Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. kovo 3 d., apie 17.49 val., Vilniuje, Laisvės pr. 53, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo vairuojamos transporto priemonės bei už jos stovėjusio automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Taip R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkusi į stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinusi, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną važiavo, vežė vaikus, anūką ir sūnėną į treniruotę statybininkų profesinėje mokykloje. Paėmė vaikus, trys vaikai buvo, atsisėdę jie triukšmavo, ji buvo neatidi ir nepastebėjo bei nepajuto, kad atsitrenkė. Paskui kalbėjo su pareigūnais, po valandos ar dviejų, nieko nepastebėjo, nes prietema buvo, paskui susiskambino su nukentėjusiuoju, jis pretenzijų neturi, ji labai gailisi. Tikrai nieko nepajuto, nes vaikai triukšmavo, radijas buvo įjungtas, nedidelis plotas buvo, tamsu, tikrai nepastebėjo, neįsivaizduoja, kaip taip įvyko. Nežino, ar žala paskaičiuota, nukentėjusysis sakė, kad išvykęs dabar į komandiruotę, sakė pretenzijų neturi. Ji turėjo ir „Kasko“, ir civilinį draudimą, viską turėjo, nebuvo vartojusi alkoholio tą dieną. Nežino, kodėl liudytoja rašo, kad didelis smūgis buvo, nes ji tikrai negirdėjo ir nepajuto, manė, kad į bordiūrą atsirėmė, ten yra aukštas bordiūras. Šiaip ji važiuoja lėtai, vežė vaikus, stengiasi važiuoti atsakingai. Kai atėjo vaikai, kas įsijungė muziką, kas valgė. Buvo prietema. Garso ji negirdėjo, kad atsirėmė. Nuvažiavo, nežino kaip čia buvo. Turėjo draudimą ir viską. Prieš trejus metus palaidojo vyrą ir mamą, todėl labai užsiėmė darbais. Gal tą dieną buvo išsiblaškiusi, pervargusi. Kai policijos pareigūnai paskambino, ji atvažiavo. Nukentėjusysis pasakė dėl skambučio sūnui, kad jis „pasiuntė“ - tai iš tikrųjų jie yra nukentėję dėl vagystės. Sūnus pasakė, kad vėl skambino tie vagys. Jos sūnus pats paskambino į policiją ir apskundė, kad kažkas reketuoja. Tikrai nenorėjo nieko įžeisti. Kai tiktai informavo, ji atvažiavo į skyrių.

Nukentėjusysis T. V. apklausiamas teisme paaiškino, kad atvyko į Laivės prospekte esančią sporto salę paimti draugės dukros iš treniruotės. Automobilį priparkavo prie įėjimo į sporto salę. Gali būti, kad tas įvykis įvyko 2016 m. kovo 3 d., apie 17 val. Laisvės prospekte yra Statybininkų mokykla. Toje statybininkų mokykloje yra sporto salė. Nepamena kurią savaitės dieną tai įvyko. Priparkavęs automobilį nuėjo pasiimti draugės dukros. Treniruotė nebuvo pasibaigus. Belaukiant prie jo priėjo moteriškė, kuri yra liudytoja byloje. Ji pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis išėjęs į kiemą pamatė, kad jo automobiliui padaryti apgadinimai. Paskambino į Kelių policiją. Kai atvyko policijos ekipažas, paklausė, ar jis turi pretenzijų dėl įvykusio eismo įvykio. Pasakė, kad turi pretenzijų. Tą įvykį matė liudytoja, kuri užsirašė nuvažiavusios mašinos numerius. Kelių policijos pareigūnai geranoriškai pasakė, kad nėra labai didelis eismo įvykis, gal jis norėtų, kad jie surastų to automobilio savininką, susirašytų deklaracijas ir viskas. Jis sutiko su policijos pareigūnų pasiūlymu ir jie pradėjo ieškoti to nuvažiavusio automobilio savininko. Labai greitai surado ar sūnų, ar kažką. Policijos pareigūnus bekalbant telefonu lengvai „pasiuntė“. Pareigūnai grįžę pasakė, kad jei žmonės nesupranta, tai formina eismo įvykį. Priėjusi prie jo liudytoja pasakojo, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Detaliai liudytoja nepasakojo. Pasakė, kad atsitrenkė, sustojo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Neišlipus iš automobilio pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Jo automobilyje yra įrengta signalizacija. Jis negirdėjo, kad būtų įsijungusi signalizacija. Liudytoja neminėjo, ar buvo suveikusi signalizacija. Tas automobilis atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo pusės galinę dalį. Apgadintas jo automobilio bamperis. Savo automobilio nefotografavo, bet nufotografavo Kelių policijos pareigūnai. Jis susisiekė su draudimu. Jo automobilis draustas civiline atsakomybe ir „Kasko“ draudimu. Kadangi nenorėjo „Frančizės“ mokėti ir nenori, kad kitais metais pabrangtų draudimo paslaugos, nutarė palaukti teismo sprendimo. Tiki, kad jis nekaltas ir draudimas suremontuos automobilį be „Frančizės“. Jo automobilis apdraustas „Ergo“ draudime. Pagal „Kasko“ yra reikalaujama „Frančizė“. Jeigu esi nekaltas, tai nereikia mokėti. Po įvykio jis pastatė automobilį į garažą, nes mėnesiui laiko išvyko į A. Ž. dydis nėra aiškus iki šiol. Mano, kad porą tūkstančių už padarytą žalą tikrai bus. Nevarė automobilio į apžiūrą. Pats prieš trejetą metų yra dirbęs draudimo kompanijoje, todėl įsivaizduoja kaip „Audi“ centras remontuoja. Nuima bamperį už 200 eurų, nudažo už 400 eurų, uždeda tai dar 500 eurų. Su R. S. bendravo telefonu. R. S. pati paskambino ir paklausė, ką daryti ir kokia yra procedūra. Jis ją bandė nuraminti sakydamas, kad nėra pasipinigautojas. Kiek žino, kad R. S. yra (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad nori, jog būtų atlyginta žala. Nediskutavo su R. S. žalos atlyginimo klausimu.

Liudytoja L. K. – S. apklausiama teisme parodė, kad jau nelabai prisimena įvykį. Pareigūnai sakė, kad ten kamerų yra pilna. Pareigūnai jos neapklausė, todėl ji išvažiavo. Šiek tiek prisimena tą eismo įvykį. Datos neprisimena, bet yra užfiksuota jos mobiliajame telefone. Ketvirtadienį veža vaiką į treniruotę. Apie 17.30 val. prasideda treniruotė. Palydėjusi vaiką į treniruotę, grįžo į automobilį ir dirbo. Bebūnant automobilyje kalbėjo telefonu su kolega. Tuo metu išgirdo automobilio atsitrenkimo smūgį. Viskas vyko prie Statybininkų mokyklos parkavimosi aikštelėje. Nuo tos vietos, kur buvo priparkuotas jos automobilis ir įvyko eismo įvykis buvo 5 žingsnių atstumas. Automobiliai buvo suparkuoti statmenai jeigu žiūrint pastatui. Tas automobilis, kuris atsitrenkė, buvo lygiagrečiai jos automobiliui šalia per vieną automobilį. Priešais buvo pastatyti pora automobilių. Tai vienas iš automobilių buvo, į kurį atsitrenkė tas automobilis išsisukinėdamas. Kai išgirdo smūgį, iškart pakėlė akis ir pasižiūrėjo, nes garsas buvo tikrai didelis ir smūgis nemažas. Tame automobilyje sėdėjo žmogus, bet negali pasakyti, ar tai buvo moteris, ar vyriškis. Sakytų, kad buvo šviesiaplaukis žmogus. Tas žmogus pasižiūrėjo į galinį veidrodėlį, bet nesustojo ir neišlipo. Matėsi, kad jautė smūgį ir garsą matyt, nes garsas tikrai buvo didelis ir nuvažiavo tolyn. Kadangi tuo momentu ji šnekėjo ir neturėjo kur pasižymėti, savo kolegai pasakė, kad užsirašytų to automobilio numerius ir jam padiktavo. Kai padiktavo savo kolegai numerį ir pasakė, koks automobilis, jis jai atsiuntė SMS su mašinos numeriais, kai baigė pokalbį. Grįžusi atgal prie sporto salės, paklausė tėvelių, kieno tas automobilis, nes iš tėvelių nieko nepažinojo. Jai pasakė, kad to žmogaus automobilis. Tas žmogus išėjęs į kiemą išsikvietė policiją. Ji dar palaukė kol atvažiuos policija. Kai atvažiavo policijos pareigūnai pasakė, kad nėra reikšmingi jos parodymai. Kiek pamena, kad automobilis išsukinėjo atbuline eiga, o tas automobilis kuris stovėjo atrodo, kad buvo automobilio galinė dalis. Po to, kai su kolega pabaigė pokalbį, tai iš stadiono pusės važiavo dviratininkas. Matyt būdamas stadione išgirdo smūgį, todėl atvažiavo pasižiūrėti, kas įvyko. Tas dviratininkas apžiūrėjo tą stovintį automobilį ir toliau nuvažiavo. Ji išlipus irgi pažiūrėjo ir pamatė nedidelį apgadinimą. Atkreipė dėmesį, kad tas žmogus prieš pasišalinant iš eismo įvykio vietos pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Kai jis išsitiesino automobilį, kad išvažiuotų, sustojo, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Ji galvojo, kad bandys įsivertinti, ar yra padaryta žala kitam automobiliui, tačiau šis paėmė ir išvažiavo neišlipęs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). R. S. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme R. S. paaiškino, kad tą dieną važiavo, vežė vaikus, anūką ir sūnėną į treniruotę statybininkų profesinėje mokykloje. Paėmė vaikus, trys vaikai buvo, atsisėdę jie triukšmavo, ji buvo neatidi ir nepastebėjo bei nepajuto, kad atsitrenkė. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame paaiškinime R. S. parodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 17.30 val., ji vairavo automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), priklausantį jai pačiai. Vežė vaikus po treniruotės į namus. Buvo įjungusi radiją, šildymą, buvo triukšmas. Nepajuto smūgio (gal dėl triukšmo), važiavo maži vaikai. Įvykis įvyko Laisvės pr. 53. Kuomet buvo pranešta, atvyko į policiją. Labai gailisi už sukeltą įvykį. Jos automobilis apdraustas „BTA Draudimas“ (b. l. 12). Taigi, iš R. S. duotų paaiškinimų matyti, jog ji gana nuosekliai pripažįsta, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, neneigia, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, nurodo, jog labai gailisi dėl sukelto įvykio. Be R. S. parodymų ir jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga. Pirmiausia tai teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo T. V. bei liudytojos L. K.-S. parodymai. Pastaroji parodė tiesiogiai mačiusi, kaip 2016 m. kovo 3 d., apie 17.49 val., Vilniuje, Laisvės pr. 53, automobilis „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t. y. įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. kovo 3 d., 17.49 val., bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo T. V. pranešimas, kad Vilniuje, Laisvės pr. 53, vidiniame kieme, automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pasišalino, pranešėjas laukia vietoje (b. l. 7-8); 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio G. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 3 d., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 2 būrio vyr. patrule E. Č., apie 17.49 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Laisvės pr. 53, Vilniuje įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu rastas apgadintas automobilis „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad apie 17.20 val. atvyko į sporto salę paimti iš teniso treniruotės vaiko ir priparkavo automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimo aikštelėje prie Laisvės pr. 53 namo, Vilniuje. Apie 17.40 val. išėjęs iš sporto salės sutiko pilietę Laurą K. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri „Audi A4“ vairuotojui T. V. paaiškino, jog prieš kelias akimirkas į „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė „VW Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesustodamas pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas. Liudytoja taip pat pasakė, jog „VW Polo“ vairavo moteris, kad smūgis buvo didelis, nes gerai girdėjosi ir kad įvykį dar matė pro šalį važiavęs dviratininkas, kurio duomenų neturi. Apgadinto „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,38 m iki 0,65 m. Ant pastato, esančio Laisvės pr. 53, Vilniuje, yra vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į automobilių stovėjimo aikštelės pusę. Vaizdo įrašo peržiūrėti nepavyko. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo (b. l. 6); 2016 m. kovo 3 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Laisvės pr. 53 (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog automobiliui „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso T. V., apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 10); 2016 m. kovo 3 d. rašytinis nukentėjusiojo T. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 17.20 val. jis atvyko į sporto salę paimti iš teniso treniruotės vaiko, adresu Laisvės pr. 53, Vilnius, ir priparkavo automobilį stovėjimo aikštelėje. Automobilis „Audi A4“, tamsiai pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 17.40 val. išėjus iš sporto salės, priėjo liudininkė L. K. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri informavo, jog prieš kelias akimirkas į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė „VW Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamas moters, ir nesustodamas pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas. Liudytojos žodžiais, smūgis buvo didelis, nes buvo gerai girdimas, įvykį matė pro šalį važiavęs dviratininkas, kurio duomenų nėra. Apžiūrėjus automobilį matomi akivaizdūs galinės dalies apgadinimai (b. l. 11). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog R. S., vairuodama automobilį, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Ši R. S. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, R. S. surašytas protokolas ir dėl to, kad ji 2016 m. kovo 3 d., apie 17.49 val., Vilniuje, Laisvės pr. 53, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkusi į stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinusi, pažeisdama KET 22 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį sužinojo tik vėliau, kai su susisiekė policijos pareigūnais. Pasak R. S., tą dieną ji važiavo, vežė vaikus, anūką ir sūnėną į treniruotę statybininkų profesinėje mokykloje. Paėmė vaikus, trys vaikai buvo, atsisėdę jie triukšmavo, ji buvo neatidi ir nepastebėjo bei nepajuto, kad atsitrenkė. Paskui kalbėjo su pareigūnais, po valandos ar dviejų, nieko nepastebėjo, nes prietema buvo, paskui susiskambino su nukentėjusiuoju, jis pretenzijų neturi, ji labai gailisi. Tokius parodymus ji davė tiek apklausiama teisme, tiek ir tyrimo metu (b. l. 12). Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos R. S. parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį mačiusi ir apie tai nukentėjusįjį informavusi liudytoja L. K.-S. apklausiama teisme parodė, jog ji girdėjo automobilių kontakto garsą, kuris jai pasirodė gana didelis, tačiau tokie subjektyvaus pobūdžio liudytojo vertinimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindas konstatuoti, jog vairuotojas išties suvokė sukėlęs eismo įvykį. Pažymėtina, jog R. S. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, jame buvo vaikai, kurie triukšmavo, buvo įjungtas radijas, šildymas, todėl teismas negali atmesti galimybės, jog dėl transporto priemonės judėjimo ir triukšmo ji iš tiesų galėjo nepajusti bei negirdėti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojai, kuri įvykį stebėjo iš šalies. Pažymėtina, kad L. K.-S. tuoj po įvykio neapklausta, todėl teismas neturi objektyvios galimybės patikrinti, kaip ji suvokė ir įvertino eismo įvykį bei automobilio vairuotojo veiksmus tuoj po eismo įvykio, o praėjus gana nemažai laiko jo pateiktas subjektyvus vertinimas nėra pakankamas R. S. tyčiai nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir T. V. parodė, kad atvykę pareigūnai eismo įvykį įvertino kaip nežymų, siūlė iškviesti kito automobilio savininką ir pildyti deklaraciją, kas leidžia spręsti, jog kontaktas nebuvo itin reikšmingas. Tokią išvadą patvirtina ir teismui R. S. pateikto jos automobilio nuotraukos, iš kurių matyti, kad jos pačios automobilis nukentėjo visiškai nežymiai. Be to, nukentėjusysis T. V. teigė, kad jo automobilyje yra signalizacija, tačiau jam liudytoja nenurodė, kad ji būtų suveikusi. To teisme nenurodė ir liudytoja L. K.-S. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį. Pažymėtina, kad užklausus Statybininkų mokyklą apie vaizdo įrašus, gautas atsakymas, jog tokių pateikti nėra galimybės, pats nukentėjęs byloje nenurodė konkretaus apskaičiuoto žalos dydžio, kas leistų išsamiau vertinti, ar R. S. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Byloje transporto priemonių sugretinimas neatliktas, nukentėjęs asmuo nepateikė jokių nuotraukų su jo automobilio apgadinimu. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus ir R. S. jo iš tiesų galėjo ir nepajusti. Pagrindą manyti, jog R. S. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdama tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jos elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog R. S. pati ieškojo kontakto su policijos pareigūnais po to, t. y. apytiksliai po dviejų valandų po to, kai sužinojo, jog yra ieškoma. Be to, iš byloje esančių duomenų bei R. S. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jos vairuotas automobilis eismo įvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. S. būtų vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi. Priešingai, įvykio aplinkybės (vežti mažamečiai) bei jos asmenybė ((duomenys neskelbtini), anksčiau administracine tvarka bausta tik už smulkius pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi) leidžia tokią prielaidą atmesti. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos R. S. veiksmai jai pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės. Todėl teismas konstatuoja, jog R. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jai nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas R. S. nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebausta (neturi galiojančių nuobaudų), neteista, dirbanti (duomenys neskelbtini), našlė. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, R. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

R. S. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

R. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16055837732 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.