- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-2563-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02226-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. P., G. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus būstas“
- Trečiasis asmuo
- G. J. T., R. T., R. P., akcinė bendrovė DNB bankas
- Kategorijos
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-112-341/2015 pagal ieškovų A. P., G. T. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus būstas“, antstoliui I. G. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – G. J. T., R. T., R. P., akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į tesimą prašydami: pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 27 d. antstolio I. G. surašytą Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 13 8 2014 06 27 947/11 (toliau – Aktas); taikyti restituciją – priteisti iš I. G. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus būstas“ 24 328,08 Eur (84 000 Lt), grąžinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), G. J. T. ir R. T.; priteisti Sklypą G. T., o iš jo I. G. – 28 962 Eur (100 000 Lt).
Ieškovai nurodė, kad antstolis I. G., vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį iš Sklypo – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio G. J. T. ir R. T., įkeisto AB DNB bankui, tinkamai neinformavo suinteresuotų asmenų apie paskelbtas Sklypo varžytines. Dėl to susidarė situacija, kad skolininkas A. P. Sklypo pirkėją (G. T.) pasiūlė po to, kai buvo baigtos varžytinės. Nors G. T. sumokėjo antstoliui didesnę sumą už Sklypą nei UAB „Vilniaus būstas“ (28 962 Eur / 24 328,08 Eur), tačiau antstolis mokėjimo nepriėmė ir Sklypą perdavė UAB „Vilniaus būstas“. Tokiu būdu buvo pažeistas maksimalaus ieškotojo reikalavimų patenkinimo principas (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pasibaigus varžytinėms G. T. – nedalyvavęs varžytinėse, pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą už Sklypą 100 000 Lt. Pagal antstolio prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. išaiškino, kad antstolis neturi teisės priimti G. T. įmokėtos sumos ir parduoti Sklypą jam, kaip A. P. pasiūlytam pirkėjui. Teismas pažymėjo, kad antstolio veiksmų atliekant vykdomuosius veiksmus teisėtumas jau yra pripažintas kitose bylose, o ieškovai naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos, nenurodo. A. P. vykdymo procesu nesidomėjo ir teise pasiūlyti savo pirkėją laiku nepasinaudojo. Vien aplinkybė, kad G. T., pasibaigus varžytinėms, už Sklypą įmokėjo 16 000 Lt didesnę sumą, nei Sklypą varžytinėse nupirkęs atsakovas UAB „Vilniaus būstas“, nėra pagrindas Akto naikinimui. Nurodęs, kad G. T. nebuvo vykdymo proceso dalyvis, teismas sprendė, jog jo interesai nebuvo pažeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Skunde teigiama, kad apeliantų teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog antstolis neteisėtai surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą ne A. P. surasto pirkėjo – G. T., o atsakovo UAB „Vilniaus būstas“, kuris už sklypą sumokėjo mažiau nei siūlė G. T., naudai. Teismas neįvertino ne tik šio fakto, bet ir to, kad antstolis padarė eilę šiurkščių procesinių pažeidimų: suinteresuoti asmenys neinformuoti apie varžytines; A. P. neįteiktas patvarkymas dėl Sklypo įkainojimo; suinteresuotiems asmenims nepranešta apie eilę procesinių veiksmų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai nesukėlė teisinių pasekmių G. T.. Jo suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtina ne tik dalyvavimas varžytinėse, bet ir R. T. atstovavimas sudarant hipotekos sandorį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus būstas“ prašo skundą atmesti, skirti apeliantams 5 792 Eur baudą, iš kurios 50 procentų skirti jam, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš apeliantų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime teigiama, kad antstolis, vykdydamas varžytines, nepadarė jokių procesinių pažeidimų: suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie vykdymo proceso eigą, jiems nebuvo sudaryta kliūčių siūlyti Sklypo pirkėją iki varžytinių pradžios. Akto pripažinimas negaliojančiu pažeistų atsakovo UAB „Vilniaus būstas“ interesus, kadangi jis prarastų į Sklypą investuotas lėšas, o A. P. turtinė padėtis yra bloga. Apeliantai piktnaudžiauja apeliacijos teise, taip sukeldami atsakovui UAB „Vilniaus būstas“ įvairių sunkumų dėl galimybės disponuoti Sklypu suvaržymu ir bylinėjimosi išlaidų patyrimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas I. G. prašo skundo netenkinti, remdamasis tuo, kad visi vykdymo veiksmai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo. Jo tikslas – nustatyti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas (CPK 320 straipsnis). Įvertinusi tai, kad tiek apeliantai, tiek kiti proceso dalyviai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu faktinių aplinkybių visetu, t. y. nėra ginčo dėl skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje apibrėžto bylos faktinio pagrindo, kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas šiuo konkrečiu atveju apribotinas patikrinimu, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo nustatytas aplinkybes. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas Akto panaikinimui.
Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas suklydo atmesdamas ieškinį, apeliantai akcentuoja, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdymo proceso dalyviai nebuvo tinkamai informuoti apie varžytines, o Akto nepanaikinimas lemia maksimalaus išieškotojo patenkinimo principo pažeidimą. Prieš detaliau aptardama šiuos argumentus kolegija pažymi, kad antstolis, siekdamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Viena iš esminių prielaidų užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą yra tikslus ir griežtas vykdymo procedūrų vedimas pagal įstatymuose nustatytą tvarką. Vis dėlto vykdymo procesas nėra vienašalis ir paliktas išimtinai antstolio nuožiūros, apribotos teisės aktų, laisvei. Priešingai, vykdymo proceso šalys privalo rūpintis ir domėtis šio proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu (CPK 640, 644 straipsniai). Kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis apie varžytines antstolis paskelbė teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 706 straipsnis). Taip pat nebuvo padaryta jokių procedūrinių varžytinių organizavimo bei vedimo pažeidimų. Apeliantų pozicija, kad nuo vykdymo proceso šalių buvo slepiami atliekami vykdymo veiksmai, t. y. apie juos šalys nebuvo informuojamos, prieštarauja vykdomosios bylos medžiagai. Antstolis vykdymo proceso šalims nuolat siuntė pranešimus apie atliekamus veiksmus. Tai, kad pastarieji daugeliu atveju nebuvo asmeniškai įteikti jų adresatams nereiškia, jog antstolis pažeidė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Tiek A. P., tiek kitoms vykdymo proceso šalims žinojo apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą. Vis dėlto nurodomi asmenys nesielgė pakankamai apdariai ir rūpestingai – jie tinkamai nesidomėjo vykdymo eiga, nepasirūpino savalaikiu antstolio siunčiamų pranešimų priėmimu. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstas apeliantų pretenzijas esą vykdymo proceso dalyviai nebuvo tinkamai informuoti apie varžytines.
Kolegija taip pat nesutinka ir su kitu apeliantų argumentu. Pirmiausia kolegija pažymi, kad A. P. Sklypo pirkėją galėjo siūlyti antstoliui nuo pat vykdymo veiksmų pradžios (CPK 704 straipsnis). Tačiau šią savo teisę A. P. realizavo tik po to, kai varžytinių laimėtoju buvo pripažintas atsakovas UAB „Vilniaus būstas“ ir jis sumokėjo Sklypo kainą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-2395-465/2014) ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-854-104/2014) konstatavo, kad antstolis G. T. už Sklypą įmokėtą sumą turėtų atsisakyti priimti. Taigi antstolio veiksmai atsisakant priimti G. T., kaip skolininko surasto turto pirkėjo, įmokėtą sumą atitiko teismų pateiktus išaiškinimus dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Teismų išvados, pateiktos įsiteisėjusiose nutartyse, be kita ko, reiškia, kad apeliantų nurodomo pažeidimo nebuvo. Vien tik tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vykdymo proceso principų derinimo, nereiškia, jog ginčas išspręstas (kvalifikuotas) netinkamai. Nagrinėjamu atveju A. P. savo netinkamo veikimo – nesavalaikio Sklypo pirkėjo suradimo, negali priešpastatyti vykdymo proceso procedūrų vedimui pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Dėl to kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nesant esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, kaip pagrindo Akto panaikinimui, nepažeidė teisės principų pusiausvyros.
Kiti apeliacinio skundo nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija jų plačiau neaptaria. Nors apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau tai nereiškia, kad jį apeliantai padavė sąmoningai veikdami prieš greitą procesą ir iš anksto žinodami apie proceso baigtį. Atsižvelgdama į tai, kolegija netenkina atsakovo UAB „Vilniaus būstas“ prašymo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pastarasis atsakovas turėjo 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, byloje kilusio ginčo specifiką, taip pat tai, kad apeliacinį skundą parengęs advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nebuvo keliami nauji teisės ir fakto klausimai, kolegija nurodytą sumą mažina iki 600 Eur ir lygiomis dalimis atsakovui priteisia iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus būstas“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus būstas“ (juridinio asmens kodas 300033195) iš ieškovų A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 600 (šešis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 300 (tris šimtus eurų) Eur iš kiekvieno.