Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-285-900/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1-285-900/2012
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00127-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-285-900/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00127-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.18.11.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., LR pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neįgalus, dirbęs pagal verslo liudijimą, sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, yra kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., būdamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas) valdybos pirmininku , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nuo 2011 m. sausio 3 d. darbo sutartimis įformintiems darbuotojams nesurašė atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščių;

pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, netvarkė sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų (išskyrus kasos knygą);

pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužfiksavo bendrijos skolos ir skolininkų įsipareigojimų, turimo turto, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2010 m. ir 2011 m. I pusmetį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta:

Kaltinamojo (įtariamojo) J. M. 2012 m. birželio 4 d. apklausos protokolu (2 t., 113-114 b. l.), kuriame jis pripažino, kad būdamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nors realiai buhalterinę apskaitą tvarkė M. L., kuri turi buhalterinį išsilavinimą. Pasak kaltinamojo, jis padarė klaidų - su darbuotojais, įskaitant M. L., nesudarė darbo sutarčių. Teigė, kad tai padarė ne iš blogos valios, o dėl nežinojimo, nes neturėjo pakankamai informacijos, šiuo metu padėtį ištaisė, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Liudytojos M. L. apklausos protokolais (1 t., 51 b. l.; 2 t., 62-63 b. l.), kuriuose nurodyta, kad M. L. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere buvo išrinkta 2008 m. visuotinio narių susirinkimo metu. Ji susipažinusi su buhalterinės apskaitos tvarka, bet tvarkydama ją padarė klaidų, kadangi į kasos išlaidų orderius neįrašė asmenų, gavusių pinigus už suteiktas paslaugas, duomenų. Sodų bendrijos nariai žinojo, kad paslaugos perkamos tokiu būdu, bet tam neprieštaravo, nes taip pigiau (1 t, 105 b. l.).

Liudytojo A. S. apklausos protokolu (2 t., 54-55 b. l.), kuriame nurodyta, kad pirmininkas J. M. ir buhalterė M. L. ilgą laiką dirbo nesudarę darbo sutarčių, nors ne kartą dėl to buvo įspėti. Liudytojas kalbėjo su pirmininku ir jam sakė, kad visas paslaugas reikia pirkti oficialiai, neieškoti pigesnių nelegalių variantų, tačiau pastarasis atsakydavo, jog tai brangu. Po tokių pokalbių liudytojas nusišalino nuo valdybos darbo.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugsėjo 29 d. steigiamojo susirinkimo protokole (2 t., 29-36 b. l.) nurodyta, kad sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku nutarta išrinkti J. M.; sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nutarta palikti dirbti M. L. (VSDFV duomenimis, nuo 2000 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 3 d. ji draudžiamųjų pajamų neturėjo, 1 t., 167 b. l.); sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ revizijos komisijos nariais išrinkti A. Ž., K. M. ir S. S..

Liudytojo K. M. apklausos protokolu (2 t., 64-65 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis yra revizijos komisijos narys, už revizijos atlikimą gavo atlygį – 50 Lt. Revizijos metu liudytojas revizijos komisijos pirmininkės S. S. nurodymu tikrino pajamų ir išlaidų pagrįstumą (t. y. ar sutampa sumos), ar yra visi dokumentai, bet nesigilino, ar dokumentai teisingai užpildyti, nes neturi pakankamai specialių žinių ir nežino buhalterinių dokumentų būtinų rekvizitų.

Šiaulių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. OP-1570 (1 t., 42 b. l.) teigiama, kad sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos įvairios grynųjų pinigų operacijos: surenkami pinigai iš bendrijos gyventojų už sunaudotą elektros energiją, nario mokesčiai, atliekų išvežimo mokesčiai. Mokėdami mokesčius bendrijos nariai pasirašo laisvos formos lape nurodydami sumas; jos taip pat įrašomos į sodininkų bendrijos nario knygutes. Kasos knyga vedama. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko M. L., pirmininko pareigas eina J. M., jiems mokamas darbo užmokestis, tačiau darbo sutartys su jais nesudarytos.

Kaltinamojo J. M. 2010 m. gruodžio 8 d. paaiškinimu (1 t., 45 b. l.), kuriame nurodyta, kad susivienijimas „Sodai“ neinformavo jo, jog reikia oficialiai įsidarbinti, todėl jis dirbo nesutvarkęs dokumentų. Kai VMI paaiškino, kad reikia įsidarbinti oficialiai, jis pažadėjo tai padaryti.

2011 m. sausio 3 d. sudarytos darbo sutartys su sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku J. M. ir buhaltere M. L. (1 t., 120-123, 166-168 b. l.); 2011 m. sausio 3 d. pateikti pranešimai apie J. M. ir M. L. VSD pradžią (2 t., b. l. 5-6); 2011 m. sausio 4 d. gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos už 2009-2010 m. (1 t., 39-40 b. l.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje dėl sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo Nr. 5-4/37 (2 t., 83-101 b. l.) nurodyta, kad bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusi M. L. netvarkė bendrijos skolų ir skolininkų apskaitos, todėl negalima nustatyti, kas, kiek, už ką skolingas sodų bendrijai ir, atvirkščiai, kiek yra skolinga sodų bendrija. J. M. pateikė skolininkų sąrašą, 2012 m. sausio 1 d. duomenimis (2 t., 37-41 b. l.), bet jame neužfiksuotos skolų atsiradimo datos, skolų atsiradimo pagrindas, todėl skolininkų sąraše esančios informacijos negalima palyginti su bendrijos apskaitos duomenimis ir patikrinti. Tyrimui nepateikti bendrijos turto sąrašai (aprašai); pateiktuose bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra informacijos apie bendrijai bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, jo pradinę vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę. Iš laisvos formos surašytų aktų ir kasos išlaidų orderiais įformintų mokėjimų nustatyta, kad bendrija taisė kelius, mokėjo už asfalto skutenų atvežimą, jų ir kelių lyginimą, t. y. gerino kelių būklę, nors šis turtas bendrijos apskaitoje neįrašytas, todėl negalima nustatyti, ar bendrijos pinigais remontuotas turtas (keliai) priklauso bendrijai. Kadangi bendrija netvarkė skolų ir skolininkų apskaitos, skolų ir turto apskaitai nevesti registrai, todėl negalima nustatyti bendrijos skolininkų, bendrijos turto ir skolų 2008-2010 m. ir 2011 m. I pusmetį.

Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, neorganizavo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos (išskyrus kasos knygos) tvarkymo, todėl kilo įstatyme numatytos pasekmės - iš dalies negalima nustatyti sodų bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2010 m. ir 2011 m. I pusmetį, t. y. padarė nusikaltimą, nurodytą aprašomosios dalies pradžioje.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 10 MGL baudą.

Kaltinamasi J. M. sutiko baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti baudą per 6 mėn. (2 t., 130 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas tęstinio pobūdžio, baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažyma apie asmens baustumą (2 t, b. l. 129-133) įrodo, kad kaltinamasis buvo/yra baustas administracine tvarka už KET pagal ATPK 124¹ straipsnio 2, 5, 6,7 dalis, 124 straipsnio 2-3 dalis, 126 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnį, turi dvi galiojančias nuobaudas. Kaltinamasis neįrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (2 t., 127 b. l.). 1994 m. I pusmetį kaltinamasis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, 1998-2000 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2000 m. iki šiol įvairiais laikotarpiais dirba pagal verslo liudijimus, nuo 2011 m. sausio 3 d. – sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 168 b. l.); 50 % darbingas (117-118 b. l.).

Aplaidus apskaitos tvarkymas baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis negali būti net svarstoma (BK 46 str. 1 d.). BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkų [...] tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Areštas apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), todėl nei areštas, nei terminuotas laisvės atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtini. Tokiu atveju kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda. Teismo nuomone, prokurorės siūlomas artimas minimaliam už bet kokią nusikalstamą veiką baudos dydis (10 MGL) šiuo konkrečiu atveju būtų neadekvati sankcija, turint omenyje nusikaltimo trukmę (3,5 m.) ir kaltinamojo elgesį (į sodų bendrijos narių pastabas dėl operacijų įforminimo nereagavo, sąskaitą banke atidarė ir darbo sutartis sudarė tik pareikalavus valstybės kontrolės institucijoms 2010 m. pab. - 2011 m. pr.). Tad, remiantis BK 61 straipsnio 1-2 dalimis, kaltinamajam skiriamas tris kartus didesnis baudos dydis – 30 MGL (arba 3 900 Lt).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (2 t., 115-116 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M., (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 MGL (arba 3 900 Lt) baudą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Antraip, šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė