Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. darbdaviu neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, ir leido A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d., T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai) dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje (VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. A. Š. ir T. Š. atliko darbininko funkcijas, darbo metu atliko pastato fasado šiltinimo darbus, t.y. gręžė sienas, dėjo metalinius kampuočius, tvirtino šiltinimo medžiagas. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalis ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

G. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. darbdaviu neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, ir leido V. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d., T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 12 d., V. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. liepos 8 d., M. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 13 d., dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje (VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. V. S., T. Š., V. P. ir M. S. atliko darbininko funkcijas, darbo metu atliko pastato fasado šiltinimo darbus, t.y. gręžė sienas, dėjo metalinius kampuočius, tvirtino šiltinimo medžiagas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad jis su A. Š. ir T. Š. tarėsi, jog jie per tam tikrą laikotarpį padarys darbus, o jis jiems sumokės už tai pasiūlytą sumą. Su šiais asmenimis taip pat buvo tartasi, kad jie išsiims patentus. Su kitais protokole nurodytais asmenimis jis apskritai nebendravo ir dėl nieko nesitarė, su jais kalbėjosi patys A. Š. ir T. Š.. Jie tarpusavyje tarėsi, kas kokius darbus atliks, jis į tai visiškai nesikišo. Jo kaltė yra tik tame, kad jis pasitikėjo šiais asmenimis ir nepatikrino, ar jie iš tikrųjų buvo išsiėmę patentus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad norint asmenis įdarbinti įmonėje, turi būti pateikti jų prašymai dėl įdarbinimo. Šiuo atveju jokių prašymų iš šių asmenų priimti į darbą gauta nebuvo. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, ventiliuojamo fasado įrengimo darbų generalinis rangovas buvo UAB „Garantas“, kuris su jo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 22 d. buvo sudaręs rangos darbų sutartį. Jo vadovaujama bendrovė padarė tik vieną ligoninės sieną ir po to išėjo iš šio objekto. 2016 m. liepos 10 d. jo darbus perėmė kitas subrangovas – UAB „Konstruktas“. G. D. teigimu, statybines medžiagas objektui tiekė UAB „Granatas“, jis tik buvo davęs šalmus, nes žmonės dirbo aukštyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu G. D. savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad su A. Š. ir T. Š. tarėsi, kad jie atliks protokole nurodytus darbus per tris savaites, o jis jiems atitinkamai atsilygins. Taip pat tarėsi, kad jie išsiims patentus arba įregistruos individualią veiklą savarankiškai. A. Š. pasikvietė V. S.. Kiek žino, V. S. papildomai pasikvietė V. P.. Jo žiniomis, T. Š. pasikvietė M. S.. Su M. S. ir V. P. darbo užmokesčio sąlygų nederino, jų reikalus tvarkė T. Š. ir V. S. (b.l. 1).

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad jam mama pranešė, jog turi pažįstamą G. D., kuris siūlo darbą. Jam parašė per Facebook bei atsiuntė telefono numerį. Jis susiekė su G. D. ir paklausė koks bus atlyginimas. Su G. D. sutarė, kad dirbti pradės nuo pirmadienio bei per dieną į rankas gaus po 45 eurus. Tuomet jis pasikvietė dar vieną draugą V. S., jie atvažiavo į Vilnių ir apsigyveno pas G. D. seserį, kur gyveno savaitę laiko. Jie pradėjo dirbti birželio mėnesį, juos vežiojo į objektą, t.y. Lazdynų ligoninę, o savaitgaliais parveždavo į Tauragę. Su G. D. buvo tartasi, kad atlyginimas bus mokamas kas dvi savaites. Po dviejų savaičių jis žadėto atlyginimo negavo, jam buvo paaiškinta, kad objektas dar nepriduotas, todėl jis išėjo iš darbo, negavęs pinigų. Tardamasis su G. D. dėl darbo, pastarasis sakė, kad reikės apšiltinti ligoninę, gręžti sienas bei žadėjo, kad darbo bus iki spalio mėnesio, taip pat jis klausė, ar sudaryti darbo sutartį, ar ne, prašė jo duomenų, t.y. vardo, pavardės ir asmens kodo. Jis nusiuntė G. D. savo duomenis, manydamas, kad G. D. įformins įdarbinimą. Jokios darbo sutarties jis nepasirašinėjo, o po dviejų savaičių negavęs atlyginimo, išėjo iš darbo. Iš pradžių jie dirbo trise, t.y. jis, V. S. ir T. Š.. G. D. sakė, kad reikia daugiau žmonių, todėl paskui jų brigadoje dirbo 10 žmonių. V. S. į darbą buvo pasikvietęs daugiau žmonių, su jais dirbo dar M.. Jų brigada šiltino vieną ligoninės sieną, o kita brigada – kitą sieną. Darbams vadovavo G. D., kuris stovėdavo ir sakydavo, kas ką turi daryti. Iš pradžių jie net neturėjo apsaugos priemonių, po to G. D. davė jiems šalmus, nes dėl to pradėjo prie jo kabinėtis. Jam reikėdavo šiltinti sienas, gręžti kampuočius. Įrankius duodavo G. D..

Liudytojas T. Š. teismo posėdyje parodė, kad G. D. iš pradžių pasiūlė darbą jo tėvui, tačiau šiam atsisakius, G. D. pasiūlė darbą jam, nes žinojo, kad jis ieško darbo Vilniuje. G. D. su juo susisiekė 2016 m. birželio 8 d. ir jie sutarė, kad susitiks 2016 m. birželio 10 d. prie Lazdynų ligoninės. Susitikę jie apžiūrėjo objektą, sienas, prie kurių turės dirbti, pasitarė, kaip dirbti patogiau ir greičiau. Buvo tartasi dėl fasado apšiltinimo, renovacijos. G. D. jo paklausė, ar jis žino, kas dar galėtų dirbti. Buvo sutarta, kad jis dirbs nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. ir per dieną gaus 45 eurų atlyginimą. Taip pat jie susitarė, kad dirbti pradės nuo pirmadienio, t.y. 2016 m. birželio 13 d. Tada jis susipažino su A. Š. ir V. S.. G. D. žadėjo su juo pasirašyti darbo sutartį, jis jam davė savo gyvenamosios vietos deklaraciją, todėl manė, kad G. D. įformins įdarbinimą, jokios kalbos apie verslo liudijimą nebuvo. Jis gyveno bendrabutyje, dvi savaites dirbo kartu su A. Š. ir V. S.. Pirmos savaitės bėgyje pasirodė dar du jaunuoliai, vienas iš jų buvo P., kito pavardės neatsimena. Jie dirbo tą patį darbą, kaip ir jis, juos kontroliavo G. D.. G. D. vadovavimas darbui pasireiškė tuo, kad jis mokino kaip ir ką reikia daryti. Darbai keitėsi, o G. D. visada buvo objekte. Iš pradžių jie suko kampuočius, po to dėjo minkštą, kietą vatą. Liudytojas pats dirbo nuo 2016 m. birželio 12 ar 13 dienos, tiksliai neatsimena, iki 2016 m. liepos 13 d. Prieš dvi savaites iki jo išėjimo iš darbo, G. D. buvo davęs jam 50 eurų, nes jis visiškai neturėjo pinigų bendrabučiui ir transportui namo. Darbo metu jokių apsaugos priemonių jis neturėjo, turėjo tik darbines pirštines, įrankius jiems duodavo G. D., o statybines medžiagas ėmė iš aikštelės. Darbo sutarties su G. D. jis pasirašęs nebuvo, laukė dokumentų, kuriuos jis turėjo atnešti pasirašyti kaip darbo sutartį. Prašymo priimti į darbą nerašė. Objekte buvo darbuotojų kaita, jie įsidarbindavo vieni per kitus. Jis pats iš darbo išėjo todėl, kad negavo atlyginimo. G. D. iš pradžių jam sakė, kad nėra pinigų, o po to, kad objektą turi apžiūrėti kažkokia komisija. Jis pats iš pradžių dirbo prie vienos ligoninės sienos, suko metalinius rėmelius, po to kelias dienas dirbo prie kitos sienos, suko kampuočius. Toje teritorijoje jokių sargų nebuvo, viską kontroliavo G. D.. K. G. nebūdavo, darbus kontroliavo jo sesers vyras Romas. Su liudytoju kartu dirbo M. K., D. Z., Š. T., A., kurio pavardės nežino, M. S., kuriam jis pats pasiūlė darbą. T. Š. taip pat nurodė, kad jo tėvas mokėsi su G. D. vienoje mokykloje. Tėvas yra statybininkas, todėl jis žinojo, kad G. D. ieško statybininkų. Jo tėvas buvo atvykęs pas G. D. į namus ir įrašė su juo vykusį pokalbį, kurio metu buvo kalbama, kada bus sumokėti pinigai už darbą bei liudytojas pateikė šį garso įrašą.

Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad jis asmeniškai G. D. nepažįsta. Pažįstamas T. Š. jam pasakė, kad yra darbo ir tuomet jis pirmą kartą susitiko su G. D. pasikalbėti dėl darbo. Jie sutarė, kad sekančią dieną liudytojas pradės dirbti, G. D. jam žadėjo mokėti po 45 eurus į dieną, atlyginimą žadėjo mokėti kas dvi savaites. Jis dirbo Lazdynų ligoninėje, šiltino pastatą, statė profilius, dėjo vatą. Jam pradėjus dirbti, objekte jau dirbo ir kiti žmonės, kurių vardų ir pavardžių neatsimena, nes pažinojo tik T. Š.. Jis į darbo objektą važiuodavo autobusu, pradėdavo dirbti 8 val. ir dirbo iki 17 val. G. D. jau buvo darbo vietoje, tačiau iš kalbų suprato, kad jis pats nelabai ką žinojo. Tame objekte liudytojas išdirbo apie dvi savaites. Objekte darbo įrankius jiems duodavo G. D., jis atidarydavo automobilį ir darbininkai pasirinkdavo įrankius, kam ko reikia. G. D. žadėjo jį įdarbinti ir tam tikslui ėmė jo duomenis, sakė, kad paruoš dokumentus ir duos pasirašyti. Prašymo priimti į darbą jis nerašė. Jis klausė G. D., kada bus paruošta darbo sutartis, bet G. D. vis atidėliodavo. Liudytojui yra žinoma, kad prieš pradedant darbą turi būti pasirašyta darbo sutartis ir išklausytas darbo saugos instruktavimas. Praėjus dviem darbo savaitėms G. D. pinigų jam nesumokėjo bei teisinosi tuo, kad kažko nepadarė rangovai, reikia palaukti. Iš ten dirbančių darbininkų sužinojo, kad jie jau mėnesį laiko negauna darbo užmokesčio, todėl jis į darbą daugiau nėjo. Po to praėjus kelioms dienoms jis skambino G. D. ir klausė, kada sumokės pinigus. Tauragėje jis nuvažiavo pas jį į namus ir jo žmona atidavė jam pinigus.

Duodamas paaiškinimus 2016 m. liepos 27 d. M. S. nurodė, kad jam T. Š. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingi darbuotojai. Jį sudomino pasiūlymas ir jis netrukus susitiko su G. D., kaip suprato įmonės direktoriumi, ir aptarė būsimo darbo sąlygas. Su G. D. sutarė, kad mokės po 45 eurus per dieną, darbą pradės 2016 m. liepos 4 d. Tada G. D. užsirašė jo asmens duomenis, reikalingus darbo sutarčiai sudaryti. Darbo vieta buvo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius. Dirbti pradėjo 2016 m. liepos 4 d. Darbo metu prie pastato sienos tvirtino metalines konstrukcijas, dėjo šiltinimo vatą. Kiekvieną dieną dirbdavo nuo 8 val. iki 18 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. G. D. žadėjo darbo užmokestį mokėti kas dvi savaites. 2016 m. liepos 13 d. buvo paskutinė jo darbo diena, nes tada paaiškėjo, kad G. D. nežada mokėti pinigų, todėl jis daugiau nebedirbo. Kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato iš statybinių šalmų, ant kurių buvo „(duomenys neskelbtini)“ lipdukai (b.l. 12). Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugpjūčio 2 d. M. S. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 20 val. jis susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. sutuoktine D.. Su minėta moterimi aptarė darbo Vilniuje aplinkybes, pasakė, kad G. D. yra jam skolingas 200 eurų už atliktus darbus Vilniaus ligoninėje. D. sutiko su jo nurodytomis aplinkybėmis ir davė už darbą 200 eurų. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo apmokėjimo neturi ir ateityje nereikš (b.l. 13).

V. S. 2016 m. rugpjūčio 9 d. skundu dėl nelegalaus darbo, kuriame nurodyta, kad Tauragės mieste prie Žalgirio gimnazijos jis susitiko su G. D.. G. D. pasiūlė dirbti Vilniuje prie ligoninės apšiltinimo. Jį pasiūlymas sudomino. Sutarė, kad už darbo dieną mokės po 45 eurus. G. D. pasiėmė jo asmens duomenis, reikalingus darbo sutarties sudarymui. G. D. sakė, kad jis bus įdarbintas legaliai, minėjo, kad bus sudaryta darbo sutartis. 2016 m. liepos 11 d. anksti ryte kartu su A. Š. jį į Vilnių į statybos objektą atvežė G. D.. Darbai vyko adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius (Vilniaus Lazdynų ligoninė). Kasdien dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. Darbo metu gręžė pastato sienas, tvirtino metalinius kampuočius. Kokius darbus reikia padaryti, nurodydavo G. D.. Jis taip pat suteikė darbui reikalingus įrankius (grąžtus, varžtus, pirštines, šalmus, plaktukus ir pan.). Su G. D. buvo sutarę, kad atlyginimą mokės kas dvi savaites. Praėjus dviem savaitėms atlyginimo negavo, todėl daugiau nedirbo. Tuo metu sužinojo, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Jis dirbo iki 2016 m. liepos 22 d. Darbo metu Vilniuje gyveno pas G. D. seserį. Į darbą iš nakvynės vietos nuveždavo ir parveždavo G. D.. Su juo kartu dirbo A. Š., V. P., T. Š. (b.l. 6). Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugpjūčio 19 d., V. S. patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d. imtinai (b.l. 7);

V. P. 2016 m. liepos 27 d. skundu dėl nelegalaus darbo, kuriame nurodyta, kad per FACEBOOK internetinį puslapį surado informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingi statybininkai. 2016 m. birželio 10 d. susitiko su G. D. Tauragės mieste. G. D. jį kartu su T. Š., A. Š. ir Vykintu, kurio pavardės nežino, lengvuoju automobiliu AUDI išvežė į Vilnių. Vilniuje tą pačią dieną parodė statybos objektą, nurodė kokius darbus turės dirbti, davė darbams reikalingas priemones. Darbą atliko Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius. Dirbdamas jis turėjo prie pastato tvirtinti šiltinimo vatą, tvirtinti prie sienos metalines konstrukcijas. Dirbo nuo 8 val. iki 18 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. Kiek jam žinoma, pastoliai buvo pastatyti generalinio rangovo. Dirbo dideliame aukštyje, net iki 35 metrų. G. D. už darbą žadėjo mokėti po 35 eurus per dieną. G. D. užrašė jo asmens duomenis, sakė, kad jie reikalingi darbo sutarčiai sudaryti. Minėtame objekte dirbo iki 2016 m. liepos 8 d. Pagal susitarimą G. D. turėjo mokėti atlyginimą kas dvi savaites. Po dviejų savaičių pareikalaus sumokėti darbo užmokestį pinigų negavo, todėl daugiau nedirbo. Kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato iš lipdukų, buvusių ant statybinių šalmų bei iš FACEBOOK skelbimo. Vilniuje gyveno pas G. D. seserį Jurgitą nuosavame name (b.l. 10). Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugpjūčio 12 d., V. P. patikslino, kad Vilniuje dirbo nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. liepos 8 d. Pirminiuose parodymuose buvo nurodęs netikslią datą. Kartu su juo dirbo V., A., T. Š.. Dėl darbo tarėsi su Vykintu, kuris, kaip suprato, buvo G. D. paprašytas paieškoti papildomai darbuotojų (b.l. 11);

UAB „Garantas“ pranešimu, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte Šiltnamių g. 29, Vilnius darbų nevykdo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 18);

VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. atitinkamais laikotarpiais UAB (duomenys neskelbtini)“ dirbo G. D., L. A., A. G., J. G., J. J., M. K., P. R., A. Š., D. Z. (b.l. 19); Darbo sutartimis, sudarytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šiais asmenimis (b.l. 23-35);

2016 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktu, kuriuo UAB „Garantas“ priėmė darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius B korpuso fasado apšiltinimą ir apdailą (b.l. 20).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neigia savo kaltę, teigdamas, jog jis dėl darbo adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, tarėsi tik su A. Š. ir T. Š., su kitais asmenimis dėl darbo apskritai nesikalbėjo, kitus protokole nurodytus asmenis į darbą pasikvietė kiti asmenys. G. D. taip pat teigė, kad jis su minėtais asmenimis darbo sutarčių sudaryti neketino, tarėsi, kad jie patys išsiims verslo liudijimas arba įregistruos individualią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą bei įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog G. D. pareikštas kaltinimas dėl penkių asmenų nelegalaus darbo patikimais įrodymais pasitvirtino iš dalies.

G. D. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Š., T. Š. ir M. S., kurie, duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jie asmeniškai buvo susitikę ir tarėsi su G. D. dėl Vilniaus Lazdynų ligoninės fasado šiltinimo darbų. G. D. jiems žadėjo mokėti atlyginimą kas dvi savaites, po 45 eurus už dieną. Šių liudytojų teigimu jie dirbo nuo 8 val. iki 17 val., darbams vadovavo ir darbo įrankiais aprūpindavo G. D.. Šie liudytojai nurodė, kad buvo susitarta dėl konkrečių darbų – jie gręžė sienas, tvirtino prie jų metalines konstrukcijas bei šiltino pastatą vata. Tai, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, minėti liudytojai suprato iš FACEBOOK skelbimų, kuriais G. D. ieškojo darbuotojų fasado šiltinimo darbams Vilniuje, bei šios įmonės logotipų, užklijuotų ant šalmų, kuriuos jiems davė G. D. pradėjus dirbti sutartą darbą. A. Š. nurodė, kad objekte adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, dirbo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 2016 m. birželio 23 d., T. Š. – nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. liepos 12 d., M. S. – nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Negavę nustatytu laiku žadėto atlyginimo, minėti liudytojai daugiau į darbą nėjo.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, taip pat šių liudytojų paaiškinimams, duotiems Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams bei kitai byloje esančiai medžiagai, t.y. subrangos sutartims (b. l. 57-58, 59-61), taip pat rangos sutarčiai tarp UAB „Garantas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 15), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės ventiliuojamo fasado įrengimo darbus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiomis sutartimis atliktų darbų priėmimo aktui (b.l. 20), UAB „Garantas“ pranešimu, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte Šiltnamių g. 29, Vilnius darbus vykdė iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 18), VSDFV duomenims, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nėra jokių duomenų apie protokole nurodytų asmenų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 19).

Minėti liudytojai taip pat paneigė G. D. nurodytą aplinkybę, kad jis pats asmeniškai dėl darbo tarėsi tik su A. Š. ir T. Š. bei kad jų niekas oficialiai įdarbinti nežadėjo, jie patys turėjo išsiimti verslo liudijimus. A. Š., T. Š. kategoriškai patvirtino teismui, kad jie asmeniškai kalbėjosi su G. D. dėl darbo vietos ir sąlygų, jis žadėjo juos oficialiai įdarbinti įmonėje ir tuo tikslu jie buvo pateikę jam visus savo asmeninius duomenis, tikėdamiesi, jog G. D. paruoš darbo sutartis bei atneš jiems pasirašyti. M. S. nurodė, jog nors apie minėtą darbą jį informavo T. Š., tačiau jis buvo asmeniškai susitikęs su G. D. ir su juo tarėsi dėl darbo sąlygų. Tik negavę nustatytu laiku darbo užmokesčio bei dėl šios priežasties nusprendę daugiau G. D. vadovaujamoje įmonėje nedirbti, jie sužinojo, jog apie jų įdarbinimą VSDFV nepranešta. Vien ta aplinkybė, kad minėti liudytojai nerašė prašymų dėl priėmimo į darbą, nepaneigia paties nelegalaus darbo fakto, nes kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, pateikdami savo asmens duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, jie pagrįstai tikėjosi, jog bus paruoštos darbo sutartys, kurias jie pasirašys bei darbdavys sutvarkys visus kitus formalumus, susijusius su jų įdarbinimu. Be to, pažymėtina tai, kad pareiga užtikrinti, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, tenka darbdaviui, o ne darbuotojui.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog A. Š., T. Š. ir M. S. pagal susitarimą su G. D., kuris jiems nurodė konkrečią darbo vietą ir kuris susitarė su jais dėl darbo pobūdžio, grafiko ir darbo užmokesčio, realiai dirbo G. D. vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, gręžė sienas, tvirtino metalines konstrukcijas prie sienų bei šiltino fasadą vata, t. y. atliko darbines funkcijas ir dirbo darbdavio naudai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai. Esant nurodytoms aplinkybėms, G. D. buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimu protokolu G. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d., ir V. P. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. liepos 8 d. dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje (VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą.

Pažymėtina tai, kad liudytojai V. S. ir V. P., keletą kartų kviečiami į teismo posėdžius neatvykdavo, nepaisant to, jog apie posėdžių vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, pateisinamų neatvykimo priežasčių nenurodydavo, jų atvesdinti taip pat nepavyko, dėl ko minėtiems liudytojams už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo skirtos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad G. D. neigia savo kaltę, teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą principo, negali grįsti G. D. kaltės vien šių liudytojų skundais Valstybinei darbo inspekcijai, nes nesant minėtų liudytojų teisme duotų paaiškinimų, už kurių davimą jie būtų įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir atitinkamai nesant galimybės užtikrinti, kad klausimus minėtiems liudytojams dėl reikšmingų aplinkybių galėtų užduoti ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip realizuodamas savo teisę į gynybą, teismas neturi galimybės patikrinti šių liudytojų skunde nurodytų aplinkybių patikimumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje administracinio nusižengimo byla G. D. atžvilgiu nutrauktina, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas (nelegalus darbas) atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų, o ANK 95 straipsnio 1 dalis - baudą nuo 1000 iki 5000 eurų (nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai). Taigi, teismo vertinimu, tais atvejais, kai asmuo administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą traukiamas dėl daugiau nei vieno nelegaliai dirbusio asmens, ATPK numato griežtesnę administracinę nuobaudą, nei ANK, todėl pasitvirtinus aplinkybėms dėl daugiau nei vieno nelegaliai dirbusio asmens nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad G. D. inkriminuojamas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas pagal ANK ir byla nagrinėtina vadovaujantis ANK numatyta teisena.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-15481-1035/2016, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 12 d., kuriuo pripažino G. D. kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido L. A. nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d. dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje Vilniuje, Šiltnamių g. 29, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą.

Kaip kad nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, G. D. jo vadovaujamoje įmonėje leido T. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir M. S. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 13 d., nelegaliai dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje (VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė), tai yra laikotarpiais, kurie sutampa su minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.1-15481-1035/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuotu nelegalaus darbo laikotarpiu– nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d. (įeina į pastarąjį laikotarpį).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai pažeidėjo veika yra nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro tas pats asmuo, padaryta veika atitinka nelegalaus darbo teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, jog asmuo padarė vieną teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis T. Š. nelegaliai dirbto laikotarpio nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir M. S. nelegaliai dirbtas laikotarpis nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 13 d., patenka į laikotarpį nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d., už kurį G. D. dėl L. A. nelegalaus darbo jau yra nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu, o ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato, kad administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (kaip kad numatė ATPK 41³ straipsnio 1 dalis), teismo vertinimu, G. D. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už T. Š. dalį nelegaliai dirbto darbo (nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 12 d.) ir M. S. nelegaliai dirbtą laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, kuris draudžia antrą kartą persekioti ir bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą (Administracinės bylos Nr. N3-1634-06; Nr. N15-1077-06). Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje administracinio nusižengimo byla G. D. atžvilgiu nutrauktina, remiantis ANK 591 straipsnio 8 punktu.

Teismas šiuo atveju nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nuomone, kad šioje byloje G. D. apskritai negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, nes ANK 95 straipsnis numato atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta nelegaliai dirbusių asmenų, o G. D. už nelegalų darbą jau buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu.

Kaip minėta, nors šiuo atveju pažeidėjo veika ir buvo nukreipta į vieningą objektą bei nusižengimą, atitinkantį nelegalaus darbo sudėtį, padarė tas pats asmuo G. D., tačiau A. Š. nelegaliai dirbtas visas laikotarpis nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d., ir T. Š. dalis nelegaliai dirbto laikotarpio nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 28 d. nepatenka į laikotarpį nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d., už kurį G. D. jau yra nubaustas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip išplaukia iš G. D. paaiškinimų, kiti darbuotojai (tarp jų – ir L. A.) buvo surasti, kad jie pabaigtų darbus, kurių nebaigė į darbą nebesugrįžę darbuotojai (A. Š., V. S.), taigi ir šiuo aspektu yra pagrindo išvadai, jog tai atskiri nelegalaus darbo epizodai. Taigi darytina išvada, kad G. D. protokole konstatuotai veikai, t.y. A. Š. ir T. Š. nelegaliam darbui, dėl kurio yra nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla, ir L. A. nelegaliam darbui, už kurį G. D. nubaustas jau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu, nėra būdingas vienalaikiškumas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad asmuo padarė vieną nusižengimą.

Kaip minėta, už G. D. veiksmus atitinkantį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t.y. tokia veika, kaip nelegaliu darbu, pažeidėjas siekė nuslėpti asmenų darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo pažeidimu taip pat daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, G. D. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, didesnį nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 ir 8 punktais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (dėl A. Š. nelegalaus darbo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d. ir dėl T. Š. nelegalaus darbo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai) ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutraukti G. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį iškeltos administracinio nusižengimo bylos dalį dėl T. Š. dirbto laikotarpio dalies (nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 12 d.), M. S. dirbto laikotarpio (nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 13 d.), V. S. dirbto laikotarpio (nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 23 d.) ir V. P. dirbto laikotarpio ( nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. liepos 8 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16060856743 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).