Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui M. D. (M. D.), atsakovės atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovui A. S., trečiojo asmens AB SEB banko atstovei advokatei Aurelijai Rulevičei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovams A. D., A. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo dalyje negaliojančia, ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui M. D., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu santuoką tarp M. D. ir A. D., įregistruotą 2002 m. balandžio 24 d. Klaipėdos CM skyriuje (įrašo Nr. 239), nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų - dukrų A. D., (duomenys neskelbtini), ir V. D., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu M. D., UAB „MPRO“ akcijas po santuokos nutraukimo šalims priteisti asmeninės nuosavybės teise po 50 proc. kiekvienam, santuokos metu ieškovo vardu dovanojimo sutarties pagrindu, įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti nedalintinu ir po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti ieškovui; pripažinti negaliojančia pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą 2005-06-15 tarp atsakovės ir jos tėvo A. S., dalyje dėl lėšų dovanojimo asmeniškai atsakovei; nustatyti, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal šalių ir AB SEB Vilniaus bankas sudarytą 2007-01-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050497-27 po santuokos nutraukimo dalinami po ½ šalims; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas ( t. 1, b. l. 3-7, t. 3, b. l. 110-112).

Trečiojo asmens – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė, duodama išvadą byloje, pasisakė už tai, kad nepilnamečių ieškovo ir atsakovės vaikų – dukterų A.D. ir V. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina.

Tretysis asmuo AB SEB bankas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje keliamas reikalavimas nustatyti, kad sutartinius įsipareigojimus pagal su AB SEB banku sudarytą 2007-01-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050497-27 privalo vykdyti M. D. ir A. D. solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl santuokos nutraukimo

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo 2010-05-17 sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Apeliantas nurodė, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo ir, jo teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino jo kaltę dėl šeimos iširimo, motyvuodamas, kad ieškovas neužtikrino savo nepilnamečių dukterų bei sutuoktinės gyvenimo sąlygų atskirai nuo savo motinos. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka iš dalies. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.). LR CK 3.60 str. 3 d. numato atvejus, kai yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau nagrinėjamoje byloje įstatyme numatytų aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis šalys gyvendamos santuokoje nuolat konfliktavo. Atsakovė teigia, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, ji keletą kartų kreipėsi į Klaipėdos m. 2 PK dėl konfliktų su ieškovu ir anyta M. D., ieškovo motina M. D. taip pat kreipėsi į Klaipėdos m. 2 PK dėl atsakovės veiksmų, tačiau ikiteisminiai tyrimai pagal atsakovės ir M. D. pareiškimus nebuvo pradėti (t. 1, b. l .145-152, t. 5, b. l.73).

Sutuoktinių pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pateikdamas ieškinį 2008-02-05 ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės nenoro daugiau nei metus negyveno sutuoktinio gyvenimo, atsakovė nesirūpino šeima ir namais, vaikų auklėjimu ir išlaikymų, šeimos gerovės kūrimu, konfliktavo su ieškovu bei kartu gyvenančia jo motina (t. 1, b. l. 4; t. 5, b. l. 66, 71-73). Atsakovė nurodė, kad santuokos pradžioje su sutuoktiniu sugyveno gerai, tačiau gyvenant šeimoje ieškovas tapo itin priekabus, nuolat konfliktavo, priekaištavo dėl nebūtų dalykų, žemino atsakovę vaikų ir draugų akivaizdoje, nelaikė lygiaverte partnere, tai įtakojo ir ieškovo motina (t. 1, b. l. 39; t. 3., b. l. 122; t. 5, b. l. 125-126).

Nagrinėdamas šeimos bylas, teismas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir išeiti už apelianto apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų ribų. Kadangi teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.), teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes, vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, teikiančių pagrindą pripažinti, jog dėl santuokos iširimo iš esmės kaltas tik vienas iš sutuoktinių. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau nei metus, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nesistengė išlaikyti santuokos, gerbti bei moraliai remti vienas kitą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir konstatuoja, kad santuoka tarp M. D. ir A. S. (D.), įregistruota (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės D. ir D. pavardės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada ir prašo pripažinti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Nagrinėdamas šeimos bylas teismas vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (LR CPK 376 str., LR CK 3.3 str.). Teisminis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais bei atsižvelgiant į vaiko norus (LR CK 3.174 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad tiek apeliantas, tiek atsakovė rūpinasi vaikais, jų gerove ir vystymusi. LR CK 3.156 str. 1 d., numatoma, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, įvertinęs šalių dukters A. D., gim. (duomenys neskelbtini), psichinę būklę nustatė, kad mergaitė jaučia prisirišimą motinai, jaučia nerimą ir baimę, kad gali jos netekti, taip pat teikė rekomendaciją nutraukti vaiką emociškai traumuojančią situaciją, vengti konfliktiškų situacijų vaikui girdint (t. 1, b. l. 153). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-11-05 bei 2009-11-11 nutartimis taikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovas įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis šeimos turto teisinį režimą turinčiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyveno su nepilnamečiais vaikais, bei vėliau uždraudus ieškovui laikinai gyventi minėtame bute (t. 3, b. l. 32-33, 37-38), apeliantas teismo nutarčių nevykdė, kelis kartus keitė minėto buto spyną, iš buto išnešė baldus, kuriais gyvendamos bute naudojosi atsakovė su dukromis (t. 3, b. l. 121-127, 131-135). Įvertinus byloje esančius duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės 2010-05-03 teismo posėdyje duotą išvadą bei atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių bei jų interesus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nepilnamečių A. D., (duomenys neskelbtini), ir V. D., (duomenys neskelbtini), nustatytina su jų motina A. D.. Teisėjų kolegijai padarius aukščiau nurodytas išvadas dėl apeliacinio skundo reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl įstatymo numatytos minimalios sumos nepilnamečių dukterų išlaikymui iš atsakovės A. D..

Lygiateisiškumo principas reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės bendrauti su vaiku (LR CK 3.156 str. 2 d.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnybos 2009-12-02 nutarime šalių sutarimu nustatytas šio principo nepažeidžiantis bendravimo su vaikais grafikas, kuris neužkerta kelio nei vienam iš tėvų dalyvauti savo nepilnamečių vaikų gyvenime bei ugdyme. Kadangi tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šalys šiuo klausimu galės tartis ar atskirai kreiptis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ateityje, teismas nagrinėjamoje byloje nenustato bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pirmos instancijos teismas 2010-05-17 sprendimu priteisė šalių nepilnamečiams vaikams – dukroms A. D. ir V. D. – išlaikymą turtu, t. y. po 50/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio apeliantui. Išlaikymo forma parenkama siekiant, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (LR CPK 376 str. 3 d.). Įstatymas numato galimybę priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisiant tam tikrą turtą (LR CK 3.196 str. 1d. 3 p.). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas teikia materialinį išlaikymą dukroms, rūpinasi jų poreikiais, tačiau jo teikiamas išlaikymas nėra pastovus. Remiantis antstolės V. D. pateikta pažyma apie priteistą išlaikymą, iš M. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimo pagrindu jo dukroms priteisto išlaikymo įsiskolinimas siekia 17 678 Lt, o iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos yra itin mažos (t. 4, b. l. 32, t. 5, b. l. 108). Tai suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas neturės pakankamai pajamų mokėti pastovų išlaikymą, reikiamą jo dukterų būtiniausiems poreikiams patenkinti, periodinėmis išmokomis. Remiantis registrų centro 2011-03-04 pateiktais duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė paskaičiuota 2011-03-04 yra 125 000 Lt. Išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į vaikų interesus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. šalių nepilnamečių dukterų amžių, jų sveikatos būklę ir aplinkybę, kad priteisus išlaikymą turtu – butu, asmeninės nuosavybės teise priklausančiu M. D., kuriame šeima gyveno iki šiol, nepilnamečiams vaikams bus užtikrinta saugi nuolatinė gyvenamoji vieta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina A. D., pagrįstai priteisė dukterims išlaikymą turtu, t. y. po 50/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo iškeldinimo

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl jo ir su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini). Ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi būtina siekti, kad vaiko interesai bei teisės nebūtų pažeidžiamos, o šalys spręsdamos tarpusavio nesutarimus turėtų imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti vaiką nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. Apelianto ir su juo gyvenančių asmenų neiškeldinimas iš buto (duomenys neskelbtini), priteisus šį butą vaikams, kaip išlaikymą turtu, bei nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi taip iš vaikų kasdieninės aplinkos nebūtų pašalinti konfliktai nuolat kilę jų tėvams būnant santuokoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apelianto buvimas su buvusia sutuoktine ir dviem jų nepilnamečiais vaikais dviejų kambarių bute pažeistų nepilnamečių vaikų teisę į jų turto valdymą ir naudojimą išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Tad, siekiant apsaugoti nepilnamečių A. D. ir V. D. teises ir interesus, apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iškeldinti ieškovą M. D. ir su juo gyvenančius asmenis iš buto (duomenys neskelbtini), netenkinamas.

Dėl paskolos sutarties

AB SEB Vilniaus banke 2007-01-31 apelianto vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0450718050497-27 dėl 60 000 Lt kredito, skirto investavimui (t. 2, b. l. 69-72). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytą, kad skolinius įsipareigojimus pagal 2007-01-31 su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį turi įvykdyti ieškovas. Teismo posėdyje AB SEB banko atstovė advokatė Aurelija Rulevičė nurodė, kad bankas atsiliepime savo poziciją, kad neprieštarauja dėl skolinių įsipareigojimų pagal minėtą vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo skyrimo M. D. suformavo dar 2008 m., įvertinęs tuo metu buvusias faktines aplinkybes (t. 1, b. l. 108-115). Tačiau ekonominei situacijai pasikeitus, nei A. D., nei M. D. įmokų nebemokėjo, todėl 2010 m. AB SEB bankas vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, o iš jos kilusius įsipareigojimus privalo vykdyti abu sutuoktiniai.

Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais nustatyta solidarioji sutuoktinių atsakomybė (LR CK 3.144 str.). Jeigu vienas sutuoktinis ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda jei tokia paskola buvo imta be kito sutuoktinio sutikimo (LR CK 3.109 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog suteiktą 60 000 Lt kreditą ieškovas panaudojo savo nuožiūra ir savo tikslams be atsakovės žinios ir sutikimo. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad apie 2007-01-31 apelianto sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovei buvo žinoma, kadangi ji, būdama atsakovo sutuoktinė, sutartį pasirašė ir patvirtino. Nagrinėjamoje byloje sutartiniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050497-27 buvo prisiimti abiems sutuoktiniams sutinkant. Remiantis šiais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal minėtą 2007-01-31 vartojimo kredito sutartį A. D. ir M. D. atsako solidariai.

Dėl 103 751,11 Lt piniginės kompensacijos

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 103 751,11 Lt kompensacijos A. D. naudai priteisimo. Pažymėtina, kad šalys neginčija teismo sprendime nustatytos kompensacijos sumos dydžio – 103 751,11 Lt, apeliantas nurodo, kad ši suma sudarė dalį pinigų, pervestų už žemių pirkimą Kosta Rikoje. Atsakovas nurodė, kad mokėjimų pagal sudarytas žemės sklypų pirkimo sutartis netęsė, todėl pagal sutarčių sąlygas jis neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypus Kosta Rikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypų Kosta Rikoje pirkimo sutartys buvo sudarytos M. D. vardu (t. 4, b. l. 77-192), mokėjimai už žemės sklypus, kurių atsakovas neginčija, užsienio valiuta buvo atliekami iš M. D. banko sąskaitų (t. 2, b. l. 36-37, 92). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo sutuoktinė A. D. žinojo apie šių sutarčių sudarymą ar jas patvirtino. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sudarydamas šias sutartis apeliantas išreiškė savo valią sudaryti sutartinius įsipareigojimus ir investuodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą veikė savo rizika ir interesais. Teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadai, kad A. D. priklauso 103 751,11 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą, atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies turtinio reikalavimo dalyje dėl su AB SEB bankas sudarytos 2007-01-31 vartojimo kredito sutarties Nr. 0450718050497-27, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimu atsakovui priteistos 3 112,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio) į valstybės biudžetą mažintinos 1131,30 Lt suma ir iš ieškovo valstybei priteistina 1 980,70 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 136 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas, todėl sumokėtas žyminis mokestis neskirstytinas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei dalis, nustatanti, kad sutartinius įsipareigojimus pagal su AB SEB bankas sudarytą 2007-01-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050497-27, po santuokos nutraukimo privalo įvykdyti ieškovas M. D. yra keistinos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitose sprendimo dalyse pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad santuoka tarp M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (D.), a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad sutartinius įsipareigojimus pagal su AB SEB bankas sudarytą 2007-01-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050497-27, po santuokos nutraukimo privalo įvykdyti ieškovas M. D. ir atsakovė A. D. solidariai.

Priteisti iš ieškovo M. D. 1 980,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.