Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 straipsnio 1 dalį (2013-02-22 nusikaltimas R. B. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2013-02-22 nusikaltimas R. B. atžvilgiu) - areštu 30 parų; (prisijungimas prie nukentėjusiosios R. B. sąskaitos 2014-02-22, 19.58 val.) - areštu 60 parų; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2013-02-22 nusikaltimas R. B. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2013-02-22 nusikaltimas R. B. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2013-02-26 nusikaltimas R. M. Č. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2013-02-26 nusikaltimo R. M. Č. atžvilgiu) - areštu 40 parų; ( dėl prisijungimo prie R. M. Č. elektroninės bankininkystės 2014-02-26, 19.18.21 val.) - areštu 70 parų; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2013-02-26 nusikaltimas R. M. Č. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2013-02-26 nusikaltimas R. M. Č. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė.

J. A. dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (2013-02-22 ir 2013-02-26 epizoduose) išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (2013-02-22 ir 2013-02-26 epizoduose) nuteista ir S. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu M. R. nuteistas už tai, kad jis 2013-02-22, apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios R. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, mobiliuoju ryšiu perdavė juos bei J. A. mažametės dukters I. A. sąskaitos numerį nusikaltimo bendrininkei S. K., kuri pasinaudodama neteisėtai įgytais nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y., save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.27.59 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdama 1000 Lt iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, į J. A. mažametės dukters I. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, iš kurios J. A., galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, 17.29.14 val. šią galimybę įgyvendino, paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. ir pinigus perduodama nenustatytam asmeniui, tuo M. R. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis ir S. K., apgaule įgijo svetimą turtą.

Be to, jis 2013-02-22, 19.58 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., turėdamas neteisėtai (apgaule) įgytus nukentėjusiosios R. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, mobiliuoju ryšiu perdavė juos S. K., kuri pasinaudojo šiais neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų patikrinti atliktus (įvykusius) finansinius įvykius.

Be to, jis, 2013-02-26, apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusiosios R. M. Č. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, mobiliuoju ryšiu perdavė juos bei J. A. mažametės dukters P. A. sąskaitos numerį nusikaltimo bendrininkei S. K., kuri pasinaudodama neteisėtai įgytais nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, bei pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.04.04 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdama 3999 Lt iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, į J. A. mažametės dukters P. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, iš kurios J. A., galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, 17.18.10 val. šią galimybę įgyvendino, paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. ir pinigus perduodama nenustatytam asmeniui, tuo M. R. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis ir S. K., apgaule įgijo svetimą turtą.

Be to, jis 2013-02-26, 19.18.21 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., turėdamas neteisėtai (apgaule) įgytus nukentėjusiosios R. M. Č. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: prisijungimo kodus, ID numerį, slaptažodį, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, mobiliuoju ryšiu perdavė juos S. K., kuri pasinaudojo šiais neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, kad galėtų patikrinti atliktus (įvykusius) finansinius įvykius.

J. A. teismui buvo perduota ją kaltinant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, žinodama, jog dalyvauja elektroninėje erdvėje vykdomame sukčiavime, nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams perdavė savo mažametės dukters I. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, numerį, reikalingą įtvirtinant juridinį faktą, suteikiantį galimybę jai ir per ją nusikaltimo bendrininkams tapti turtinės teisės turėtoju ir įgyti turtinę teisę į svetimą turtą. Po to, 2013-02-22, apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusios R. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir per nusikaltimo bendrininką M. R. juos (elektroninės mokėjimo priemonės duomenis) bei jos mažametės dukters sąskaitos numerį perdavus S. K., kuri, pasinaudodama neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.27.59 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atlikusi neteisėtas finansines operacijas, pervesdama 1000 Lt. iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, į dukters I. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, ir sudarė sąlygas jai tapti turtinės teisės turėtoju, galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros I. A. sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, šia galimybe įgyvendino 17.29 val. paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., ir taip, veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, M. R., S. K. apgaule įgijo svetimą turtą.

Be to, J. A. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, jog žinodama, kad dalyvauja elektroninėje erdvėje vykdomame sukčiavime, nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams perdavė savo mažametės dukters P. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB, numerį, reikalingą įtvirtinant juridinį faktą, suteikiantį galimybę jai ir per ją nusikaltimo bendrininkams tapti turtinės teisės turėtoju ir įgyti turtinę teisę į svetimą turtą. Po to, 2013 m. vasario 26 d., apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusios R. M. Č. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir per nusikaltimo bendrininką M. R. juos (elektroninės mokėjimo priemonės duomenis) bei jos mažametės dukters sąskaitos numerį perdavus S. K., kuri, pasinaudodama neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.04.04 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atlikusi neteisėtas finansines operacijas pervedė 3999 Lt iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB, į mažametės dukters P. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB sąskaitą, ir sudarė sąlygas jai tapti turtinės teisės turėtoju, galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros P. A. sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, šia galimybe įgyvendino 17.18.10 val. paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., ir taip, veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, M. R., S. K. apgaule įgijo svetimą turtą.

Apeliaciniu skundu M. R. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Mano, kad nubaustas per griežtai. Teismas neatsižvelgė į jo atliktų veiksmų apimtį, nes jis iš nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės kodų neišviliojo, juos tik perdavė S. K., nusikaltimų neorganizavo, be to, teismas neatsižvelgė, kad jis turi mažą vaiką.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžio dalį dėl J. A. išteisinimo abejuose epizoduose pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bei civilinių ieškinių klausimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - pripažinti J. A. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje R. B. ir R. M. Č. atžvilgiu ir už kiekvieną iš jų skirti po 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę 10 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš M. R., S. K. ir J. A. solidariai 1000 Lt (289,62 EUR) nukentėjusiosios R. B. ir 3999 Lt (1160,71 EUR) R. M. Č. turtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad teismo išvados dėl J. A. išteisinimo nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neanalizavo įrodymų visumos, todėl padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas.

Teismas išteisindamas J. A. patikėjo jos parodymais, kad ji tariamai nežinojo, kokiu būdu į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai ir manė, kad jie yra įkalinimo įstaigoje esančio A. V. ir vėliau jo nurodymu dukrų sąskaitose esančius pinigus išgrynino ir perdavė A. V. nurodytiems asmenims. Tačiau apklaustas V. V. neigė prašęs išteisintosios tokių paslaugų. Remdamasis šiais J. A. parodymais, teismas nedetalizavo, kodėl kitus įrodymus, patvirtinančius jos kaltę, laikė nepatikimais, nors pripažino, kad nukentėjusiųjų sukčiavimo būdu įgytų pinigų paėmimui (išgryninimui) buvo panaudotos J. A. nepilnamečių dukrų sąskaitos, ir šiomis sąskaitomis pasinaudojo būtent J. A..

Šiuo atveju nusikaltimas (sukčiavimas) buvo padarytas dalyvaujant keliems bendravykdytojams, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvieno bendrininko atlikta užduotis buvo būtina sąlyga padaryti baigtą nusikaltimą. J. A. dalyvavimas veikoje pasireiškė savo dukrų sąskaitų davimu nenustatytiems asmenims, kad jie galėtų įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, bei neteisėtai pervestų pinigų išgryninimu. Tokiu būdu, nors J. A. su nukentėjusiomis pati nebendravo, jų neapgaudinėjo, neprisidėjo prie neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto įgijimo, pati neinicijavo ir neatliko neteisėtų finansinių operacijų, ji suteikė nusikaltimui vykdyti būtiną pagalbą, priešingu atveju nusikaltimas apgaule suklaidinus nukentėjusiąsias įgyti jų pinigus, nebūtų baigtas ir jos atlikti veiksmai prilyginami bendrininkavimui. Tai, jog M. R. ir S. K., patys atlikę dalį nusikalstamą sumanymą realizuojančių veiksmų, jos nepažįsta, niekada nėra jos matę ir su ja nesitarė vykdyti sukčiavimo, nepaneigia J. A. susitarimo sukčiauti, nes darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir daugiau nenustatytų asmenų. Be to, iš J. A. elgesio aiškiai matyti jos sąmoninga valia dalyvauti sukčiavime. Sąskaitų numerius ji perdavė suprasdama, kad taip suteikia galimybę šioje įstaigoje kalinčiam asmeniui per ją įgyti turtinę teisę ir į svetimą turtą. Aiškus jos susitarimas su įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis padedant jiems disponuoti svetimais pinigais, o jos parodymai, kad sąskaitą davė įkalinimo įstaigoje esančiam asmeniui tam, kad jis galėtų disponuoti savo lėšomis ir nesuvokė, kad vykdo nusikaltimą, neįtikinami ir stokojantys logikos.

Be to, jos parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama dėl sukčiavimo R. B. atžvilgiu J. A. paaiškino, kad dukros I. A. sąskaitos numerį ji perdavė dukros tėvui V. A., atliekančiam bausmę pataisos namuose, kuris ketino pervesti alimentus ir vėliau sąskaitoje rastus pinigus išleido vaikų reikmėms manydama, kad buvo gavusi alimentus nuo jo. Kodėl buvo perduoti abiejų dukrų sąskaitų numeriai, ji paaiškinti negalėjo. Šių jos parodymų teismas neanalizavo ir nevertino nurodydamas, kad jos parodymai tyrimo metu buvo nuoseklūs. Svarbu ir tai, kad į abiejų dukrų sąskaitas pervestų pinigų paskirtis įvardinta „už baldus“, o P. A. sąskaitą nusikalstamiems veiksmams buvo panaudota jau po to, kai ji pati 2013-02-22 buvo išgryninusi pinigus iš I. A. sąskaitos ir aiškiai žinojo, kad į jos dukros sąskaitą pervesti pinigai yra svetimi. Be to, prie dukrų sąskaitų ji prisijungdavo praėjus kelioms minutėms po pinigų pervedimo. Visa tai leidžia J. A. versijas dėl jos nekaltumo atmesti ir konstatuoti, kad ji suprato bendrininkų veiksmų esmę - svetimo turto įgijimą apgaule. J. A. teiginys, kad už paslaugas negavo jokio atlygio, nepaneigia teisminio tyrimo metu nustatytų faktų dėl jos veiksmų, nes negavę atlygio teigė ir pripažinti kaltais nuteistieji M. R. ir S. K..

Skiriant bausmę J. A. prašo atsižvelgti į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles – jos padarytų veikų skaičių, pobūdį, teisiamosios asmenybę ir kt. iš byloje esamų duomenų visumos daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti skiriant J. A. pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, nes laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju nebūtų teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti.

Dėl M. R. apeliacinio skundo

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas ir skirdamas M. R. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. skundžiamas nuosprendis penkioliktas, juo jis nuteistas už 6 nesunkius ir 4 apysunkius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas vienuolika kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir nusikaltimus nuosavybei, bei turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus. Tokiu būdu M. R., sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra recidyvistas, o įstatymas (BK 56 straipsnio 1 dalis) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis M. R. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo sistemingų nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinktos bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas savo rūšimi yra teisingos ir teisėtos.

Skundžiamu nuosprendžiu M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme žymiai mažesnės nei BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti galimi šių bausmių vidurkiai, o už nusikalstamas veikas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kurioje griežčiausia bausmė numatyta laisvės atėmimas iki vienerių metų, apeliantui paskirtos arešto bausmės.

Subendrinus M. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirta galutinė laisvės atėmimo 3 metams bausmė, kurios, atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę - sistemingai teisiamas, baustas administracine tvarka, laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. R. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžio nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai J. A. parodymams suteikė didesnę reikšmę, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą kitiems byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme ištirtiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl J. A. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas, pagrįsdamas savo sprendimą ir išteisindamas J. A. iš visų jai inkriminuotų kaltinimų nurodė, kad ji viso proceso metu kaltę neigė, jos parodymai buvo nuoseklūs, ji maniusi, kad pinigus į jos dukrų sąskaitas pervedė jai žinomas asmuo A. V., jokios naudos iš nusikalstamų veikų ji neturėjo, su kitais kaltinamaisiais byloje J. A. nėra pažįstama, bendro susitarimo vykdyti sukčiavimą tarp jų nebuvo, jos kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, kuriuos lyginant ir gretinat darytina tik prielaida jog ji padarė jai inkriminuotą veiką. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. A. nekaltumo teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jos veikoje yra visi sukčiavimo ( BK 182 straipsnio 1 dalis), kurį ji įvykdė veikdama bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, požymiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistieji M. R., S. K. ir J. A. veikė bendrininkų grupėje su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir kiekvienas atliko savo dalį veiksmų įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad nusikalstamai veikai (sukčiavimui) įvykdyti, buvo panaudotos J. A. nepilnamečių dukrų I. A. ir P. A. sąskaitos, į kurias S. K., pasinaudodama jai M. R. padiktuotais elektroninės bankininkystės kodais, neteisėtai pervedė pinigus iš nukentėjusiųjų R. B. ir R. M. Č. sąskaitų, kuriuos J. A. išgrynino. Šių aplinkybių J. A. neneigė, tačiau ji nurodė, kad savo veiksmų nevertina kaip nusikalstamų, nes ji tariamai nesuprato dalyvavusi nusikaltime, susitarimo daryti nusikaltimą su kitais asmenimis nebuvo.

Iš J. A. parodymų matyti, kad jie, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Jos nurodytos aplinkybės dėl dukrų sąskaitų nurodymo kitiems asmenims ir pinigų jose atsiradimo prieštaringos, nenuoseklios, nelogiškos, todėl neįtikinamos. Pirmos apklausos metu ji teigė, kad dukros I. A. sąskaitos numerį buvo nurodžiusi dukros tėvui V. A., sąskaitoje rastus pinigus – 1000 litų, laikė jo pervestais alimentais ir išleido dukrų reikmėms, nežiūrint į tai, kad pinigų pervedimo paskirtis nurodyta „už baldus“, tuo labiau, kad iš byloje esančių I. A. sąskaitų išrašų matyti, kad pinigų siuntėja nurodyta moteris. Vėlesnių apklausų metu J. A. nurodė, kad sąskaitų numerius buvo nurodžiusi įkalinimo vietoje esančiam pažįstamos vyrui A. V., kurio asmeniškai nepažinojo, jo nebuvo mačiusi, vėliau, jam paskambinus, pinigus išgrynino ir perdavė jo nurodytam asmeniui. Dar vėliau J. A. teigė, kad jos sąskaitų numerių A. V. interesais prašė jo žmona V. V., dukrų sąskaitų numerius nurodė skambinusiam asmeniui, kad pastarasis jose galėtų laikyti savo pinigus, skambinusiu asmeniu pasitikėjo, daryti nusikaltimo su niekuo nesitarė, dalyvavusi nusikaltimuose nesuvokė.

Atsižvelgtina ir į tai, kad J. A. tiesiogiai A. V. nepažinojo, apie jį buvo girdėjusi tik iš kartu su ja laisvės atėmimo bausmę atlikusios V. V., todėl neįtikinami jos teiginiai, kad jai nežinomo asmens prašymas jokių įtarimų dėl galimų nusikalstamų veiksmų nesukėlė, tuo labiau, kad J. A. pati buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas ir jai tokio pobūdžio nusikaltimai akivaizdžiai žinomi. J. A. parodymai, kad ji nesuprato dalyvaujanti nusikaltimuose vertinami siekimu suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dėl pinigų pervedimo J. A. buvo skambinta nedideliu laiko tarpu, tačiau ji negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl jai abu kartus skambinusiam tam pačiam asmeniui ji nurodė skirtingas, t.y. abiejų dukrų sąskaitas. Be to, apklausus A. V. pastarasis patvirtino, kad su J. A. dėl pinigų pervedimo nėra kalbėjęs, jos nepažįsta ir jos sąskaitų numerių neprašęs.

Iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti ( 1 t. b.l. 49; 46,102), kad prie dukrų sąskaitų J. A. prisijungdavo iš karto po to, kai į jas buvo pervesti pinigai ir valandos bėgyje juos iš sąskaitų išgryninusi, pagal jos parodymus, perduodavo nenustatytam asmeniui, kas rodo, jog ji žinojo apie tai, kad pinigai tyrimo metu nenustatytų asmenų bus netrukus pervesti į sąskaitas, kuriomis ji galėjo disponuoti, ji to momento laukdavo, kad galėtų atlikti (ir atliko) atitinkamus su kitais nusikaltimų bendrininkais suderintus veiksmus ir tokiu būdu akivaizdžiai sąmoningai dalyvavo jai žinomų nusikalstamų veikų daryme.

Nors nenustatytas asmuo, kuriam J. A. nurodė dukrų sąskaitų numerius ir kuris iš nukentėjusių apgaulės būdu gavo prisijungimų prie jų elektroninių bankininkysčių duomenis, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina J. A. susitarimą daryti nusikaltimą ir tyčią bendrininkauti, todėl pirmosios instancijos teismo J. A. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas, šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad J. A. žinodama, jog dalyvauja elektroninėje erdvėje vykdomame sukčiavime, nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams perdavė savo mažametės dukters I. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, numerį, reikalingą įtvirtinant juridinį faktą, suteikiantį galimybę jai ir per ją nusikaltimo bendrininkams tapti turtinės teisės turėtoju ir įgyti turtinę teisę į svetimą turtą. Po to, 2013-02-22, apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusios R. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir per nusikaltimo bendrininką M. R. juos (elektroninės mokėjimo priemonės duomenis) bei jos mažametės dukters sąskaitos numerį perdavus S. K., kuri, pasinaudodama neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.27.59 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atlikusi neteisėtas finansines operacijas, pervesdama 1000 Lt. iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, į dukters I. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “, ir sudarė sąlygas jai tapti turtinės teisės turėtoju, galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros I. A. sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, šia galimybe įgyvendino 17.29 val. paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., ir taip, veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, M. R., S. K. apgaule įgijo svetimą turtą.

Be to, ji, žinodama, kad dalyvauja elektroninėje erdvėje vykdomame sukčiavime, nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams perdavė savo mažametės dukters P. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB, numerį, reikalingą įtvirtinant juridinį faktą, suteikiantį galimybę jai ir per ją nusikaltimo bendrininkams tapti turtinės teisės turėtoju ir įgyti turtinę teisę į svetimą turtą. Po to, 2013 m. vasario 26 d., apie 16 val., nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams neteisėtai (apgaule) įgijus nukentėjusios R. M. Č. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir per nusikaltimo bendrininką M. R. juos (elektroninės mokėjimo priemonės duomenis) bei jos mažametės dukters sąskaitos numerį perdavus S. K., kuri, pasinaudodama neteisėtai įgytais duomenimis ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, 16.04.04 val. per interneto banką prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atlikusi neteisėtas finansines operacijas pervedė 3999 Lt iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB, į mažametės dukters P. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB sąskaitą, ir sudarė sąlygas jai tapti turtinės teisės turėtoju, galėdama savo nuožiūra disponuoti mažametės dukros P. A. sąskaitomis ir grynaisiais pinigais, šia galimybe įgyvendino 17.18.10 val. paimdama grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., ir taip, veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, M. R., S. K. apgaule įgijo svetimą turtą.

Skiriant J. A. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios vaidmenį nusikaltimų daryme, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apygardos teismas nenustatė J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiama į tai, kad J. A. dalyvavo įvykdant du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė turėdama neišnykusį teistumą. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ji atlikusi. J. A. psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta, pagal gyvenamą vietą charakterizuojama teigiamai, jos atžvilgiu nusiskundimų negauta, ji dirba, darbdavio charakterizuojama itin teigiamai, kaip darbšti, besilaikanti darbo drausmės asmenybė, augina dvi dukras, bylos duomenys patvirtina, kad ji itin rūpinasi jų auklėjimu, išlaikymu. Ji nebuvo nusikaltimų organizatorė.

Kadangi byla nagrinėjama apeliacine tvarka, o sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nagrinėjamu atveju, pabloginti išteisintojo padėties apeliacinės instancijos teismas negali labiau nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, J. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriama prokurorės apeliaciniame skunde siūloma, švelniausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšis – viešieji darbai, apeliaciniame skunde siūlomos trukmės ir dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde už atskirtus nusikaltimus siūlomas skirti bausmes siūloma bendrinti dalinio sudėjimo būdu, tačiau už atskirtus nusikaltimus siūloma J. A. skirti po šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant ją dirbti po 10 valandų per mėnesį, t.y. už kiekvieną nusikaltimą siūloma J. A. įpareigoti dirbti po 60 valandų, o už abu nusikaltimus – 120 valandų viešųjų darbų. Tuo tarpu subendrinta bausmė J. A. siūloma 10 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 valandų per mėnesį, t.y. iš viso siūloma J. A. įpareigoti dirbti 80 valandų daugiau nei gautųsi dirbtinų valandų už kiekvieną nusikaltimą skaičius visiškai sudėjus, todėl subendrinta bausmės J. A. skiriama mažesnė, nei prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nukentėjusios R. B. ir R. M. Č. patyrė turtinę žalą – nukentėjusiajai R. B. padaryta 1000 litų, o R. M. Č. padaryta 3999 litų turtinė žala.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės principas – esant keliems skolininkams kreditorius turi teisę gauti prievolės įvykdymą tiek iš kiekvieno skolininko atskirai, dalimis, tiek iš vieno jų įvykdyti visą prievolę. Aptariamu atveju civilinėms ieškovėms turtinė žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais J. A., M. R., S. K. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti nukentėjusioms padarytą žalą yra solidarinė.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priteisė žalos atlyginimą tik iš nuteistųjų M. R. ir S. K., o šiuo nuosprendžiu kalta padarius nusikalstamas veikas pripažįstama ir J. A., kuriai taip pat kyla pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą solidariai su kitais kaltais asmenimis, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keičiama (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį dalyje dėl J. A. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. A. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

už sukčiavimą R. B. atžvilgiu viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;

už sukčiavimą R. M. Č. atžvilgiu viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant ją per mėnesį dirbti 10 valandų visuomenės labui.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti: priteisti iš M. R., S. K. ir J. A. solidariai 289,62 EUR (1000 Lt) nukentėjusiajai R. B. ir 1160,71 EUR (3999 Lt) R. M. Č. turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

M. R. apeliacinį skundą atmesti.