Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-04-07 · Administracinė byla Nr. A-1943-502/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-01-28Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
A-1943-502/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00006-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Ričardas Kubilius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1943-502/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00006-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams Azad Shilani ir Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą Centre iki 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2021 m. birželio 13 d., nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 25PR-313 buvo apgyvendintas Centre.

Žemesnės instancijos teismas

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis 2021 m. liepos 29 d., pabėgęs iš Centro, buvo sulaikytas išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis prisistatė kaip D. K.. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 30 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sulaikymo terminą buvo pakeitęs iki 2021 m. spalio 29 d.

4. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21S23440 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis minėtą sprendimą apskundė ikiteismine tvarka. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija Užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis minėtus sprendimus apskundė teismui, byla dar nebuvo išnagrinėta.

5. Centras taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu laikinai apgyvendino Užsienietį Pabradės Centre 6 mėnesiams, nusprendė įleisti jį į Lietuvos Respubliką.

6. Centras nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupėje, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaisyti išvykimo iš Centro tvarkos. Centras teigė, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, jis gali bandyti dar kartą savavališkai išvykti ir pasislėpti. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebuvo pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis piktybiškai nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis..

7. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti, nurodė, kad kilmės šalyje jam iškilo grėsmė dėl jo tikėjimo, pabėgo norėdamas išsaugoti savo gyvybę, o dokumentus iš jo atėmė Baltarusijos Respublikoje. Užsieniečio atstovas advokatas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. sausio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2022 m. liepos 29 d. iki spalio 29 d., jo sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. sausio 29 d. Teismas nurodė, jog Migracijos departamento Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl Užsienietis buvo prieglobsčio prašytoju.

10. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis buvo prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K., vėliau – (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B., jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančio dokumento, jau kartą bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, jo prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo nustatyti. Todėl teismas sprendė, jog Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

11. Teismas vertino, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas sprendė, kad, paskyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, jog Užsienietis jau bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo teisinio pagrindo, nes egzistavo abejonių dėl Užsieniečio tapatybės, jo bendradarbiavimo, be to, jis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

III.

12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti pagrįstai pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas 2022 m. kovo 2 d. įsiteisėjo.

16. Centras pažymi, jog nei viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų (nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais, nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai) nėra tenkinama. Užsienietis atvykęs į Lietuvos Respubliką prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K., tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Apklausos metu deklaravo, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis D. B., o dokumentus pametė (vėliau nurodė – jog dokumentus atėmė vedlys). Centro vertinimu, toks Užsieniečio elgesys traktuotinas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, nelaikytinas bendradarbiavimu su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Užsienietis nuo neteisėto atvykimo nesiekė bendradarbiauti asmens tapatybės nustatymo klausimu.

17. Centras nurodo, kad, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, jis gali pasišalinti ir nebus galimybės įvykdyti priimtą Migracijos departamento Sprendimą. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, Migracijos departamento Sprendimo įgyvendinimas įmanomas tik apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę. Egzistuoja rizika, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, pasišalins iš Centro, ketindamas išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino pratęsimo Užsieniečiui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybės dokumentų, teikė klaidinančią informaciją dėl savo asmenybės, nebendradarbiavo, buvo pažeidęs Centro tvarką ir bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies. Užsienietis teikė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2022 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Taigi Migracijos departamento Sprendimas įsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs.

22. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2022 išnagrinėjus Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo, buvo išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti sulaikymą buvo susietas su galutinio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimu. Taigi, išsprendus Užsieniečio teisinės padėties klausimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo Užsieniečio sulaikymas pratęstas, neteko galios bei nebesukelia teisinių pasekmių.

23. Susiklosčius aukščiau minėtai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) – ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pagrįstai pratęstas sulaikymas iki 2022 m. balandžio 29 d. (faktiškai – iki 2022 m. kovo 2 d., kai įsiteisėjo Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje).

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą jo priėmimo momentu, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalies 1, 2 punktais bei įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10, 11 punktuose nurodytas aplinkybes.

26. Įstatymo 140⁷ straipsnis nustato, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (1 d.). Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys įstatymai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių įstatymų nuostatos (2 d.). Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

27. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

28. Vadovaujantis Įstatymo 140¹⁷ straipsniu, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 d.); kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu Užsienietis dar turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. jis galėjo būti sulaikytas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kompetentingoms institucijoms nepateikė, buvo pateikęs klaidingą informaciją dėl savo tapatybės, bei, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos (nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 29 d. buvo pabėgęs iš Centro ir tą pačią dieną sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos) Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nurodyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10, 11 punktuose numatyti pagrindai manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Minėti pagrindai pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu išnykę nebuvo, todėl teismo išvada dėl galimybės pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą buvo pagrįsta.

31. Užsienietis apeliaciniame skunde, t. y. iš esmės neginčija, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas, kuriuo vadovaujantis jam galėjo būti pratęstas sulaikymas, tačiau prašo taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reguliuoja Įstatymo 140¹⁹ straipsnis.

33. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

34. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išnagrinėjo galimybę Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nusprendė, jog egzistavo tikimybė, kad Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

37. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą (t. y. ar buvo pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Užsieniečiui taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nuo 2022 m. sausio 29 d.) iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo alternatyvių sulaikymo priemonių taikymo galimybės Užsieniečiui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, buvo pateikęs klaidingą informaciją dėl savo asmenybės, taip pat buvo neteisėtai pabėgęs iš jam skirtos apgyvendinimo vietos bei tuo pačiu siekęs išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų pernelyg didelė rizika, kad Užsienietis gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad tokia rizika buvo tikėtina, patvirtino šioje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad Užsienietis jau kartą buvo pabėgęs iš Centro ir bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo taikytas sulaikymo pratęsimas buvo būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje bei jo ir valstybės interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas.

38. Pažymėtina, kaip jau buvo minėta šios nutarties 22 punkte, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2022 priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė, todėl nuo 2022 m. kovo 2 d. Užsienietis turėjo būti paleistas arba turėjo būti išspręstas klausimas dėl jo apgyvendinimo, pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo tuo metu, kai dar nebuvo galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.

39. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes sprendimo priėmimo metu, pagrįstai nusprendė, jog buvo pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą bei įvertino, kad nebuvo galimybių Užsieniečiui taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė