Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos 2016 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. AM-UTEN-47960488-16 ir administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas patenkino administracine tvarka nubausto J. G. apeliacinį skundą ir panaikino Institucijos 2016 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. AM-UTEN-47960488-16, kuriuo J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas – už tai, kad 2015 m. gruodžio 30 d., apie 10.05 val., Anykščių r., medžiotojų klubo „D.“ medžioklės plotų vienete, Rašimų miške, vykstant medžioklei varant pagal medžioklės lapą Nr. 76, išduotą 2015 m. gruodžio 29 d., vadovaujant medžioklės vadovui J. G., medžiotojas V. P. varymo metu stovėdamas medžiotojų linijoje sumedžiojo antrametį ragus numetusį stirnos patiną, apie šį įvykį informavo medžioklės vadovą J. G., kuris sumedžiotą gyvūną įrašė į medžioklės lapą, bet nedelsdamas nesurašė nustatytos formos akto (2 priedo), kaip to reikalauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28 p. 4 d. ir toliau tęsė medžioklę bei tokiu būdu pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 24.2 p. ir 28 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nutraukė. Ir nors Institucija savo skunde tvirtina, kad J. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d., ir todėl jis Institucijos buvo nubaustas pagrįstai, vis tik sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 85 str. 1 d. kyla už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju J. G. Institucijos buvo nubaustas už tai, kad jis nustatytu laiku neužpildė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių priede Nr. 2 numatyto akto apie draudžiamu laiku sumedžiotą stirnos patiną. Taisyklių 28 p. 4 pastraipoje numatyta, kad kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius, sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas <...>, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai. Institucija tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad minėtame priede nurodytas aktas turi būti užpildytas nedelsiant, t.y. iš karto pasibaigus varymui, nes priešingu atveju, jau yra padaromas teisės pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-12-30 apie 10.05 val. medžiotojui V. P. per klaidą sumedžiojus antrametį stirnos patiną, medžioklės vadovas J. G. apie tai nedelsdamas, kaip to reikalauja Taisyklių 28 p., pažymėjo medžioklės lape Nr. 76 (16 b.l.), tačiau iš karto po varymo, kurio metu buvo sumedžiotas dvimetis stirnos patinas, nustatytos formos aktas (2 priedas) užpildytas nebuvo. Jį (12 b.l.) kompiuteriu atspausdinęs ir užpildęs į įvykio vietą atvežė medžiotojų būrelio pirmininkas R. J., po ko šį aktą pasirašė medžioklės vadovas J. G.. Viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai tvirtino, kad Taisyklių priede Nr. 2 numatyto akto medžioklės vietoje iš karto po žvėries sumedžiojimo užpildyti nebuvo galimybės, kadangi medžioklės metu šio priedo jis su savimi neturėjo. Šią pareigą jis žinojo ir todėl, pats negalėdamas užpildyti akto, paskambino medžioklės būrelio pirmininkui R. J., kurį informavo apie įvykį ir paprašė atvežti užpildytą aktą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. P. tiek savo pirminiame paaiškinime (26 b.l.), tiek ir apklausiamas teisme. Šis liudytojas teisme papildomai paaiškino, kad kai J. G. paskambino būrelio vadovui, iš pokalbio suprato, kad aktą R. J. užpildė iš karto, bet pasakė, kad jį atveš vėliau. Tai, kad J. G. 2015-12-30 apie 11 valandą ryto paskambino ir pranešė, jog yra sumedžiotas stirninas, bei paprašė užpildyti aktą, kurio pats tuo metu neturėjo, patvirtino ir liudytojas R. J.. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad aktą užpildė jis, tik iš karto negalėjo jo nuvežti į medžioklės vietą. Vėliau, kadangi J. G. reikalavo aktą atvežti skubiai, nuvežė jį į įvykio vietą, kur jau rado ir atvykusius pareigūnus. Liudytojas D. P. parodė, kad 2015-12-30 ryte paskambinęs J. G. paklausė, ar jis neturi akto, kuris pildomas sumedžiojus gyvūną, numetusį ragus. Pasakė, kad neturi. Tada dar atsivertė aktą ir J. G. patikino, jog šis būtų ramus, kadangi apie sumedžiotą gyvūną įrašė medžioklės lape, o aktą pareigūnams pristatyti reikia tik sekančią darbo dieną. Tą patį paaiškino ir vėliau skambinusiam R. J., kuris klausė, ar jis (D. P.) negalėtų nuvežti J. G. akto į medžioklės vietą. Tai, kad minėtas aktas buvo užpildytas dar tą pačią dieną ir į medžioklės vietą jį atvežė R. J., patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai S. L., E. K. bei M. G.. Taigi visų šių asmenų parodymai patvirtina, kad J. G. neturėjo tikslo nepildyti Taisyklių priede Nr. 2 numatyto akto ar nuslėpti draudžiamo sumedžioti gyvūno sumedžiojimo faktą. Priešingai, J. G. šį faktą nedelsdamas pažymėjo medžioklės lape ir iš karto pradėjo rūpintis tuo, kad aktas būtų užpildytas kuo greičiau. Tai, kad visi kiti dokumentai buvo tvarkingi, tik trūko akto, patvirtino ir liudytojas E. K.. Be to, nors šis liudytojas nurodė, kad dėl akto atvežimo J. G. R. J. skambino jau jiems (aplinkos apsaugos pareigūnams) atvykus, tai nepaneigia aplinkybės, kad akto užpildymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pradėjo rūpintis iš karto po žvėries sumedžiojimo, nes liudytojas R. J. nurodė, jog J. G. jam skambino mažiausiai 3 kartus. Visų šių išdėstytų aplinkybių nepaneigia ir byloje esanti vaizdo medžiaga (4 b.l.), nes ir iš vaizdo įrašo matyti, kad J. G. aplinkos apsaugos pareigūnui nuosekliai tvirtino, jog apie sumedžiotą stirnos patiną iš karto įrašė medžioklės lape ir apie šį įvykį pranešė būrelio vadovui, kuris jam patvirtino, kad aktas gali būti užpildytas ir pasibaigus medžioklei. Taigi atsižvelgiant į tai, kad visi kiti dokumentai buvo tvarkingi, o Taisyklių priede Nr. 2 numatytas aktas buvo užpildytas, nors ir ne medžioklės vietoje, bet iš karto pasibaigus varymui, bei į tai, kad šis aktas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai turi būti pateiktas ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta tinkamai (12 b.l.), laikytina, kad Taisyklių 28 p. 4 pastraipos reikalavimai pažeisti nebuvo. Taip pat nors apeliaciniame skunde teigiama, kad medžioklės lape yra nurodyta, jog medžioklės lapo neatsiejami priedai yra pagal Taisyklių 28 p. reikalavimus numatyti priedai, kas reiškia, kad medžioklės lapo priedas yra ir aktas (priedas Nr. 2), todėl medžioklės vadovas jį privalėjo turėti medžioklės metu, aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti, medžioklės lape yra nurodyta formuluotė „Priedai pagal Medžioklės taisyklių 15.3, 21, 28 p. reikalavimus (pavadinimas, data ir Nr.)“. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kokie priedai, numatyti Medžioklės taisyklėse, gali būti pridedami prie medžioklės lapo, bet tai nėra medžioklės lapo neatsiejami priedai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad Taisyklių 16 p. nenumato, jog medžioklės metu privaloma turėti tokį aktą (priedas Nr. 2), tuo labiau, kad toks aktas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai turi būti pateiktas ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, o ne tą pačią dieną, kurią įvyksta medžioklė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad pagal Taisyklių 17 p. medžioklės lapas yra griežtos atskaitomybės apskaitos dokumentas, saugomas 3 metus, o aktui (priedas Nr. 2) tokie reikalavimai nekeliami ir pastarasis dokumentas, kaip patvirtino ir aplinkos apsaugos pareigūnai, yra svarbus tik skirstant medžiojamųjų gyvūnų išteklius sekančiais metais. Atmestinas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkos apsaugos pareigūnai nepriėmė užpildyto akto, kadangi teismo posėdžio metu buvo nustatyta priešinga aplinkybė – visi liudytojai nurodė, kad tokio dalyko nematė ir nieko apie tai pasakyti negalėjo. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad visi posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos pareigūnai patvirtino, jog aktas buvo atvežtas į medžioklės vietą ir šį aktą J. G. pasirašė, o J. G. ir liudytojas R. J. nurodė, kad šio akto pareigūnai nepriėmė argumentuodami tuo, kad jis turi būti užpildytas iš karto. Taigi akivaizdu, kad skundo teiginys, jog aplinkos apsaugos pareigūnai nieko nežinojo apie atvežtą aktą, yra deklaratyvus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas nurodyta aukščiau, taip pat pritardamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams bei jų nebekartodamas, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. G. atžvilgiu nutraukė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.