Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą Vokietijos Federacinės Respublikos Duisburgo prokuratūros prašymą dėl Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio G. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos Duisburgo prokuratūros prašymą ir liudijimą dėl Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio Nr. 32 KLs-722 Js 306/17-1/18, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje G. S. atžvilgiu.

Iš teismui pateikto liudijimo pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos Pamatinį Sprendimą Nr. 2008/909/TVR bei nuosprendžio Nr. 32 KLs-722 Js 306/17-1/18 matyti, kad 2018 m. birželio 6 d. Duisburgo žemės teismas Vokietijos Federacinėje Respublikoje Lietuvos Respublikos piliečiui G. S., (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) už 14 nusikalstamų veikų padarymą: dokumentų klastojimą aštuoniuose epizoduose, iš jų viename epizode kartu su sukčiavimu (nusikalstamų veikų sutaptis), ir sukčiavimą kituose šešiuose epizoduose pagal Baudžiamojo kodekso 263 str., 267 str., 52 str., 53 str. ir 54 str. skyrė 3 metų ir 3 mėnesių (1188 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 14 d. ir yra vykdomas. Lietuvoje nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. taikytas ekstradicijos areštas santykiu 1:1 įskaitytas į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, taip pat įskaičiuotas visas įkalinimo Vokietijoje laikas šioje byloje (BK 51 skirsnio 1 dalies 1 sakinys). Nuteistasis G. S. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje. Duisburgo prokuratūros prie prašymo pridėtame 2019 m. liepos 18 d. leidime nurodoma, kad G. S. šiuo metu bausmę atlieka Gelderno įkalinimo įstaigoje. 2019 m. liepos 17 dienai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 528, bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta 2021 m. gegužės 7 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, susipažinusi su gautais dokumentais, prašo spręsti Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio G. S. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau - Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) sprendimą (nuosprendį), kuriuo G. S. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams (1188 dienas) ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nuosprendis asmeniui priimtas asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje. Remiantis Duisburgo prokuratūros prie prašymo pridedamais duomenimis, nuteistasis G. S. nesutinka su prašymu dėl Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje su prašymu pridedamame jo 2019 m. sausio 23 d. paaiškinime jis nurodė, kad jam geriau laisvės atėmimo bausmę atlikti Vokietijoje, įstatymai čia jam palankesni, nes Lietuvoje jam nėra galimybės atlikus pusę bausmės būti lygtinai paleistam į laisvę.

Nors nuteistasis nesutinka su prašymu dėl Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau iš byloje pateiktų Duisburgo prokuratūros duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. Diuseldorfo Aukščiausiasis Žemės teismas nutartimi sutiko su likusios bausmės dalies vykdymo perdavimu Lietuvai. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad materialiosios sąlygos dėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo perdavimo į Lietuvą yra patenkintos. 1. Remiantis Įstatymo dėl tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose 85c str. 1 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas kitoje valstybėje narėje yra leistinas tuo atveju, jei asmuo, nesantis Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, yra kitos valstybės narės pilietis, joje turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistojo duomenimis, taip ir yra. Jis neketina pasilikti Vokietijoje, o atlikęs laisvės atėmimo bausmę arba paleistas į laisvę prieš terminą pageidauja būti išsiųstas ir deportuotas į Lietuvą. Pasak 2019-05-07 Gelderno įkalinimo įstaigos raštu išdėstytos nuomonės, ten jis ne tik turi kur apsistoti, bet ir galimybę rasti darbą. Jis nemoka vokiečių kalbos, yra nevedęs ir neturi vaikų. Vokietijoje jis turi socialinius kontaktus tik su draugais, kurie kalėjime jo nelanko, ir su broliu, šiuo metu kartu su juo atliekančiu bausmę Gelderno įkalinimo įstaigoje. Dėl to reikia manyti, kad nuteistojo socialinei reabilitacijai Lietuvos įkalinimo įstaigoje bus sudarytos palankesnės sąlygos nei Vokietijoje. Dėl šių priežasčių laikinas vykdomosios institucijos leidimas yra teisingas. 2. Nėra priežasčių manyti, kad perdavus bausmės vykdymą nuteistojo bausmės atlikimo sąlygos prieštaraus žmogaus orumui. Nuteistasis jų taip pat pakankamai išsamiai neišdėstė. Gelderno įkalinimo įstaigai jis tik bendrai pasakė, kad Lietuvoje baiminasi „blogesnių“ kalinimo sąlygų. Diuseldorfo Aukščiausiojo Žemės teismo nutartimi leistas tolimesnis nuteistojo likusios bausmės atlikimas Lietuvoje ir su šia nutartimi nėra pagrindo nesutikti.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad G. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (liudijime nurodytas paskutinis adresas ir Gyventojų registro tarnybos duomenimis jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – Pergalės g. 14-3, Rokiškis, byloje duomenų, kad asmens perdavimas į Lietuvos įkalinimo įstaigą pažeistų G. S. teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją nėra, todėl Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas G. S., gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nustatytinas G. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis.

Vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Iš teismui pateikto liudijimo bei 2018 m. birželio 6 d. Duisburgo žemės teismo nuosprendžio matyti, kad G. S. nuteistas už tai, kad:

2016-11-10 kaltinamasis nuvyko į pašto filialą, esantį Friedrich-Ebert-gatvėje 2, 47119 Duisburge. Ten jis, siekdamas atlikti „Postident“ identifikacijos procedūrą, pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę, išduotą T. R. vardu, ir pasirašė atitinkamą dokumentą. Tokiu būdu 2016-11-11 buvo atidaryta sąskaita Nr. 240037118 Consors banke, o 2016-11-10 - sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu T. R. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitas Consors ir N26 bankuose T. R. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko.

2016-11-15 kaltinamasis vėl nuvyko į pašto filialą, esantį Friedrich-Ebert-gatvėje 2, 47119 Duisburge. Ten jis pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą N. L. vardu, ir 2016-11-29 atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Skat banke, o 2016-11-15 - sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Fidor banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvojo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu N. L. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitas Skat ir Fidor bankuose R. L. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko. Čia įvyko duomenų perkėlimo klaida, kurios atsiradimo teismui nepavyko išsiaiškinti.

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 12 d. iš viso buvo įvykdyti šeši užsakymai, kurių bendra suma siekė 4 101,99 EUR.

Kaltinamasis žinojo, kad šios sąskaitos buvo naudojamos prekių pardavimui internetu ir atsiskaitymui už prekes pervedant pinigus į šias sąskaitas, iš ko jis taip pat norėjo pasipelnyti. Kaltinamasis taip pat žinojo, kad nei vienu atveju nebuvo planuota parduotas prekes išsiųsti pirkėjui. Įspūdis, kad siūlomos prekės bus išsiųstos, turėjo būti sudaromas tam, kad pirkėjai pervestų pinigus. Kaltinamasis pats nesiūlė šių prekių pirkti, tačiau jis žinojo, kad sąskaitos turėjo būti atidarytos ir naudojamos šiuo tikslu ir kad jos vėliau buvo naudojamos taip, kaip viršuje aprašyta.

2016-11-18 kaltinamasis nuvyko į pašto filialą, esantį Goethe gatvėje 2, 47166 Duisburge. Ten jis, pateikęs netikrą asmens tapatybės kortelę, išduotą T. A. vardu, atliko „Postident“ identifikacijos procedūrą ir 2016-11-28 Deutsche Skat banke atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu T. A. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitą Deutsche Skat banke T. A. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko.

2016-12-08 kaltinamasis vėl nuvyko į pašto filialą, esantį Friedrich-Ebert-gatvėje 2, Duisburge. Ten jis, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą T. R. vardu, atliko „Postident“ identifikacijos procedūrą ir 2016-12-07 atidarė sąskaitą Nr. 156153700 Sber banke, o 2016-12-09 - sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ING-DiBa banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu T. R. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitas Sber ir ING-DiBa bankuose T. R. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko.

2016-12-12 kaltinamasis nuvyko į pašto filialą, esantį Sonnenvvall gatvėje 13, 47051 Duisburge. Ten jis, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą T. A. vardu, atliko „Postident“ identifikacijos procedūrą ir 2016-12-07 atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) BB banke bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Sber banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu T. A. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitas Sber ir BB bankuose T. A. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko.

2016-12-15 kaltinamasis vėl nuvyko į pašto filialą, esantį Sonnenvvall gatvėje 13, 47051 Duisburge. Ten jis, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą T. A. vardu, atliko „Postident“ identifikacijos procedūrą siekdamas 2016-12-19 atidaryti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Fidor banke bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ING-DiBa banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu T. A. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitas Fidor ir ING-DiBa bankuose T. A. vardu - tai padaryti jam pavyko tik Fidor banke. ING-DiBa bankas atmetė prašymą atidaryti sąskaitą.

2016-12-20 kaltinamasis nuvyko į pašto filialą, esantį Konig gatvėje 48, 47051 Duisburge. Ten jis, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą N. L. vardu, atliko „Postident“ identifikacijos procedūrą ir pasirašė atitinkamą dokumentą. Tokiu būdu 2016-12-22 buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Deutsche banke. Jis žinojo, kad asmens tapatybės kortelė buvo padirbta, ant jos buvo jo nuotrauka ir kad nurodytas asmuo vardu N. L. neegzistuoja. Jis siekė nuo pašto darbuotojų nuslėpti savo tikrąją tapatybę - tai padaryti jam pavyko - ir atidaryti sąskaitą Deutsche banke N. L. vardu - tai padaryti jam taip pat pavyko.

2016-12-22 kaltinamasis kartu su broliu - atskirai persekiojamu D. S., nuvyko į „Vodafone“ filialą, esantį Konig gatvėje 13, 47051 Duisburge. Laikydamiesi bendro veiksmų plano, kaltinamasis ir jo brolis pasirašė mobiliojo ryšio paslaugų sutartis T. A. vardu po to, kai nepavyko pasirašyti sutarties G. vardu. Sudarę įspūdį, kad jie ketina mokėti už paslaugas, kaltinamasis ir jo brolis gavo tris mobiliojo ryšio telefonus „Apple“ (vieneto kaina: 649,90 EUR), kuriuos jie pasiliko sau arba pelningai pardavė. Kaip iš pradžių buvo planuota, sutarties įsipareigojimų nebuvo laikomasi ir mėnesinis 94,99 EUR mokestis nebuvo mokamas.

Nusikalstamų veikų pobūdis bei teisinis klasifikavimas ir taikytinos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas nuosprendis: dokumentų klastojimas aštuoniuose epizoduose, iš jų viename epizode kartu su sukčiavimu (nusikalstamų veikų sutaptis), ir sukčiavimas kituose šešiuose epizoduose pagal Baudžiamojo kodekso 263 str., 267 str., 52 str., 53 str. ir 54 str.

Remiantis Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, laikytina, kad G. S. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atitinka: dokumentų klastojimas aštuoniuose epizoduose, iš jų viename epizode kartu su sukčiavimu (nusikalstamų veikų sutaptis) pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 263, 267 skr. – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) aštuoniuose epizoduose ir BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) viename iš epizodų (kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis), ir sukčiavimas kituose šešiuose epizoduose pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 263 skr. – Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas).

Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendyje nurodoma, kad vykdydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis veikė kaip grupės narys, kuri susibūrė nuolatinio dokumentų klastojimo bei sukčiavimo tikslu, ir vertėsi jomis. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokia bendrininkavimo forma padarytos nusikalstamos veikos, todėl laikytina, kad dokumentų klastojimas (8 epizoduose) ir sukčiavimas (6 atskiruose epizoduose) padarytas bendrininkų grupėje, kas pripažintina G. S. sunkinančia aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi sunkinančia aplinkybe tai buvo pripažinta ir Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį, tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

G. S. Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir jam pagal Vokietijos Federacijos Respublikos BK 54 skirsnį, bei atsižvelgiant į glaudų nusikalstamų veikų tarpusavio dalykinį, laiko ir situacijos ryšį, skirta galutinė subendrinta nusikalstamas veikas ir kaltę atitinkanti 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos, atlikus bausmės suderinimą G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius atitinkamą bausmių bendrinimo būdą, t. y. jų dalinį sudėjimą, nustatytina tokio paties dydžio, t. y. trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo, neviršija Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 7 dalyje numatytos maksimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstytas, laikytina kad yra įstatymu nustatyti pagrindai, kuriems esant G. S. jam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį gali atlikti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nustatytina, kad likusią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliks pataisos namuose (Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalis), bausmės pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas G. S. Lietuvoje nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. taikytas ekstradicijos areštas, bei visas pagal Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį Vokietijos Federacijos Respublikoje atliktas jo laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

Išaiškintina nuteistajam, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 8 dalį lygtinio paleidimo klausimai, jam atliekant bausmę Lietuvoje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, teismas

nutaria:

Vokietijos Federacinės Respublikos Duisburgo prokuratūros prašymą (liudijimą) patenkinti.

Pripažinti Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį Nr. 32 KLs-722 Js 306/17-1/18, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir vykdyti jį Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam G. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 263, 267, 52, 53 ir 54 skirsnius paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje straipsnių sankcijose numatytomis bausmėmis ir pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių, nuostatas nustatyti nuteistajam 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas G. S. Lietuvoje nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 14 d. taikytas ekstradicijos areštas ir visas pagal Duisburgo žemės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį jo Vokietijos Federacijos Respublikoje atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. lapkričio 15 d.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui.

Apie priimtą nutartį informuoti liudijimą pateikusią Vokietijos Federacinės Respublikos Duisburgo prokuratūrą.

Įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtintą nuorašą pateikti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.