Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam J. A., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiajai M. P., pagreitinto proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. - 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 1 d. - 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. A. iki 2008-11-27 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, taip pat įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra, 2016 m. kovo 13 d., apie 19 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius stiklainiu ir rankos kumščiu sugyventinei M. P. į galvą, padarydamas kirstinę žaizdą galvoje, daugybinius veido sumušimus, nosies kaulų lūžimą, tuo dėl nosies kaulų lūžimo sugyventinei M. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vakare parėjo namo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventine ir stipriai ją sumušė. Po to ji išbėgo pro duris ir iškvietė pasienio pareigūnus. Nurodė, kad tuo metu buvo tamsu, iš pradžių nematė jokio kraujo, tik po to kai pasišvietė, tai pamatė. Tiksliai to nepamena, nes buvo girtas. Nurodė, kad kartu gyvena daugiau nei septynerius metus. Neneigė, kad ir anksčiau buvo smurtavęs prieš savo sugyventinę. Nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo, kad daugiau taip nebus.

Nukentėjusioji M. P. teismo posėdžio metu pasinaudodama savo teise atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, tik nurodė, kad yra viskas taip ir nurodė kaltinamasis J. A.. Patvirtino, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nurodė, kad atleido kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, J. A. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis J. A. sudavė M. P. vieną kartą kumščiu į galvą ir vieną kartą pastūmė, dėl ko M. P. trenkėsi galva į kėdę (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad kilusio konflikto metu prieš M. P. buvo panaudotas fizinis smurtas, kurio metu sugyventinis J. A. sudavė jai kumščiu į galvos sritį, pastūmė ją ir ji griūdama susižalojo galvą (b. l. 7), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, iš kurio matyti, kad M. P. diagnozuota galvos kirstinė žaizda, daugybiniai veido sumušimai, nosikaulio lūžis (b. l. 10), specialisto išvada, Nr. G 63/2016(10), kurioje nurodyta, kad M. P. nustatyta kirstinė žaizda galvoje, daugybiniai veido sumušimai, nosies kaulų lūžimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 12), liudytojų apklausos protokolas (b. l. 17-18), J. A. asmens blaivumo testas, kuriuo nustatytas 1,22 promilės girtumo laipsnis (b. l. 22), įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 37), įtariamojo papildomas apklausos protokolas (b. l. 45-46) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Visi šie požymiai kaltinamojo J. A. veiksmuose nustatyti tinkamai.

Kaltinamojo J. A. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia - sudavė mažiausiai tris smūgius stiklainiu ir rankos kumščiu sugyventinei, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas, sveikata sutrikdyta nesunkiai; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, emocinio nesusivaldymo, pykčio proveržio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, nėra duomenų, kad kaltinamasis J. A. nusikaltimo darymo metu galėjo būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, teistas du kartus, pagal BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą teistas 2008 m. gegužės 27 d., kas leidžia teigti, jog pažeidėjas linkęs daryti pakartotinius pažeidimus ir yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas penkiolika kartų, vienerių metų laikotarpyje nebaustas; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad J. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.

BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į BK 54 str. nurodytus pagrindus, parinktina mažesnė negu sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad buitinis konfliktas įvyko tarp artimų žmonių, į tai, kad šiuo metu yra susitaikę ir pretenzijų kaltinamajam neturi, į tai, kad J. A. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė; į tai, kad teismo skiriami įpareigojimai bausmės metu turi poveikį J. A. elgesiui – jis juos vykdo, teismas sprendžią šį kartą esat pagrindo J. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti, skirtinas bausmės vykdymo minimalus atidėjimo terminas.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į J. A. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytina ši baudžiamojo poveikio priemonė: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis J. A. BPK 140 str. 2 d. pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2016-03-13 20 val. 55 min., paleistas 2016-03-15 12 val. Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-13 iki 2016-03-15 (2 dienos).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str., 75 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas

nusprendžia:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

J. A. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016-03-13 iki 2016-03-15 (2 dienos).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.