Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje; (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis; vedęs; aukštojo išsilavinimo; senatvės pensininkas; gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) paupyje R. S., neturėdamas leidimo, rado ir tokiu būdu įgijo B kategorijos ginklams skirtus šaudmenis - 12 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių. Parsinešęs šovinius į namus (duomenys neskelbtini) R. S.laikė juos seife, kol 2022 m. lapkričio 22 d. šiuos šaudmenis kratos metu rado ir paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena netoli Minijos upės, ten yra maudykla, susirenka daug žmonių. Vieną vakarą, kai ėjo pro laužavietę, pamatė šovinius. Bijodamas, kad kas nenutiktų, surinko juos, parsinešė nieko negalvodamas ir įdėjo į seifą, užrakino. Tai buvo labai seniai, prieš 10 ar 15 metų. Turi du vaikus. Vaikai buvo 10 ar 12 metų. Medžiotojas yra nuo 1986 metų. Kaip medžiotojas, pamatęs šovinius, suprato, kad tai nesaugu. Turėjo tik mintį, kad niekas neatsitiktų blogai. Nepagalvojo kviesti policijos. Tuo metu turėjo tik medžiotojo šautuvą. Jis irgi buvo seife. Žinojo, kad jei yra šoviniai, jie turi būti padėti saugiai. Turi leidimą, nepagalvojo, kad reikia leidimo ir šitiems šoviniams. Šaudmenys buvo ne jo ginklui tinkantys. Padėjo šaudmenis į tą patį seifą, kur buvo jo šautuvas su šoviniais. Jo ginklą seife kelis kartus tikrino ir niekas nieko nesakė dėl tų šovinių. Tikrindavo iš policijos. Tikrindavo beveik vieną kartą metuose. Visą laiką buvo medžiotojas. Niekada nieko neslėpė. Sutinka, kad negerai padarė, bet nesuprato. Dabar, jei taip atsitiktų, tikrai neparsineštų į namus. Rasti šoviniai buvo mažesnio kalibro, nei šoviniai reikalingi šautuvui, kurio leidimą laikyti turi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, kaltinamajam inkriminuota veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be R. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00006-22 metu, 2022 m. lapkričio 22 d. atlikta krata gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Rūsyje rasti ir paimti dvylika šovinių. R. S. paaiškino, kad šoviniai priklauso jam. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00006-22 atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, suteikiant tyrimui Nr. 02-7-00022-23 ir šis tyrimas persiųstas Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, tolesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui ir atlikimui (1 t., b. l. 1-7, 8-15).

Iš 2022 m. lapkričio 22 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu gyvenamojo namo rūsyje esančiame seife rasti šoviniai, 12 vnt., degtukų dėžutėje. Rastieji dvylika šovinių degtukų dėžutėje paimti, supakuoti į specialųjį paketą Nr. G239921 (1 t., b.l. 41-44).

Kratos veiksmo teisėstumas patvirtintas Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (1 t., b.l. 50-53).

Iš 2023 m. birželio 29 d. daiktų apžiūros protokolo su foto nuotraukomis matyti, kad apžiūrėti 2022 m. lapkričio 22 d. kratos metu namuose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šoviniai, supakuoti į specialųjį paketą Nr. G239921. Paketas prakirptas ir iš jo išimta degtukų dėžutė su užrašu „LIEPAJA“. Atidarius degtukų dėžutę, joje matoma dvylika šovinių, be skiriamųjų ženklų. Šoviniai sudėti atgal į degtukų dėžutę ir supakavus į pakuotę, pakuotė užklijuota (1 t., b.l. 54-56, 57-63).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2088670-23 nurodyta, kad tirti pateikti dvylika vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (1 t., b. l. 68-71).

Pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. S. turi leidimą laikyti (nešioti) ginklus, ginklų laikymo vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 114). R. S. turi du giklo pažymėjimus (1 t., b.l. 115-116).

2023 m. gruodžio 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro rašte Nr. 17.1.-107467 nurodyta, kad R. S. išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. L1-0003801. R. S. vardu registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 27, 12x70 kal. Nr. S01393 (ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)); pistoletas MP 446 VIKING, 9x19 kal., Nr. 0644601206 (ginklo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)). R. S. neturi leidimo laikyti 5,6 mm (.22LR) kal. šovinių (1 t., b.l. 146).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. S. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką byloje visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. kratos protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada.

Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai buvo rasti šoviniai, R. S.turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003801, galiojantį iki 2026 m. kovo 23 d. (1 t., b.l. 114). R. S. vardu registruoti du ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 27, 12x70 kal. Nr. S01393 ir pistoletas MP 446 VIKING, 9x19 kal., Nr. 0644601206. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2088670-23 konstatuota, kad tirti pateikti dvylika vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys; tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Iš 2023 m. gruodžio 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro rašto Nr. 17.1.-107467 matyti, kad R. S. neturi leidimo laikyti 5,6 mm (.22LR) kal. šovinių (1 t., b.l. 146). Šie duomenys patvirtina, kad R. S. turėjo leidimą ir teisę laikyti tokios pat (B kategorijos) šaudmenis, nei pas jį rast, ir dėl kurių jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tik pagal kalibrą jie netiko jo turimiems ginklams.

R. S. suprato, jog dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai nėra skirti jo legaliai laikomiems ginklams šaudyti, nes ir pats nurodė, jog pastebėjo, kad minėti 12 šoviniai yra kito kalibro ir netinka jo turimiems ginklams (šovinių radimo metu jis turėjo tik medžioklinį šautuvą, pistoletą savigynai įsigijo vėliau). Teismas sprendžia, kad R. S. turėjo pakankamai žinių suprasti, jog neturėdamas leidimo laikė dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių. Kaltinamasis negali įsigyti šaudmenų, kuriems neturi leidimo. Jo nurodyta aplinkybė, kad šiuos šovinius rado prieš daug metų, byloje nepaneigta, tačiau ji neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir nepaneigia jos padarymo. Visgi šoviniai buvo rasti seife, kur buvo laikomi kltinamajam priklausantys ginklai ir jiems skirti šoviniai. Tai, kad kaltinamasis suprato apie turimų šaudmenų pavojingumą, patvirtina ir jo paties nurodytos aplinkybės, kad šaudmenis laikė seife, jų rastų nepaliko radimo vietoje (šalia laužavietės), baimindamasis galimos kilti nelaimės. Šių aplinkybikų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai laikė šaudmenis ir norėjo taip veikti. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2022 m. liepos 2 d. redakcija) 32 straipsnio 2 dalį leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Minėtos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos reiškia, kad asmenys gali įsigyti ir laikyti šaudmenis tik ginklams, kuriuos jie turi teisę laikyti. Šaudmenų, kurie nėra skirti ginklui, kuriam išduotas leidimas, laikymas laikytinas neteisėtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-697/2018).

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

Byloje nustatyta, kad R. S. nuo daug metų turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei buvo įsigijęs ir užregistravęs lygiavamzdį šautuvą ir pistoletą MP 446 VIKING. Vadinasi, veikos padarymo metu R. S. atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (įstatymo 17, 18 straipsniai). Pas kaltinamąjį rasti neteisėtai laikomi šoviniai buvo laikomi užrakintame seife, todėl kiti asmenys neturėjo galimybės juos panaudoti.

Įvertinus nusikaltimo dalyką (šoviniai fabrikinės gamybos, jų skaičius nėra didelis), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo būdą – šoviniai laikomi užrakintame seife), žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo), kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei, ką pripažino ir prokurorė, nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes (turi leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą savigynai, atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokiems asmenims, žino teisės aktais nustatytas naudojimosi ginklais ir šaudmenimis taisykles), todėl darytina išvada, kad nors R. S. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau dėl nurodytų nusikaltimo požymių visumos ir ypatumų jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis).

R. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšiškumo, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paliekamas nenagrinėtu.

Kardomoji priemonė ‒ rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 95-98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, R. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.