Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 5 d. teisme gautas pareiškėjos G. D. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus išvadą dėl pavardės keitimo Nr. 05-14-517; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į W..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. liepos 25 d. sudarė santuoką su Norvegijos piliečiu K. W.. Po santuokos sudarymo pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui pateikė prašymą santuoką įregistruoti Lietuvoje. Pareiškėjos santuoka 2021 m. rugsėjo 3 d. įtraukta į apskaitą, kuriame pareiškėjos pavardė įrašyta Degutienė. 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti jos pavardę iš D. į W., bet Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius pateikė išvadą, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.19 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjai neleidžiant pakeisti pavardę į W. tiek ji, tiek jos šeima patiria esminių realių nepatogumų tiek privačiame gyvenime, tiek ir sprendžiant administracinius klausimus, t. y. nepatogumai keliaujant tarp valstybių, tvarkant administracinius dokumentus. Pareiškėja yra priversta įrodinėti savo tapatybę bei šeiminį statusą bei pateikiamų dokumentų autentiškumą.

Teismas vertina, jog dėl draudimo įrašyti pareiškėjos po santuokos pasirinktą sutuoktinio pavardę su „W“ patiriami nepatogumai yra neproporcingai dideli vertinant juos tokiu draudimu siekiamų tikslų kontekste. Kartu teismas sprendžia, jog tokiu draudimu yra pažeista pareiškėjos teisė į vardą, o taip pat ir pareiškėjos privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas.

Pažymėtina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. išvadą dėl pavardės keitimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių pakeisti pareiškėjos G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „D.“ į „W.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.