Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Valentinai Solovjevienei, Daivai Vyšniauskaitei, Rūtai Purickaitei, Giedrei Vasilevskai, Tatjanai Borodenkovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietį, lietuvį, pensininką, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. privataus kaltinimo skundu kaltina H. D. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016-01-26 apie 13:00 val. viešai jos bendradarbių akivaizdoje paskleidė prie nukentėjusiąją N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria viešai ją pažemino, pakirto jos bendradarbių pasitikėjimą, o būtent: 2016-01-26 apie 13:00 val. H. D. N. P. pertraukos darbe metu atėjo į UAB "Maxima LT" priklausančią teritoriją – rampą, ant kurios iškraunamos prekės ir nukentėjusiosios N. P. bendradarbių R. V. ir H. K. akivaizdoje viešai iškoneveikė nukentėjusiąją N. P., t. y. išvadino necenzūriniais rusiškais ir lietuviškais žodžiais, kurie pagal savo reikšmę ir prasmę nukentėjusiąją apšmeižė ir neigiamai apibūdino bei tokiu būdu pakirto nukentėjusiosios N. P. bendradarbių pasitikėjimą nukentėjusiąją. Nurodytą dieną H. D. išvadino nukentėjusiąją N. P. "Kurva, dura derevenskaja (rus. "kvaila kaimietė"), išgama, prostitute, kale". Nurodyti žodžiai pagal savo visuotinai žinomą prasmę akivaizdžiai nukentėjusiąją šmeižia. H. D. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

H. D. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Apklaustas kaip kaltinamasis H. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad sausio 26 d. jis buvo parduotuvėje, tačiau ne 13 val., o 10 val. Rampa yra ten, kur parduotuvės mašinos krauna prekes. Kaltinamasis savo draugui S. V. pasakė, kad nueis pasakys N., kad Naujojoje Vilnioje bus atidaryta nauja parduotuvė ir kad ji ten eitų dirbti, nes šioje parduotuvėje kaltinamasis nenori jos matyti. Kaltinamasis ėjo prie rampos, kad pasakytų N. P. jog ji eitų dirbti į kitą parduotuvę, nes kaltinamasis nenori jos čia matyti. Kai N. atidavė pinigus, buvo K. ir V.. Taip pat savo darbo vietoje buvo V.. Ant rampos kalbėjo garsiai, viso trys rūkė, ten stovėjo K.ir V.. N. P. davė kaltinamajam per galvą, kaltinamasis jai pasakė, kad jis su ja nesimuš ir išėjo. Tų žodžių, kur nurodyta kaltinime, jis N. nesakė, visa tai yra išgalvota. Už tokius žodžius ji reikalauja iš jo pinigų. Su N. jau pusę metų nekalba, nei vieno žodžio jai nepasakė. Prie rampos N. pasakė, kad bus atidaryta nauja parduotuvė, tegul ji eina ten dirbti, N. jam parodė špygą ir davė per galvą. Tai buvo 10:20 val., o ji tvirtina, kad tai buvo 13:00 val. Konfliktą gavosi dėl pinigų (b. l. 116).

Kaltinamasis dėl įvykio, dėl kurio buvo įspėtas policijos paaiškino, kad buvo sumuštas N. P. sugyventinio, pasakė tyrėjui, kad pamėgins pats rasti N. sugyventinį, todėl ryte 6.30 val. atvažiavo ten ne N.sumušti, o jos sugyventinio ieškoti.

2017-02-10 teismo posėdyje H. D. jam pareikšto kaltinimo nepripažino, paaikšino, kad jis draugavo su nukentėjusiąja. Kiekvieną dieną apsipirkinėjo toje parduotuvėje, paskolino pas ją 10 eurų, juos grąžino. Paskui jis pas jį pasiskolino 20 eurų, kurių neatidavė. Paskui jam kita pardavėja pasakė, kad su ja nedraugautų, nes pas ją atvažiavo draugas, sugyventinis. N.jam pasakė, kad "mes tau atiduosim skolą", jis pasakė, prie ko čia mes, tai ji jam skolinga. Kaltinamajam vedėja pasakė su nukentėjusiąja nebendrauti, nes pas ją atvažiavo sugyventinis. Kaltinamasis sakė, kad norėjo jai butą palikti testamentu. Tada jis pasakė, kad tegu ją išlaiko sugyventinis, jis buto jai nepaliks. Nukentėjusioji nenorėjo jai grąžinti skolos. Jis pasakė, atiduoti pinigus. Ji atidavė jam pinigus, buvo visa nervuota, raudona. Ten stovėjo V. ir viską klausė. Kai jis ateidavo į parduotuvę N. nusisukdavo ir jo neaptarnaudavo. Jis paskambino į bazę direktoriui ir jam pasakė, kad jis parašytų pareiškimą, kad jo neaptarnavo. Tada ji parašė pareiškimus policijai, kad jis ją išvadino visokiais žodžiais. Sausio 26 d. nukentėjusioji atidavė jam pinigus ir jis išėjo iš parduotuvės. Matė, kad prie rampos jos rūkė. Jis priėjo ir pasakė, kad Naujojoje Vilnioje bus atidaryta nauja parduotuvę ir tegul nukentėjusioji eina ten dirbti. Nukentėjusioji parodė jam špygą ir davė per galvą su delnu. Tuo metu ir vėliau naktį jam skaudėjo galvą. Buvo toks konfliktas, todėl jis pasakė jai, kad nenori jos matyti. Jau 5 metus ji jį aptarnavo, išklausydavo. Ji buvo labai raudona ir jai buvo labai nesmagu, kad jam atidavė 20 eurų. Teigė, jog niekada nesakė nukentėjusiajai tų žodžių: kalė, prostitutė, išgama. Nežino, ką tai reiškia. Ji turi dukrą, yra labai gera. Santykiai pagedo, jis norėjo jai butą palikti, bet atvažiavo sugyventinis. Kad atvažiavo sugyventinis, jis sužinojo jau po rampos.

Konfliktas buvo, kai Maxima jam atsakė, kad nukentėjusioji privalo kaltinamąjį aptarnauti. Nėra tokio pareiškimo, kad kaltinamasis nori nužudyti. Policija jam aiškino, kad jis nesikeiktų, gali ateiti pirkti. Kai jis pranešė, kad nukentėjusioj jo neaptarnauja, ji pradėjo rašyti pareiškimus policijai. Jis prie rampos rusų kalba pasakė, kad jos kaimietiškas auklėjimas, jeigu ji jį muša per galvą. Jo nervai neišlaikė. Jis su ja visada kalbėjo rusų kalbą, tik teisme kalba lietuviškai, nes kitaip kalbėti negalima. Kaip parašyta, jis tokių frazių nesakė. Liudytoja tai patvirtino tik todėl, kad ji nori neturtinės žalos iš jo. Buvo atvejis, kai jis nukentėjo nuo N. ir jos draugo. Nuvažiavo į Kairėnus, nes norėjo ten pirkti butą, užėjo į IKI parduotuvę Purienų g. Iš jos išėjo žmogus, priėjo prie kaltinamojo ir davė jam per galvą. Jis pardėjo ieškoti kišenėje ir paėmė telefoną. Jis pagalvojo, kad tai peilis ir nuėjo į parduotuvę. Jis kažkam paskambino. Tada išėjo nukentėjusiosios sugyventinis. Plikas toks. Kaltinamasis paskambino policijai. Ten buvo dar žmonių. Tada tas žmogus, kuris davė jam per galvą, pabėgo į mišką. Kaltinamajam reikėjo eiti į gatvę ir laukti policijos. Jis padarė klaidą, kad policijos nesulaukė, įsėdo į autobusą ir išvyko. Tada jam paskambino policija, kad jau atvažiavo. Kaltinamasis rašė policijai, kad N. užsakė užpulti kaltinamąjį. Sugyventinis buvo apklaustas policijoje. Ji pradėjo skųsti sugyventiniui, kad kaltinamasis blogas, davė sugyventiniui kaltinamojo fotografiją. N. sugyventinio kaltinamasis niekada nematė. Tardytojas sakė, kad tikrino, kad ji jokio sugyventinio neturi. Kur gyvena N. jis dabar žino, tada nežinojo, ji pasakė, kad gyvena Galgiuose. Jeigu ji nedavė jam kaltinamojo nuotraukos, tai kodėl tada jis iš karto priėjo prie kaltinamojo. Tas vyras, kuris trenkė jam per galvą, iškvietė N. sugyventinį, o pats pabėgo į mišką (b. l. 148-150).

Apklausta kaip nukentėjusioji privati kaltintoja N. P. teismo posėdyje kaltinimą palaikė, paaiškino, kad 2016-01-26 galbūt buvo ne lygiai 13:00 val. tačiau tai buvo maždaug tokiu laiku. Tuo metu nukentėjusioji buvo visą savo darbą padariusi ir priiminėjo prekes, atėjo H. D., sugadino nukentėjusiajai nuotaiką ir jos išėjo parūkyti į lauką prie rampos. H. D. buvo parduotuvėje, rėkė, tada išėjo iš parduotuvės ir atbėgo prie rampos, kur buvo ir nukentėjusioji. H. D. pradėjo pasakoti apie kažkokią parduotuvę, sakė, kad nenori nukentėjusiosios matyt, rodė, kažkokius popierius ir sakė, kad parodys direktoriui, taip pat sakė, kad nukentėjusioji yra prostitutė, kad kaltinamasis už 70 eurų stotyje susiras merginą ir darys su ja ką nori, o ji neturi pinigų ir bus viena.

Į klausimus paaiškino, kad ji buvo prie rampos, ten buvo trise, H. D. matė, kad jos ten yra trise ir garsiai sakė kaltinime nurodytus žodžius. H. D. palypėjo laiptais ir stovėjo apie pusė metro atstumu nuo nukentėjusiosios, duodavo kažkokius popierius merginoms paskaityti, sakė, kad ji yra prostitutė, kvaila kaimietė, jai tik stotyje dirbti. Kai išeini iš stovėjimo aikštelės, matosi, kad prie rampos yra žmonės ir H. D. ją pamatė ir atėjo. Jis žinojo, kad nukentėjusioji anksčiau ten statydavo mašiną. Merginos girdėjo tuos žodžius, klausė, ką ji jam padarė. Kaltinamasis sakė, kad pats tokias išvadas padarė, nes atlyginimas mažas, todėl pinigų jai neužtenka, todėl j užsiima prostitucija. Tai nukentėjusiąją įžeidė, iki šios darbuotojai darbe aptarinėja. Kita pamaina iš jos juokiasi, kad ji susidėjo su seniu, užsiima prostitucija ir pan. H. D. ne pirmą kartą taip elgiasi. Salėje prie pirkėjų jis sakė, kad turi šautuvą, ir ją sušaudys, sudegins jos mašiną. Kaltinamojo žodžiai pakirto pasitikėjimą nukentėjusiąją, ją pažemino. Kai H. D. ateidavo į parduotuvę, nukentėjusiajai net rankos ir kojos drebėdavo. Jis laukė jo, kita pardavėja jam neįtiko. Daug laikė nukentėjusioji gėrė tabletes, kankino nemiga, vaikščiojo pas gydytojus, tai jau tęsiasi visus metus.

Patvirtino, kad H. D. 2016-01-26 pasakė jai žodžius "kurva, kvaila kaimietė, išgama, prostitutė, kalė". Tuos žodžius girdėjo R. V. ir H. K.. H. D. šaukė salėje, po to nukentėjusioji išbėgo prie rampos, jis ją ten pamatė ir atėjo prie jos. Negali pasakyti, ar tai buvo 13:00 val., gal ji klysta, tai buvo apie 13:00 val. Teigė, kad prostitucija neužsiima. Šie žodžiai pažemino nukentėjusiosios garbę ir orumą, pažemino jos moralę, pakirto pasitikėjimą ja,. Kaltinamasis tai sakydamas griauna jos reputaciją. Rankos ir kojos drebėjo, nes kaltinamasis jai jau buvo toks šlykštus, anksčiau taip paprastai bendravo, gėrė raminamuosius, negali ramiai gyventi, jai atrodo, kad ją visą laiką kažkas seka. H. D. ją persekioja, ateina į parduotuvę. 4 PK pateikta pažyma, kad H. D. skirtas įspėjimas, tai dėl to, kad 6.28 val., kai nukentėjusioji važiavo į darbą H. D. ėjo prie jos namo ir mojavo rankomis, galbūt jis norėjo kažką padaryti. Atvažiavusi į darbą verkė, paskambino policijai, o kitą dieną parašė pareiškimą. Kaltinamasis jai grasina. Ieškinį palaikė, prašė priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes gyvenimo metai yra išbraukti, negali normaliai skirti laiko vaikui.

Sausio 26 d. galbūt ir šaukė ant H. D., kad išeitų, kad nenori jo matyti, nes jis salėje ją įžeidinėjo, dėl to išbėgo į lauką, negali prie žmonių rėkti. Prie žmonių necenzūrinių žodžių nevartoja, į H. D. visada kreipėsi "Jūs". Nėra sudavusi H. D. delnu, nevadino jo išdaviku (b. l. 118).

Apklausta kaip liudytoja H. K. teismo posėdyje paaikšino, kad yra pamainos viršininkė stovėjo prie rampos, kadangi N. P. ten irgi buvo, priėjo H. D.. Ten buvo liudytoja, R. ir N.. H. D. N. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius: nemokša, kaimietė, paleistuvė, kekšė. Tie žodžiai buvo skirti būtent N.. H. D. šiuo žodžius sakė N. P.. Jos pardėjo jį raminti, sakė, kokią teisę jis turi N.vadinti tokiais žodžiais. Tokie žodžiai įžeidžia. H. D. ir parduotuvėje kabinėjosi prie nukentėjusiosios, dėl to jis buvo kelis kartus išprašytas iš parduotuvės. H. D. tonas buvo agresyvus, jis pribėgo, mojavo savo pareiškimais, vadino N. kekše, nemokša, kad iš vyrų nieks, išskyrus jį, į ją nežiūrės. N. buvo pavadinta "kurva, kvaila kaimiete, kekše, paleistuve". H. D. sakė, "tau čia nedirbti, tau čia ne vieta". Rampa yra ta vieta, kur priimamos prekės, tai yra parduotuvės teritorija. H. D. buvo ant rampos. Parduotuvė yra Ulonų g. 5, Vilniuje. Iš pradžių H. D. bendravo normaliai, bet paskui tapo agresyvus. Rima yra pamainos viršininkė pavaduotoja. N. buvo išvadinta savo viršininkų akivaizdoje. Ji labai išgyveno dėl to, informacija pasklido net iki regiono direktorės. Žino, jog N. vaikščiojo pas gydytojus. Ji geria raminamuosius, nes H. D. ją persekioja, vakarais jis jau stovėdavo iš tos pusės rampos, kur N. P. statėsi mašiną. Kaip pirkėjas jis ateina, bet jeigu stovi, aiškina kažką, tai būtent N. turi prieiti, nes kita pardavėja jam netinka. Tada jos eina pas direktorių ir prašo, kad apsaugos darbuotojai jį išprašytų iš parduotuvės. Jeigu matydavo parduotuvėje H. D., perspėdavo N. P., kad ji kuo mažiau su juo susidurtų. N. yra pareiginga, darbšti, sąžininga, gera darbuotoja. V. rampoje nebuvo, ten buvo liudytoja ir R. V.. N. H. D. pasakė, kad jis neturi teisės taip apie ją kalbėti, apsisuko ir išėjo. N. tikrai jam nesudavė, nevadino jo išdaviku (b. l. 118-119).

Apklausta kaip liudytoja R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba parduotuvėje pamainos viršininkės pavaduotoja. 2016 m. sausio 26 d. su pamainos viršininke išėjo į lauką parūkyti, lauke buvo N.. Tai buvo prie rampos prie įėjimo. Stovėjo, šnekėjosi, tada atbėgo kaltinamasis ir pardėjo įžeidinėti N. visokiais žodžiais. Išvadino ją prostitute, kurva, kvaiša. Ir pan. Iš pradžių kaltinamasis buvo apačioje prie laiptelių, paskui užlipo ant laiptelių atstumas buvo apie 1 metras, arčiau N. jo neprileido. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, tikrai ne draugiškai. Iš pradžių buvo šokiruotos, žiūrėjo ir nesuprato, kas vyksta, matėsi, kad kaltinamojo tonas pakeltas. Tie žodžiai pažemino N.. Buvo situacijų, kai išeini į salę ir matai, kad H. D. kitam darbuotojui skundžiasi ant N.. Visi kabinėjimaisi parsidėjo parduotuvėje. H. D. ant rampos sakė tokius žodžius: "kurva, prostitutė, kvailė, tu čia nedirbsi, neturi čia pilietybės". Šiuos žodžius jis sakė rusiškai. Patvirtina, kad H. D. sakė žodžius "išgama, kalė, kvaila kaimietė". Tie žodžiai žeidžia garbę ir orumą. Užtekdavo jį pamatyti ir N. net pardėdavo drebėti, verkdavo, negalėdavo dirbti, iki darbo pabaigos ją reikėdavo laikyti jau ne salėje. Niekas nesiskundė N. darbu, ji dirbo salotų skyriuje. Ji gera darbuotoja, savo darbą padaro, jeigu reikia padeda kitiems. Parduotuvėje liudytoja buvo, matė, kad N. atidavė kaltinamajam viską, ko iš jos reikalavo. N. net kalėti su kaltinamuoju nenorėjo. Natalija negalėjo H. D. trenkti, ji sakė, kad dėl įžeidimų nepaliks visko taip. Negirdėjo, kad N. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius H. D. atžvilgiu (b. l. 120).

Papildomai apklausta teismo posėdyje R. V. paaiškino, kad tiesioginį konfliktą matė. Jos išėjo prie rampos parūkyti. Viršininkė stovėjo arčiau kaltinamojo Jis išvadino visokiais žodžiais, kvaila kaimietė iš Belaruskos, necenzūriniai buvo "kurva". Kalbėjo rusiškai. "Derevenščina", "beloruskaja tupaja". Lietuviškos išgama žodžio neprisimena, bet žodžių buvo daug. Kaltinamasis priėjo ir iš karto pradėjo negražiai kalbėti, gąsdinti nukentėjusiąją. Žmogus vienišas, gal trūko bendravimo, bet paskui jis pradėjo reikalauti, kad atiduotų dovanotą skėtį, nukentėjusioji nedavė palaikyti už rankos. Gal kaltinamasis norėjo artimesnių santykių. Negalėjo pasakyti, kiek truko kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai. Gal kelis mėnesius gražiuoju, piktuoju gal pusmetį. Ant rampos susitikimas buvo gal vasarą, gal žiemą, metų pradžioje. Tada ant rampos liudytoja girdėjo tik kaltinamojo žodžiu, nukentėjusioji jam gal ką nors ir sakė, tačiau ne keiksmažodžiais. Trenkti nei ji nei jis negalėjo, nes stovėjo per atstumą. Dar buvo kaltinamojo draugas, stovėjo kitoje pusėje. Jie kartu ėjo, o kai pamatė jas, kaltinamasis priėjo prie jų.

Apklausta kaip liudytoja J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 201-01-26 ji buvo parduotuvėje, atėjo H. D. ir N. jam atidavė viską, ko jis prašė – skėtį, kažkokias dovanas, dėl pinigų nežino. H. D. sakė "tu čia nedirbsi, tu bloga darbuotoja, atiduok man visas dovanas, padarysiu taip, kad čia nedirbtum, padarysiu taip, kad liktum be darbo ir išvažiuosi į savo Baltarusiją". Liudytoja prie rampos nebuvo, to įvykio nematė. Liudytoja parduotuvėje dirba 3 metus, H. D. į parduotuvę vaikšto 2 metus. Tarp H. D. ir N. P. vyko konfliktas, jis trukdė dirbti ir liudytojai, ir jos kolegei. Pasakė jam, kad jis trukdo, tada jis supyko, pasakė, kad čia visi kvailiai, pyko, kad nenori su juo bendrauti. Prie liudytojos vyko konfliktas, jei su N. pradėjo aiškinti, kas kam yra ką skolingas. Yra girdėjusi, kad H. D. vadino N. prostitute, kurva, tai girdėjo parduotuvėje salėje, prie žmonių. Liudytoja stovėjo 1,5 m. atstumu, tuo metu su N. dirbo kartu viename skyriuje. Iš bendradarbių girdėjo apie konfliktą 2016-01-26 ant rampos. Apie tai pasakojo H. K. ir R. V.. N. pradėjo verkti, išgyveno dėl to įvykio, gėrė raminamuosius.

N. su H. D. parduotuvėje aiškinosi santykius, dėl to, kad jis trukdo dirbti, jos kreipėsi į apsaugą, kad jį išprašytų iš parduotuvės, nes negalima 1-1,5 val. stovėti prie prekystalio ir pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą, rodyti nuotraukas (b. l. 121-122).

Apklausta kaip liudytoja J.L. teismo posėdyje paaiškino, kad labai gerai pažįsta N. P. ir pažįsta kaltinamąjį, kurio pavardės nežino, tačiau žino, kaip labai įkyrų pirkėją. Liudytoja dirbo su N. nedidelėje parduotuvėje. Kaltinamasis dažnai ateidavo į parduotuvę ir ilgai stovėdavo prie N.prekystalio. Daug žmonių ateina, jos juos išklauso, paguodžia, lygiai taip pat elgėsi ir su H. D.., galvojo, kad jis atėjo apsikalbėti, gal yra vienišas, neturi su kuo pabendrauti. Paskui prasidėjo kvietimai į Vingio parką, iškarpų iš laikraščių nešiojimas apie menopauzes ir kt. N. pradėjo vengti kaltinamojo, jos pradėjo nuo jo ją saugoti. Tada jis pradėjo grasinti, kad išgyvendins ją iš parduotuvės. Jos įspėdavo N., kai jis ateidavo ir ji pasislėpdavo. Kaltinamasis ateidavo į parduotuvę dažnai, ypač N. darbo metu. Su N. liudytoja dirbo iki 2016-06-01, vėliau ji perėjo dirbti į kitą parduotuvę. Dėl 2016-01-26 įvykio, tai liudytoja jo nematė, girdėjo tik iš bendradarbių., kad kaltinamasis vaikėsi nukentėjusiąją po rampą. Jis sekioją ją prie jos darbo, net į kaimą važiavo, jos ten laukė prie namų. Liudytoja apsižodžiavimo nematė ir negirdėjo, bet tada jis prekybos salėje stovėjo ir garsiai rėkė, kad "šita kurva čia nedirbs". Tai dar girdėjo ir H. K., tai buvo sakoma H. K. apie N.. Kaltinamasis tada kalbėjo rusiškai. Negalėjo pasakyti, kada tai buvo, kokia buvo diena, bet tai buvo po to, kai jis rašė skundus dėl N. ir gavo raštu atsakymus iš Maximos. Jam pasakojo N. ir R.. R. pasakojo, kad kaltinamasis keikė N.. N. labai pergyveno, gėrė raminamuosius, nemiegojo naktimis, pamačius šį žmogų jai parsideda drebulys. Daug nervų kainavo bendravimas su kaltinamuoju. Apie įvykį liudytoja sužinojo, kai po jo jau buvo praėję 2-3 dienos, papasakojo pamainos viršininkė ir porininkė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji bendravo tiek laiko, kiek liudytoja toje parduotuvėje dirbo. Konfliktas prasidėjo tada, kai N. pradėjo prašyti atstoti nuo jos. Gal porą mėnesių N. jo vengė. Priešiškas elgesys prasidėjo tada, kai N. pradėjo su juo iš viso nekalbėti, jis vis tiek įkyriai ėjo, kad jam reikia pakalbėti. N. pardėjo nuo jo slėptis (b. l. 145-146).

Apklaustas kaip liudytojas S. V. teismo posėdyje paaikšino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, kuri yra pardavėja, o kaltinamasis yra jo pažįstama, jį pažįsta 50 metų, nuo vaikystės, nuo sporto. Byla dėl jų santykių. Juos matė tik vieną kartą. 2016-01-26 su kaltinamuoju susitiko Ulonų g. ir jis paprašė užeiti su juo į parduotuvę. Jie užėjo į parduotuvę, kaltinamasis priėjo prie N. ir pasakė, kad ji turi grąžinti jam pinigus. Jis turėjo popierių, kad nukentėjusioji jam skolinga. Nukentėjusioji pasilenkė po prekystaliu ištraukė 20 eurų ir skėtį, atidavė kaltinamajam. Tas buvo 10 val. Jie pusę salės praėjo tada prie jų priėjo apsaugininkas ir paklausė "ką ji jam davė" Kaltinamasis atidarė tašę, ten buvo skėtis ir 20 eurų. Iš parduotuvės išėjo ir nuėjo į dešinę pusę, o ten prie rampos jau stovėjo N., dar viena su akiniais liudytoja ir tokia šviesi stambesnė. Trise tai tikrai buvo. Liudytojas sakė kaltinamajam neiti prie jų, tačiau kaltinamasis vis tiek nuėjo. Liudytojas kartu nėjo, pasitraukė toliau į šoną ir viskas, nieko negirdėjo per tokį atstumą. Liudytojas matė, kad visos darbuotojos lauke rūkė. Kaltinamasis atėjo ir pasakė, kad su trimis moterimis ką ten prikalbėsi. Taip pat sakė, kad N. jam davė ranka per galvą. Dėl nuotaikos, tai linksmas jis nebuvo. Toks kaip visada, tik raudonas, įsikarščiavęs. Liudytojas paklausė jo, kur jam davė, H. sakė, kad į plikę su ranka, kakta buvo tokia raudona. Liudytojas tuo metu ėjo į baseiną, į Vichy parką prie Ozo ir atsitiktinai Ulonų g. sutiko H. D.. Apie N. jis niekada nepasakojo, nekalbėjo. Tą kompaniją liudytojas tą dieną matė pirmą kartą. Nei jie jo, nei jis jų nepažįsta. Kaltinamąjį apibūdina teigiamai, jo rankose niekada nei cigaretės, nei vieno gramo alaus nėra matęs. Jis kalba lenkiškai ir rusiškai. Aišku, kad jis vartoja necenzūrinius žodžius, kaip visi vyrai. Jis su vaikais bendrauja, turnyruose dalyvauja, geras žmogus. Sunku pasakyti, koks jo charakteris. Per 50 metų visko buvo. Liudytojas su juo niekada nesusipyko. Jeigu jis būtų blogas, tai liudytojas su juo susipyktų. Tačiau jis yra užsiplieskiančio charakterio. Karščiau sureaguoti gali, tačiau rankų nepaleidžia. Jeigu kažkas neteisus, tai jis visada savo tiesą įrodinėja. Tą dieną jis neklausė, už ką jam N. sudavė per galvą. Iki to laiko, kai buvo prie rampos, buvo parduotuvėje su H. D., tai buvo apie 10 valanda. Tikrai ne 13 valanda.

Apklausta teismo posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertė A. S. paaiškino, kad įvertinus pranešime nurodytus duomenis, kad kaltinamasis yra tirtas 7 mėnesius, diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, nėra duomenų, kad gydytas, tam kad būtų galima objektyviai įvertinti psichikos būseną, tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Stacionari ekspertizė užtrunka iki trijų mėnesių, gal ir trumpiau. Atliekama Utenos ekspertiniame skyriuje. 1985 m. diagnozuotas lėtinis progresuojantis sutrikimas, tai yra tendencija blogėti. Tai nėra tas sutrikimas, nuo kurio pasveikstama, bet liga gali pereiti į remisijos stadiją. Iš vienkartinio susitikimo ambulatorinio tyrimo metu įvertinti neįmanoma (b. l. 172-173).

Iš išreikalautos medžiagos, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-17296-16, matyti, kad 2016-02-11 ir 2016-02-26 N. P. kreipėsi į Vilniaus m. 1 PK su skundais, kuriuose nurodė, kad ji dirba parduotuvėje Ulonų g. 5, Vilniuje, apie 5 metus į parduotuvę ateina senyvo amžiaus vyras H. D., kuris visą laiką prašo su juo pasikalbėti, atneša parodyti buvusių merginų nuotraukas, seksualinio pobūdžio laikraščių iškarpas, Kai pareiškėjai tai atsibodo ir ji pradėjo jo vengti, jis pradėjo ją persekioti – laukdavo krūmuose, kol ji baigs darbą, bandė ieškoti pagal gyvenamąją vietą. Siūlė tėkėti už jo, žadėdamas palikti savo butą. Atsisakius tekėti, pradėjo jai grasinti, kad ją sudegins, nušaus, suras jos namą, kur ji gyvena su dukra. H. D. ateina per jos darbo pamainą ir ją provokuoja konfliktuoti, vadina keiksmažodžiais, įžeidinėja. 2016-02-09 atėjo į parduotuvę, ir parašė skundą, kad ji atsisako jį aptarnauti. Tvirtina, jog ją myli ir pavydi, nes ji turi sugyventinį. 2016-02-26 pareiškime policijai N. P. nurodė, kad H. D. toliau ją įžeidinėja ir šmeižia, skambina į Maxima administraciją, reikalauja, kad ją atleistų, teigia, kad ji jam skolinga pinigų, dėl ko direktorius reikalauja pasiaiškinti (b. l. 42-59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog H. D. pareikštas kaltinimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.

Iš tyrus byloje įrodymus, t. y. apklausus liudytojus, išklausius nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimus matyti, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta tai, kad jis skunde nurodytą dieną 2016-01-26 buvo nukentėjusiosios darbovietėje – parduotuvėje Maxima, esančioje Ulonų g. 5, Vilniuje, ten pačioje parduotuvėje bendravo su nukentėjusiąja N. P., taip pat bendravo su N. P. ir lauke, prie ant rampos, esančios prie minėtos parduotuvės. Kaltinamasis sutinka su tuo, kad tuo metu, kai jis kalbėjosi su N. P. ant rampos, šalia buvo dar dvi moterys, t. y. H. K. ir R. V., taip pat netoliese buvo liudytojas S. V.. Liudytoja apklausta R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jai, nukentėjusiajai ir H. K. būnant ant rampos ir rūkant, kaltinamasis ėjo su savo draugu, pamatė jas ir kaltinamasis priėjo prie jų, o draugas liko stovėti kitoje pusėje. S. V. taip pat patvirtino, kad jis su kaltinamuoju atsitiktinai susitiko Ulonų g., kartu nuėjo į parduotuvę, iš N. P. kaltinamasis pasiėmė 20 eurų skolą, nukentėjusioji dar davė jam skėtį. Jiems išėjus prie rampos stovėjo nukentėjusioji, dar viena su akiniais liudytoja ir dar tokia šviesi stambesnė moteris. Kaltinamasis nuėjo prie jų, o liudytojas pasitraukė į šoną ir per buvusį atstumą nieko negirdėjo. Taigi, teismas vertina, kad šios aplinkybės, jog 2016-01-26 apie 13 val. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitikimas ant rampos, prie parduotuvės Maxima, esančios Ulonų g. 5, Vilniuje buvo. Kas vyko susitikimo metu, bylos dalyvių pozicijos išsiskiria. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis ją išvadino skunde įvardijamai įžeidžiančiais žodžiais. Kaltinamasis teigia, kad jis tik norėjo pasakyti, jog Naujojoje Vilnioje atsidaro nauja parduotuvė ir kad nukentėjusioji eitų ten dirbti, tačiau nukentėjusioji supyko, parodė jam špygą, pasakė, kad jis išdavimas ir vieną kartą ranka trenkė jam per kaktą. Tai, kad kaltinamasis išvadino nukentėjusiąją įžeidžiančiais žodžiais patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos H. K. bei R. V.. H. K. teigė, kad H. D. vadino N. P. kurva, kvaila kaimiete, kekše, paleistuve, nemokša. Jis tai sakė jos ir pamainos viršininkės Rimos akivaizdoje ir sakė rusų kalba. R. V. nurodė, kad H. D. išvadino N. P. prostitute, kurva, kvaiša ir pan. Sakė: "kurva, prostitutė, kvailė, tu čia nedirbsi, neturi čia pilietybės". Taip pat sakė "išgama, kalė, kvaila kaimietė". Šiuos žodžius jis sakė rusų kalba. N. P. taip pat patvirtino, kad H. D. ją 2016-01-26 ant rampos prie parduotuvės išvadino "Kurva, kvaila kaimietė, išgama, prostitutė, kalė". Nors 2016-11-11 ir 2016-02-26 rašydamas skundus policijai N. P. juose nėra net užsiminusi apie tai, jog tarp jos ir H. D. 2016-01-26 vyko koks nors konfliktas ir kad jis ją išvadino įžeidžiančiais žodžiais, tačiau prie šioje byloje esančių dokumentų yra pridėta 2016-02-27 pareiškimas, pasirašytas R. V. ir H. K., kuriame teigiama, kad 2016-01-26 jos tapo nemalonaus incidento liudytojomis, kurio metu H. D. pradėjo kolioti jų bendradarbę N. P. ir tai buvo ne šiaip koliojimas, o grasinimai ir pažeminimas (b. l. 51). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nukentėjusiosios, liudytojų H. K., R. V., iš dalies ir paties kaltinamojo bei liudytojos S. V. parodymais, taip pat 2016-02-27 R. V. ir H. K. raštu įrodyta, jog kaltinamasis 2016-01-26 Ulonų g. 5, Vilniuje, apie 13 val. prie parduotuvės Maxhima ant rampos įžeidžiančiais žodžiai išvadino nukentėjusiąją N. P., t. y. ją pavadino "kurva, kvaila kaimiete, išgama, prostitute, kale". Ir tai pasakė rusų kalba.

BK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už šmeižtą, t. y. už tokius veiksmus, kuriais asmuo paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tai yra tokie veiksmai, kada asmuo tyčia, suvokdamas, kad informacija yra melaginga, skleidžia apie kitą asmenį tokius teiginius, kurie gali tą asmenį paniekinti, ar pažeminti, arba pakirsti pasitikėjimą juos. Šiuo atveju melaginga, neigiama informacija apie konkretų asmenį yra skleidžiama kaip tikra, siekiant pakenkti tokio žmogaus reputacijai, siekiant sumenkinti jį kitų akyse. Tuo tarpu BK 155 straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už įžeidimą, t. y. tokius veiksmus, kai asmuo viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas; įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą; įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz., antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Įžeidimu siekiama sumenkinti patį žmogų, įžeisti jį, pažeminti, sukelti jam menkavertiškumo jausmą, kitus neigiamus jausmus.

Šiuo atveju analizuojant H. D. pareikštą kaltinimą matyti, kad jos veiksmai nėra šmeižtas, jie nėra nukreipti į tai, kad paskleisti apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali ja paniekinti, pažeminti ar pakirsti ja pasitikėjimą. Šie veiksmai, kuriais kaltinamas H. D. yra nukreipti į N. P. pažeminimą, sumenkinimą ir yra jos įžeidimas žodžiu. Vertinant N. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, matyti, kad juose ji nurodė, jog H. D. kalbėdamas ant rampos teigė, jog vadino ją prostitute, jog jis pats padarė tokias išvadas, nes nukentėjusiosios atlyginimas mažas, todėl jai neužtenka pinigų ir ji užsiima prostitute. Šiuose teiginiuose yra šmeižto požymių, tačiau tai, kad kaltinamasis išsakė tokius samprotavimus, nepatvirtino nei viena liudytoja – nei H. K. ir R. V., kurios su nukentėjusiąja buvo ant rampos ir girdėjo, ką sakė H. D., nei J. V. ir J. L.. Kaip jau minėta, jau po 2016-01-26 įvykių nukentėjusioji net du kartus rašė skundus policijai, tačiau nei karto neužsiminė apie 2016-01-26 konfliktą, nors sprendžiant iš jos paaiškinimų, prašomo neturtinės žalos dydžio ir jo pagrindimo, jis ją labai sukrėtė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ši faktinė aplinkybė nėra patvirtinta jokiais kitais į bylą patriktais įrodymais, todėl byloje nėra nustatyta, kad G. D. 2016-01-26 apie 13 val. ant rampos išsakytais žodžiais šmeižė nukentėjusiąją. Kaltinamasis H. D. išsakytais kaltinime nurodytais žodžiais įžeidė nukentėjusiąją, t. y. juos išsakė tuo tikslu, kad ją sumenkintų, paniekintų, sukeltų jai menkavertiškumo jausmą ir pan. Taigi, darytina išvada, kad kaltinimas H. D. yra pareikštas ne dėl šmeižto, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, o bet dėl įžeidimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje, t. y. tie veiksmai, kurių padarymu kaltinamas H. D. atitinka ne BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties požymius, o BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties požymius. Kadangi BK norma, numatanti atsakomybę už įžeidimą, t. y. BK 155 straipsnis, neteko galios nuo 2015-07-10, todėl H. D. veiksmuose, kurų padarymu jis yra kaltinamas, nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties ir dėl šios priežasties jis pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas (BPK 302 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam H. D. dėl 3 000,00 eurų neturinės žalos atlyginimo, kuris remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu paliekamas nenagrinėtu.

Byloje tiek kaltinamąjį gynė, tiek nukentėjusiąją atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirti advokatai, paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jiems. N. P. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi H. D. pagal jam pareikštą kaltinimą yra išteisintinas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu N. P. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

N. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl 208,44 eurų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.