- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-927-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00336-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. R. nuteistas 2015 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. vasario 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi D. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė - 5 metai 4 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 6 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 6 dienos.Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. R.. Teismas konstatavo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. D. R. prašo jo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus pas savo šeimą, lanko socialinės reabilitacijos kursus, įvairius užsiėmimus, išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Nuteistasis taip pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nes jis stengiasi pakeisti savo įpročius. Pažymi, kad augina du vaikus, kuriems reikia pagalbos.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriame siūlo netenkinti nuteistojo D. R. skundo ir prašo palikti galioti 2016 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį.Nuteistojo D. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. R. priklauso vidutinės rizikos grupei (47 balai), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką nustatytą tvarką pažeidė 1 kartą, skatintas 4 kartus. Ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas buvo padarytas 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei metam nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet D. R., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Kolegija taip pat pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. mano, kad darydamas nusikalstamas veikas neturėjo kito pasirinkimo, kelis kartus naudojo smurtą siekiant kitų žmonių prielankumo. Pažymėtina ir tai, kad vis tiek išlieka šie nuteistojo D. R. kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su draugų įtaka. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimą, nėra pagrindu išvadai, kad teismas buvo šališkas.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. R. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.