pažeidimą, vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė kartu su R. I. automobilyje važiavusių liudytojų O. I. ir D. V. parodymais, kad eismo įvykio kaltininkė buvo I. N., kadangi tokie jų parodymai prieštarauja I. N., R. B. ir J. B. parodymams, kurie pagrįstai apylinkės teismo pripažintini patikimais. Pažymėtina, kad liudytojo G. D. parodymai nėra informatyvūs, kadangi jis paties eismo įvykio nematė, todėl negalėjo nurodyti eismo įvykio kaltininko. Atsižvelgus į minėtas teismo nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. I. pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad R. I. pažeidimas, nustatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

O. I. ir D. V. apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus.

Nutartis neskundžiama.