Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Valužei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-471-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1471-2023 (ROIK: 22184260176) V. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalį 670 Eur bauda už tai, kad tiriant pranešimą apie neteisėtai tvarkomas gamybines nuotekas, nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), į aplinką išleista apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų. 2021-08-13 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai paėmė į aplinką išleistų nevalytų gamybinių nuotekų mėginį. Atlikus mėginio tyrimą, 2021-08-25 Tyrimų protokolas Nr. P-105-2021-383/1 ir tyrimų rezultatus palyginus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtintu Nuotekų tvarkymo reglamento (suvestinė redakcija nuo 2021-04-01 iki 2022-04-30) 29 punkto 2 lentelėje leistinomis į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normomis, nustatytas išleistų nuotekų teršalų normatyvo viršijimas: BDS7 3161+-316 mgO2/l, normatyvas 40 mg O2/l, azotas bendras 436 mg/l, normatyvas 25 mg/l, fosforas bendras 65,5 +-1,7 mg/l, normatyvas 5 mg/l ir riebalai 615 mg/l, normatyvas 10 mg/l. V. I. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesiėmė priemonių, kad gamybinės nuotekos būtų tvarkomos Nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka. Iki protokolo surašymo apskaičiuota ir 2022-08-22 įteikta žala Nr. Ž24-806/2022 nebuvo atlyginta. 2022-08-12 raštu Nr. AD5-15436 Šaukimas dėl sankcijų taikymo šaukiamas 2022-08-18 10.00 val. ir 2022-10-05 raštu „Šaukimas dėl sankcijų taikymo“ Nr. AD5-19250 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo šaukiamas 2022-10-10 10.00 val. atvykti į Inspekciją, adresu Kvietinių g. 8, Gargždai, dėl protokolo surašymo neatvyko.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. I. skundas, dėl Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Institucijos nutarimu ir prašo panaikinti priimtą nutarimą. Nurodo, jog 2021-12-13 jis atliko įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuotekų tyrimą AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijoje, kurioje nustatytas atitikimas normoms; tyrimų protokolas NR. 21-962 persiųstas 2022-01-04 Institucijai. 2022-01-24 Institucija atsiuntė aktą Nr. (13.2)-PA-283 su teiginiu, kad jo (V. I.) įmonė prieš pusę metų išleido 100 litrų kanalizacijos nuotekų į gamtą; inspektorius teršimo nematė, paėmė mėginį iš šulinio, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti tokių aplinkybių. Jis (V. I.) pasiūlė Institucijai pakartotinai paimti nuotekų mėginį, dalyvaujant jam pačiam, ir ištirti laboratorijoje; iš Institucijos buvo gautas neigiamas atsakymas. 2022-08-22 Institucija raštu pasiūlė jam (V. I.) pripažinti gamtos teršimą ir sumokėti apskaičiuotą, jų nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą gamtai - 62,90 Eur. 2023-02-15 Institucija priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė 670 Eur baudą už gamtos teršimą, kurio jis nepripažįsta.

Skunde nurodoma, jog įmonės mėginiai imami ne iš šulinio, o iš požeminės cisternos; į ją nuotekos subėga požeminiais vamzdžiais. Iš požeminės cisternos nuotekos išvežamos į valymo įrenginius, tą daro rangovai, kurie gali paliudyti nuotekų paėmimą iš požeminės cisternos. Šulinius turi jo (V. I.) kaimyninės įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos neturėjo padidinto užterštumo, ką patvirtina AB „Klaipėdos vanduo“ protokolas Nr. 21-962; monitoringo sumetimais jis nuolat tiria nuotekas laboratorijoje. Pareiškėjo nuomone, Institucija atsisakė pakartotinai atlikti įmonės nuotekų tyrimą, dalyvaujant ir jam (V. I.), kadangi inspektorius suklydo ir paėmė mėginį iš netinkamos vietos, o pakartotinis tyrimas nerodytų užterštumo. Kadangi maisto gamybos įmonė dėl maisto saugos reikalavimų turi aptvertą teritoriją, svetimų asmenų patekimas į ją griežtai draudžiamas, o Institucijos inspektoriaus niekas iš darbuotojų 2021 m. rugpjūčio mėn. nematė. Be to, inspektorius aktą surašė tik po pusės metų, ne iš karto, kas byloja apie tai, kad buvo abejonių ar aktas turi būti surašomas nenustačius gamtos teršimo faktinių aplinkybių; inspektorius gamtos teršimo fakto nematė, protokolą surašė vadovaudamasis netinkamomis faktinėmis aplinkybėmis.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. I. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti 2023 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistas V. D. 2023-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui – direktoriui V. I. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad direktorius nesiėmė priemonių, jog bendrovės gamybinės nuotekos būtų tvarkomos Nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka. Nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), į aplinką išleista apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų. 2021-08-13 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai paėmė į aplinką išleistų nevalytų gamybinių nuotekų mėginį. Atlikus mėginio tyrimą, 2021-08-25 Tyrimų protokolas Nr. P-105-2021-383/1 ir tyrimų rezultatus palyginus su LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr.D1-236 patvirtintu Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) (Suvestinė redakcija nuo 2021-04-01 iki 2022-04-30) 29 punkto 2 lentelėje leistinomis į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normomis, nustatytas išleistų nuotekų teršalų normatyvo viršijimas: BDS7 3161+-316 mgO2/l, normatyvas 40 mg O2/l, azotas bendras 436 mg/l, normatyvas 25 mg/l, fosforas bendras 65,5+-1,7 mg/l, normatyvas 5 mg/l ir riebalai 6105 mg/l, normatyvas 10 mg/l. Iki protokolo surašymo apskaičiuota ir 2022-08-22 įteikta žala Nr. Ž24-806/2022 nebuvo atlyginta. Pareiškėjas Skunde nurodo esminius argumentus dėl priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo – nurodo, jog Departamento pareigūnas paėmė mėginį ne iš tinkamos vietos, Pareiškėjas nuolat tiria nuotekas laboratorijoje ir 2021-12-13 buvo atliktas nuotekų tyrimas AB „Klaipėdos vanduo“, kuriame nėra nustatyta tarša, Departamento pareigūnas nesutiko dėl pakartotinio mėginio ėmimo ir tyrimo, todėl mano, jog pareigūnas galimai suklydo, juolab, kad patikrinimo aktą rašė po pusės metų, be to, pareigūnas pats teršimo fakto nematė.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Atsakomybė už ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad kaltininkas tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

Iš Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) 2021-08-25 tyrimų protokolo Nr. P-105-2021-383 nustatyta, jog 2021-08-13, 09.40 val. mėginius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gamybinių nuotekų šulinio (iš kurio išleidžiamos nevalytos nuotekos į aplinką naudojant žarną, prijungtą prie siurblio) paėmė AAA Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas T. G., tyrimo rezultatai parodė, jog Biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7) 3161+-316 mg/l O2, azotas bendras 436 mg/l, fosforas bendras 65,5+-1,7 mg/l ir riebalai 6105 mg/l. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 punkto 2 lentelėje numatyta, jog (BDS7) normatyvas 40 mg/l O2, azoto bendro normatyvas 25 mg/l, fosforo bendro normatyvas 5 mg/l ir riebalų normatyvas 10 mg/l. Taigi, sulyginus tyrimo rezultatus ir Reglamento leistinas normas, matyti, jog Bendrovė išleido į gamtinę aplinką užterštas nuotekas. AAA specialistas tinkamai, laikėsi ISO 5667-10:2020 ir ISO 5815-1:2019, LST EN ISO 6878:2004 standartų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus. AAA mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus (AAA akredituota Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikčiai, akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.064) arba metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-711 (Leidimo Nr. 1488160). Taigi, mėginius paėmė ir tyrimą atliko asmuo, vykdantis savo pareigas, kuris pagal kompetenciją įgyvendina priemones, skirtas saugoti aplinką nuo taršos bei priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę. Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad AAA specialistas paėmė mėginius, pažeisdamas mėginių ėmimą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų, mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi, o Skunde minimi AB „Klaipėdos vanduo“ 2021-12-20 tinkami Pareiškėjui tyrimų rezultatai Nr. 21-962 pagal ištirtą mėginį, kuriame nebuvo viršyti nuotekų normatyvai, buvo paimtas praėjus keturiems mėnesiams po nusižengimo padarymo (2021-08-13) ir kitomis sąlygomis. Dar kartą pažymėtina, jog 2021-08-13 mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, 2021-08-25 tyrimų protokolas Nr. P-105-2021-383 neapskųstas ir nenuginčytas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog AAA specialistas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju, nekyla abejonių dėl to, kad 2021-08-13 iš Bendrovės gamybinių nuotekų surinkimo/kaupimo šulinio (naudojant žarną prijungtą prie siurblio) į gamtinę aplinką buvo išleista gamybinių nuotekų, kurių nustatytas išleistų nuotekų teršalų normatyvo viršijimas, be to, apie 2021 m. lapkričio mėnesį į gamtinę aplinką buvo išleista apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų, tai patvirtino Bendrovės darbuotojas V. B. (V. B.) 2021 m. gruodžio mėn. paaiškinime, šio fakto nepaneigė ir Bendrovės direktorius V. I.. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punktą, tai yra prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Taigi, Bendrovės direktorius neužtikrino, jog gamybinės nuotekos būtų tvarkomos Nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka. Išleistos gamybinės nevalytos nuotekos (užterštos) iš Bendrovės gamybinių nuotekų šulinio, naudojant žarną, prijungtą prie siurblio į gamtinę aplinką Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą, padaryta išvada, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 246 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukta asmuo V. I. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad 2021 m. vasaros pabaigoje pastebėjo, kad už įmonės ribų yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į įmonės teritoriją. 2021 m. gale įmonėje apsilankė Aplinkos apsaugos departamento inspektorius, kuris nurodė, jog buvo gautas anoniminis skambutis apie tai, jog įmonė išpylė 100 litrų teršalų į gamtą; įmonė buvo stebima ir iš jos šulinio buvo paimtas mėginys, kuris buvo ištirtas; inspektorius jam pasiūlė susimokėti 69 Eur baudą. Nei jis (V. I.), nei įmonės darbuotojai nesutiko su teršimo faktu, kadangi to nebuvo, o ir nėra tai patvirtinančių įrodymų. Dėl to, jog specialistas paėmė mėginį iš šulinio, jis (V. I.) pateikė inspektoriui kanalizacijos sistemos brėžinį, kuriame matoma, jog iš cecho vanduo subėga požeminiais vamzdžiai į požeminę cisterną iš kurios specialios rangovų mašinos vandenį išpumpuoja ir nuveža į Dumpių valymo įrenginius; jokio gamtos teršimo nėra. Tarp cecho ir požeminės sistemos, po žeme, yra sumontuotas šulinys, kas yra mechaninis filtras, iš kurio specialistas paėmė nuosėdas, ten vandens nėra, dėl to nebuvo jokios prasmės imti mėginį iš šulinio, kuriame pasilieka nuosėdos. Po inspektoriaus apsilankymo iškart perdavė vandens mėginį AB „Klaipėdos vanduo“, jog vanduo būtų pakartotinai iškirtas; padidinto užterštumo nenustatyta. Nurodė, jog asmuo, kuris surašė atsiliepimą į skundą, supainiojo visas faktines aplinkybes: atsiliepime į skundą nurodyta, jog mėginys, paimtas iš gamtos, nors paimtas iš šulinio; nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti faktą, kad nuotekos buvo išleidžiamos į gamtą; šulinyje sumontuoto siurblio su žarna nėra ir niekada nebuvo. Remiantis mėginio skaičiais matosi, kad specialistas paėmė mėginį iš netinkamos vietos; nuosėdos, kurias paėmė institucija mėginiui šalinamos per konteinerį ir į gamtą nepapuola. Taip pat atsiliepime nurodyta, jog įmonės darbuotojas pripažino, kad išleido į aplinką teršalus, tačiau toks darbuotojas įmonėje nedirba; fakto, kad direktorius pripažino išleidęs nuotekas į gamtą – nėra. Be to, liudininkai teismo posėdžio metu davė skirtingus parodymus: AAA specialistas nurodė, jog nevalytų gamybinių nuotekų išsiliejimo nematė, tačiau inspektorius V. S. nurodė, jog minėtų nuotekų išsiliejimą matė; V. S. parodė, kad tarp vandens sunaudojimo, kuris ateina iš vandens bokšto, ir vandens išvežimo į valymo įrenginius – nesutampa, tačiau yra vandenų žurnalas, kurį apžiūrėjo pats V. S. ir jokių priekaištų dėl vandens naudojimo ir išvežimo į valymo įrenginius neturėjo; V. S., kuris buvo iniciatorius šio patikrinimo, protokolo surašymu bandė manipuliuoti faktinėmis aplinkybėmis, kad dirbtinai sukurtų administracinį nusižengimą. Be to, Institucija patvirtino, jog nutarimas grindžiamas anoniminiu pranešimu, tai patvirtino ir buvęs inspektorius S., taigi anonimas kelis sykius bandė paveikti Instituciją tam, kad padarytų įmonei žalą. Pareiškėjo nuomone, anoniminiu pranešimu negali būti pagrįsta juridinio asmens atsakomybė už nepadarytą pažeidimą, tai draudžia ir Europos Sąjungos reglamentas. Prie bylos prideda schemą, kurioje matosi, kad kanalizuotas vanduo, kuris subėga iš cecho, požeminiais vamzdžiais papuola į nuosėdų šulinį, iš kurio buvo paimti mėginiai. Darbuotojas parašė, kad užsikimšo požeminiai vamzdžiai ir naudojo žarnas, kad išvalytų vamzdžius, t. y., kad kanalizacijos vandenys papuolė į lauką, o tas laukas yra šulinys, kuris skirtas tam tikslui.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais pagrindais ir argumentais, nes jis yra nepagrįstas. Papildomai parodė, kad iš byloje surinktų įrodymų buvo padaryta išvada, kad direktorius nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nebūtų teršiama gamta nevalytomis nuotekomis. Paimtos nuotekos identifikuotos AAA specialisto; mėginiai yra paimti tinkamai, paneigti specialisto išvadą ir tyrimo protokolą buvo galima, tačiau direktorius neskundė ir tyrimo protokolo neginčijo. Tik po keturių mėnesių direktorius iš nežinia kokios vietos paėmė mėginį be pareigūno ar specialisto ir bandė tirti savarankiškai, todėl tokie tyrimai niekaip negali paneigti byloje surinktų nusižengimo padarymo metu ir vietoje įrodymų. Tyrimo protokole yra užfiksuota, kad buvo prijungta žarna prie siurblio; nėra jokio įrodymo, kad žarnos siurblyje nėra. Siekdamas vykdyti savo funkcijas saugoti gamtą nuo neteisėto poveikio, Aplinkos apsaugos departamentas privalo reaguoti į visus pranešimus, tame tarpe – ir pateiktus neprisistačiusių asmenų, ištirti kiekvieną situaciją, surinkti papildomus įrodymus ir tik tada spręsti, ar pranešimas pasitvirtino, ar ne. Visų byloje surinktų įrodymų šiuo atveju užteko, kad būtų nustatytas pažeidimas ir priimtas nutarimas. Tyrimo protokole nurodyta, kad specialistai mėginį paėmė iš šulinio; bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino faktines aplinkybes, kaip buvo nustatytas nuotekų patekimas į aplinką, buvo akivaizdus pažeidimas ir faktas kurioje vietoje ir kaip atlikta. Esančių rašytinių, įrodymų, liudytojų parodymais, tyrimo rezultatas rodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neužtikrino tai, kad būtų neužleistos nuotekos į aplinką ir ji nebūtų užteršta; nuotekos nebuvo tvarkomos jų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba AAA vakarų Lietuvos aplinkos tyrimo skyriuje vyr. specialistu; jo pagrindinis darbas susijęs su oro taršos matavimais, o esant reikalui pagal įgaliojimus turi teisę imti mėginius iš upių, ežerų, nuotekų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdose jis buvo kartu su kolega V. S. iš Gargždų. Jis (V. S.) kaip inspektorius tikrina objektus, įmones, nagrinėja skundus, o AAA darbuotojai ima mėginius. 2021 m. rugpjūčio 13 d. V. S. paskambino jam ir nurodė, jog reikia nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti mėginį. Trukdžių įeiti į teritoriją nebuvo, vartai buvo atidaryti. Prisimena, jog nuvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikščiojo po teritoriją, apžiūrinėjo, iš kur reikia paimti mėginį, žiūrėjo, kur galėjo būti išpiltos nuotekos. Aplinkui su jais dar buvo vienas ar du įmonės darbuotojai. Ant mėginio tyrimo protokolo paprastai pasirašo įmonės atstovas, jam nesant pasirašo kitas atsakingas asmuo, o jeigu iš įmonės darbuotojų niekas nesutinka pasirašyti, ant protokolo pasirašo tas, kas paima mėginį ir inspektorius; šiuo atveju mėginio paėmimo protokole pasirašė kažkas iš darbuotojų. Šulinys, iš kurio paėmė mėginį, buvo atidarytas, iš jo į aplinką buvo ištiestos žarnos, kurios driekėsi apie du metrus į pievą, šulinio viduje buvo siurblys; aplinkui sklido aštrus kvapas, o tai kėlė įtarimą, kad gamybinės nuotekos gali būti išpiltos į aplinką, todėl iš ten paėmė mėginį ir jį išsiuntė į laboratoriją ištirti. Minėto šulinio su žarnomis, kiek prisimena, V. S. padarė nuotraukas ir vaizdo įrašą. Imant mėginius iš minėtų žarnų niekas tuo metu pilama nebuvo, šulinys buvo ištuštėjęs, tačiau matėsi, jog su žarnomis buvo atlikti kažkokie veiksmai, nes žarnos buvo nešvarios, apibėgusios nuotekomis. Taip pat su V. S. diskutavo, jog reikėtų paimti mėginius ir iš dirvožemio, tačiau kai jį (T. G.) iškvietė, pasakant, kad reikės paimti nuotekas, riebalus, jis dirvožemio tyrimui nebuvo pasiruošęs, neturėjo tam skirtos įrangos. Įmonės kanalizacijos schemų nematė, tačiau tai šiuo atveju buvo neaktualu: tyrimas buvo atliekamas dėl to, jog buvo įtarimas, kad įmonė tinkamai perduoda valymui tik dalį nuotekų, o kitas, taupydama savo lėšas, išpila į aplinką.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Aplinkos apsaugos departamente; atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimos aplinkos taršos tyrimą. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai neteisėtai išleidžiamų nuotekų į aplinką, buvo nuspręsta reaguoti greitai, nes galimai buvo daroma žala gamtai. Jam nuvykus į įmonės teritoriją jį pasitiko darbuotojas; įmonės teritorijoje nustatė pažeidimą, matė, jog buvo iš šulinio į aplinką buvo išvesta ryškios spalvos žarna, šulinyje taip pat buvo ir siurblys; žarna buvo sujungta su įrenginiu, o įrenginys pajungtas į elektros tinklą, jautė specifinį kvapą; buvo paimtas paaiškinimas iš darbuotojo. Matėsi, jog siurblys ir žarna buvo naudojami, kadangi ant siurblio pavadinimą nuo etiketės buvo sunku nustatyti. Teršalų išsiliejimą į gamtą – matė, taip pat matė kaip iš žarnos bėga vanduo, nes sekė nuo pradinio taško iki žarnos per visą atstumą, matė balą; tuo metu iš žarnos bėgo likučiai. Taip pat buvo bandoma susisiekti su įmonės atstovu, tačiau jis buvo išvykęs. Buvo priimtas sprendimas nedelsti, todėl siekiant ištirti ar gamybinėmis nuotekomis teršiama aplinka, buvo iškviestas AAA specialistas, kuris paėmė mėginį ir padarė tyrimą. Kadangi institucijos dokumentų registravimo sistemoje vyko pokyčiai, mėginių tyrimo protokolas surašytas 2021 m. rugpjūčio 13 d., o pavedimas atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus buvo datuotas 2021 m. rugpjūčio 25 d.. Taip pat buvo atliktas patikrinimas sausio mėnesį ir vėl buvo aptiktos dėmės. Dėl siūlymo atlyginti apskaičiuotą 69 Eur žalą gamtai paaiškino, kad tokią žalą visada siūloma atlyginti, kad būtų galima tai vertinti kaip pengvinančią atsakomybę aplinkybę, užbaigti bylą surašant administracinį nurodymą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad V. I. nubaustas už tai, kad tiriant pranešimą apie neteisėtai tvarkomas gamybines nuotekas, nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini) į aplinką išleista apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236, 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 670 Eur bauda.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus.

2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo Nr. D1-236 6 punkte nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

Iš 2022 m. sausio mėnesio patikrinimo akto Nr. (13.2)-PA-283 nustatyta, jog vykdant 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pavedimą (reg. Nr. (13.2) SPR1-2483) pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi bei nustatytų laboratorinių ėminių viršijimų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančiame nuosavybes teise priklausančiame pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikos objektas – žuvų perdirbimas ir prekyba, tai pat gamyba, tarpininkavimas, prekyba, paslaugos ir kita įstatymų nedraudžiama veikla. Įmonė vykdo žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo ir konservavimo veiklą. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 6 punktas ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktis; 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje į aplinką išleido 0,1 kubinį metrą gamybinių nuotekų; nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai perduodama gamybines nuotekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-256 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 33 punkto reikalavimų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei komercinei veiklai naudoja požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo (b. l. 16-31).

Iš 2021 m. gruodžio 10 d. V. I. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje, iš kitos servituto kelio pusės, yra aptikti pėdsakai galimai išpiltų kanalizacijos vandenų. Kaip direktorius pasižada atlikti tyrimą ir išsiaiškinti ar tai galėjo būti padaryta įmonės darbuotojo. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išpilta apie 100 l teršalų prieš šalčius, maždaug lapkričio mėnesio gale (b. l. 12).

Iš darbuotojo V. B. (V. B.) paaiškinimo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šulinio į lauką buvo išleista apie 100 l nuotekų dėl pagrindinio siurblio užsikimšimo.

Nors pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2023 m. vasario 15 d. d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad V. I. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Pasak pareiškėjo, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į aplinką išleido nevalytas gamtines nuotekas, o specialistų paimtas mėginys, paimtas iš netinkamos vietos. Tai, kad nutarime ir atsiliepime į skundą išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su paties pareiškėjo pozicija ir jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Iš pateikto skundo ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, dėsto savo subjektyvų situacijos suvokimą, kuris neatitinka byloje surinktos medžiagos, skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, yra jos paneigiami. Tai, kad V. I. padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, patvirtina patikrinimo aktas Nr. (13.2)-PA-283, paties V. I. rašytinis paaiškinimas, darbuotojo V. B. rašytinis paaiškinimas, teisme kaip liudytojai apklaustų AAA specialisto ir Aplinkos apsaugos departamento inspektoriaus parodymai, kita byloje surinkta medžiaga. Visi šie duomenys patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą, sistemą ir patvirtindami, kad V. I. veikoje yra ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. 2021 m. gruodžio mėnesio paaiškinime patvirtino, tai, jog į aplinką buvo išleista apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų, šio fakto nepaneigė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. I., kuris iš pradžių savo kaltę dėl veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, pripažino raštišku paaiškinimu, kuriame nurodė, jog apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų į aplinką išleido lapkričio mėnesį. Po to V. I. tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir kaltę neigė. Pareiškėjas tvirtino, jog AAA specialistas tyrimui skirtą mėginį paėmė iš netinkamos vietos, kadangi mėginiai imami iš cisternos, ne iš šulinio, o pačiame šulinyje siurblio ir iš šulinio išeinančių žarnų niekada nebuvo. Šiuo atveju V. I. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes vertinamas kaip neatitinkantis kitų byloje surinktų duomenų ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti AAA specialisto ir Aplinkos apsaugos departamento inspektoriaus paaiškinimais teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų, jų taipogi nepateikė ir pareiškėjas, suteikiančių pagrindą suabejoti specialisto ir inspektoriaus, vykdžiusių tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių pareiškėjo įvykio aplinkybėmis, objektyvumu. Tiek specialistas, tiek inspektorius nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantis šulinys, iš kurio ėmė mėginius, jiems atvykus buvo atidarytas, iš šulinio buvo ištiestos ryškios spalvos žarnos, kurios driekėsi į aplinką apie du metrus; žarnos buvo sujungtos su įrenginiu, kuris buvo šulinio viduje, o įrenginys buvo pajungtas į elektros lizdą. Abu patvirtino, jog sklido aštrus kvapas, matėsi, jog žarnos buvo naudotos, nešvarios, apibėgusios nuotekomis, įrenginio pavadinimą nuo etiketės buvo sunku nustatyti, kadangi jis buvo nusitrynęs. Inspektorius sekęs kur nutiestos žarnos taip pat matė faktą, jog iš žarnų bėgo likučiai, matėsi likusi bala. Esant šioms aplinkybėms, specialistas pagrįstai paėmė mėginį būtent iš tos vietos (šulinio), iš kurios buvo galimai išpiltos nevalytos gamybinės nuotekos, siekiant patikrinti jų užterštumą. Teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti oficialiais į bylą pateiktais dokumentais ir institucijų darbuotojų parodymais. Aptarti byloje surinkti duomenys, jų visuma patvirtina, kad pareiškėjas V. I. pažeidė 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo Nr. D1-236 6 punkto nuostatas, išleido apie 100 l nevalytų gamybinių nuotekų į aplinką, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad dokumentuose kai kur klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ((duomenys neskelbtini), o turi būti (duomenys neskelbtini)) teismas vertina kaip rašymo apsirikimą. Byloje pakanka informacijos, kur buvo užfiksuotas gamybinių nuotekų išpylimas į aplinką, teisingai adresas nurodytas ir skundžiamame Nutarime, ir kituose dokumentuose, pažymėtina, kad kai kuriuose net pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta tik (duomenys neskelbtini), gatvė ir numeris išvis nenurodyti, tad šis smulkus trūkumas/netikslumas irgi nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo argumentų, kurie atspindi tik paties pareiškėjo subjektyvias interpretacijas, neatitinkančias faktinių bylos duomenų, plačiau nepasisako, juolab, kad tie argumentai jau buvo įvertinti ir skundžiamame nutarime ir teismas su tuo vertinimu sutinka.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-3203-2023 (ROIK: 23197206651) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-471-2023 (ROIK: 22184260176) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.