Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1451-560/2012, kuria patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ kreditorių sąrašas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Luidas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ pateikė teismui prašymą netvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės 9 981 113,34 Lt reikalavimo BUAB „Luidas“ bankroto byloje. Nurodė, kad žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir ji nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti kreditorius. Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių rekonstrukcijos darbų defektų atsiradimo faktą, nei įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtas defektų šalinimo išlaidas. Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja atlyginti būsimas defektų šalinimo išlaidas, o tai nėra laikoma patirta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių bei netinkamai tyrė byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 159 str. 1 d., 179 str. 2 d., 185 str.), pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, o tai lėmė netinkamą ĮBĮ 3 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto taikymą bei neteisingą bylos išsprendimą, taigi ir viešojo intereso pažeidimą.Teismas, net netyręs į bylą pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, pripažino BUAB „Luidas“ atsakingu už II ir III etapų rekonstrukcijos darbų defektus.Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino į bylą pateikto ekspertizės akto duomenų, todėl nenustatė itin reikšmingos aplinkybės, kad dėl II etapo rekonstrukcijos darbų defektų nėra BUAB „Luidas“ kaltės. Ekspertas nustatė, jog netinkami reikalavimai bazalto trinkelėms buvo nustatyti objekto I ir II etapų projektuose, o objekto I ir II etapuose panaudotos bazalto trinkelės atitinka projekto reikalavimams. Kadangi BUAB „Luidas“ II etapo rekonstrukcijos darbus atliko vadovaudamasis techniniu projektu, t. y. pagal užsakovo pateiktus normatyvinius dokumentus bei reikalavimus, BUAB „Luidas nėra atsakingas už defektų atsiradimą II etapo rekonstrukcijos darbuose. Todėl teismas priėmė nutartį, prieštaraujančią CK 6.695 straipsnio 1 dalies ir CK 6.697 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas netyrė aplinkybių dėl atsakomybės už nustatytus III etapo darbų defektus. Ekspertizės akte nurodyta, kad už trinkelių, neatitinkančių projekte nustatytų reikalavimų, panaudojimą III etape, be kita ko, yra atsakingas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Už III etapo rekonstrukcijos darbų defektus solidariai atsako tiek BUAB „Luidas“, tiek statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikdama per UAB „Vilniaus kapitalinė statyba”, tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. tinkamai nepaskyrė techninio prižiūrėtojo ir prisidėjo prie defektų III etapo rekonstrukcijos darbuose atsiradimo. Pagal CK 6.689 straipsnį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį ir 12 straipsnio 5 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo organizuoti bei užtikrinti statybų priežiūrą. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas pareigą įvertinti byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai nustatė visišką BUAB „Luidas“ atsakomybę už III etapo rekonstrukcijos darbų defektus.Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė CK 6.61 straipsnio nuostatoms, o ne sutartiniams šalių santykiams. Teismas nevertino ir neanalizavo tikrosios šalių valios, tai yra kad šalys savo sutartiniuose santykiuose nustatė rangovo pareigą atlyginti užsakovo patirtas išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu būtų patyrusi kokius nors nuostolius, susijusius su defektų šalinimu.Teismas privalėjo įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, atsakomybės ribas, sutartinius šalių santykius bei tai, kad vienintelis Vilniaus miesto savivaldybės finansinio reikalavimo dydžio (ne)pagrįstumą įrodantis dokumentas yra ekspertizės akte nurodyta lokalinė bazalto trinkelių dangos remonto sąmata, kurioje net nėra pateikiama duomenų apie 1 vieneto bazalto trinkelės kainą. Tokia lokalinė sąmata nelaikytina patikimu įrodymu, leidžiančiu teigti apie faktinius nuostolius. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokiomis kitomis leistinomis priemonėmis neįrodė, kad reikalaujama 9 981 113,34 Lt suma yra protinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo bankrutuojančiai įmonei tvirtinimo buvo sprendžiamas rangovo (bankrutuojančios UAB „Luidas“) atsakomybės už Gedimino prospekto Vilniuje bazalto trinkelių dangos defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, klausimas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, veikdama pavedimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, pagrindu, ir UAB „Luidas“ 2004 m. birželio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 65, kurios objektas ? Gedimino prospekto nuo Jogailos g. iki Vasario 16-osios g. Vilniuje rekonstrukcijos darbai (12 t., 70-73 b. l.), taip pat 2006 m. liepos 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 64-R, kurios objektas ? Gedimino prospekto nuo Vasario 16-osios g. iki Žvėryno tilto, Vilniuje, rekonstrukcijos darbai (12 t., 74-78 b. l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija finansinį reikalavimą bankrutuojančiam rangovui UAB „Luidas“ kildina iš minėtų sutarčių dėl Gedimino prospekto nuo Jogailos g. iki Vasario 16-osios g., Vilniuje, rekonstrukcijos darbų (II darbų etapas) ir dėl Gedimino prospekto nuo Vasario 16-osios g. iki Žvėryno tilo, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų (III darbų etapas) netinkamo vykdymo. Kreditoriaus teigimu, UAB „Luidas“ atliko rekonstrukcijos darbus, tačiau garantiniu laikotarpiu buvo užfiksuoti aiškūs rekonstrukcijos darbų defektai, už kuriuos yra atsakingas rangovas. BUAB „Luidas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su kreditoriaus prašoma patvirtinti reikalavimo suma nesutiko. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad dėl rangovo atliktų nekokybiškų rekonstrukcijos darbų, panaudotų netinkamų (neatitinkančių projekte nustatytų reikalavimų) bazalto trinkelių atsirado grindinio defektai, kurių pašalinimo kaina pagal eksperto atliktą paskaičiavimą sudaro 9 981 113,34 Lt, kuriuos teismas pripažino pagrindžiančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą UAB „Luidas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas netyrė aplinkybių, šalinančių (mažinančių) rangovo atsakomybę už II ir III rekonstrukcijos darbų etapuose nustatytus defektus, ir remiamasi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad argumentų dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme apeliantas neteikė, todėl jie negali būti laikomi tinkamu atskirojo skundo ir nutarties panaikinimo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka, jog apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus ar grįsti juos anksčiau nenurodytomis aplinkybėmis yra draudžiama (CPK 306 str. 2 d., 338 str.), tačiau bankroto bylų pobūdis lemia teismo pareigą spręsti dėl visų nagrinėjamam klausimui svarbių aplinkybių. Bankroto proceso metu siekiama maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007), taip pat apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, egzistuoja visą bankroto proceso laikotarpį, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus egzistuoja teismo pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą. Todėl nepaisant to, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme UAB „Luidas“ bankroto administratorius nekėlė klausimo dėl rangovo atsakomybės už II ir III etapo darbų defektus ribų, tačiau atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą bei teismo pareigą būti aktyviu šios kategorijos bylose, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos ir dėl jų pasisakyta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo UAB „Luidas“ bankroto byloje tvirtinimo, rėmėsi ekspertizės aktu, kurį į bylą pateikė kreditorius. Teismas šį rašytinį įrodymą vertino kaip specialių žinių turinčio asmens parengtą rašytinį įrodymą. Ginčo dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų šalys nekėlė. Ekspertizės akto antroje išvadoje nurodyta, kad objektų defektų atsiradimo priežastis ? netinkamas bazalto trinkelių atsparumas šalčiui, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo. Ekspertizės akte konstatuota, kad netinkami reikalavimai bazalto trinkelėms buvo nustatyti objekto I ir II etapų darbų projektuose, nes juose nebuvo nustatytas bazalto trinkelių atsparumo šalčiui reikalavimas, ir šiuose darbų etapuose panaudotos bazalto trinkelės atitinka tokio projekto reikalavimus, tuo tarpu III darbų etapo projektiniai reikalavimai bazalto trinkelėms yra tinkami, tačiau jame panaudotos medžiagos neatitinka projekto reikalavimų. Ekspertas, atsakydamas į šeštąjį tyrimui pateiktą klausimą dėl kieno veiksmų/neveikimo atsirado objekto bazalto trinkelių defektai, nurodė, jog II darbų etape defektai atsirado dėl projektuotojo (SĮ „Vilniaus planas“) ir projekto ekspertizės rangovo (UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“), o III etape - dėl rangovo (UAB „Luidas“) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo netinkamai atliktų pareigų (13 t., 145-147 b. l.). CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.697 straipsnio, įtvirtinančio rangovo statybos darbų kokybės garantiją ir rangovo atsakomybę už defektus per visą garantinį terminą, 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes dėl defektų atsiradimo priežasčių ir iš defektų atsiradimo priežasčių išplaukiančius klausimus dėl objekto projekte nustatytų reikalavimų bazalto plytelėms tinkamumo, objekte panaudotų bazalto trinkelių atitikimo projekto reikalavimams, taip pat į už defektus atsakingus subjektus, jų kaltės ir atsakomybės laipsnį. Viešojo intereso nagrinėjamoje byloje egzistavimas ir iš jo išplaukiantis aktyvus teismo vaidmuo sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti byloje esančius duomenis dėl BUAB „Luidas“ atsakomybę šalinančių (mažinančių) aplinkybių egzistavimo tam, kad būtų teisingai išspręsta byla. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Luidas“ bankroto byloje, todėl darytina išvada, kad neatskleista bylos esmė. Ekspertizės akte dėl objekto bazalto trinkelių defektų atsiradimo nustatyti ne tik rangovo UAB „Luidas“ netinkami veiksmai/neveikimas. Byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su rangovo pareiga atlyginti užsakovui defektų, nustatytų garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidas, tačiau į bylos nagrinėjimą nėra įtrauktas projektuotojas, projekto ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kurių pagal ekspertizės akte nurodytas išvadas netinkamai atliktos pareigos taip pat lėmė defektų atsiradimą Gedimino prospekto II ir III etapo rekonstrukcijos metu. Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiama dėl galimo minėtų asmenų įtraukimo į bylą, nes priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos įtraukti į bylos nagrinėjimą naujus asmenis, todėl nagrinėjamas klausimas negali būti iš esmės išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luidas“ tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.