- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2-93/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Feliksas ir kompanija“ iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1157-372/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas“. Ieškinyje teigė, kad atsakovo skola VSDF biudžetui 2013 m. spalio 1 d. sudarė 25 388,38 Lt. Ieškovo pastangos išieškoti skolas neduoda rezultatų, skola auga. Kadangi atsakovas nemoka skolos, ieškovas sprendė, kad jis yra nemokus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „Feliksas ir kompanija“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas“.
Teismas, byloje esančių duomenų pagrindu sprendė, jog atsakovas yra nemokus, todėl konstatavo, kad yra pagrindas kelti bankroto bylą.
Spręsdamas klausimą dėl administratoriaus paskyrimo, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieškovo prašymo netenkinti, nes administratoriaus kandidatūrai pritarė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas „Feliksas ir kompanija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar atsakovas yra nemokus ir nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovo turtinę-finansinę padėtį. Anot apelianto, atsakovo atstovas direktorius F. A. negalėjo laiku pateikti teismui finansinių dokumentų dėl ligos (gydėsi ligoninėje, o po to ir namuose).
Šalies argumentai
2. Apelianto teigimu, iš prie atskirojo skundo pridedamo debitorių-kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės gautinos sumos yra 123 275,72 Lt, o įsiskolinimai sudaro 289 597,31 Lt, iš kurių didžiąją dalį sudaro mokesčiai VMI su baudomis ir delspinigiais, dėl ko yra deramasi su VMI atstovais.
3. Anot apelianto, įsiskolinimai darbuotojams yra sumažinti. Atsakovas toliau vykdo komercinę-ūkinę veiklą, iš ko ateityje gaus pajamų ir galės tinkamai įvykdyti visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį atsakovo skundą ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius prašo jį atmesti. Nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo išreikalauto atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovo teigimu, teismas, visapusiškai išnagrinėjęs gautus dokumentus apie UAB „Feliksas ir kompanija“ finansinę padėtį, skundžiamą nutartį priėmė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Feliksas ir kompanija“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Savo atskirajame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar atsakovas yra nemokus ir nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovo turtinę-finansinę padėtį. Anot apelianto, jis negalėjo teismui laiku pateikti finansinių dokumentų dėl ligos (gydėsi ligoninėje, o po to ir namuose).
Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovas UAB „Feliksas ir kompanija“ negalėjo įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013 m spalio 14 d. nutartimi paskirto įpareigojimo ir pateikti teismui reikalaujamus finansinius dokumentus dėl objektyvių priežasčių. Priešingai – iš byloje esančios pažymos matyti, jog šią teismo nutartį atsakovo vadovas F. A. gavo asmeniškai (39 b.l.). Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo išreikalauto atsakovo UAB „Feliksas ir kompanija“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso turinio matyti, kad įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 196 124 Lt, o turto vertė - tik 62 500 Lt (36 b.l.). Pagal šį balansą įmonės ilgalaikis turtas įvertintas 2 704 Lt suma. Pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos pagrindu nustatyta, jog įmonės grynasis pelnas sudarė 106 284 Lt (35 b.l.), tačiau 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis pelnas dengiamas su praėjusių metų nuostoliu (31-33 b. l.), o praėjusių metų nuostolis sudarė 141 239 Lt (35 b. l.). Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar atsakovas yra nemokus ir nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovo turtinę-finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas taip pat teigia, jog prie atskirojo skundo pridedamo debitorių-kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės gautinos sumos yra 123 275,72 Lt, o įsiskolinimai sudaro 289 597,31 Lt, iš kurių didžiąją dalį sudaro mokesčiai VMI su baudomis ir delspinigiais, dėl ko yra deramasi su VMI atstovais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog savo argumentų dėl vykdomų derybų su VMI atstovais jokiais rašytiniais įrodymais apeliantas nepagrindžia.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie taip pat neturi.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“ klausimą, iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikšmingas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui, ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Pagrindų, numatytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą.