- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e1-290-1079/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. liepos 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 MGL bauda;
2) 2012 m. gruodžio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
3) 2014 m. rugsėjo 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinus su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 baudžiamuoju įsakymu – 30 parų arešto bausme ir 8 MGL (1040,00 Lt) bauda, nesumokėta baudos dalis 35,77 Eur, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 17.00 val., pas S. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia pargriovęs S. Z. ant lovos, jai gulinčiai kumščiu smogė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į galvos ir veido sritis bei, suėmęs pastarajai už kaklo, ją smaugė, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Z. padarė kairės ausies poodinę kraujosruvą, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
E. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. Z. pažįsta apie 3 mėnesius, sugyventiniais nebuvo, bendro ūkio nevedė. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 17.00 val., S. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp pastarosios ir jo kilo žodinis konfliktas dėl to, kad kelias dienas prieš tai ji buvo palikusi jam savo vaiką ir pati neparėjo visą naktį. Jis jai tai pasakė ir jie susipyko, tada pargriovė ją ant lovos ir trenkė kumščiu du ar tris kartus, tiksliai nepamena, jai į veidą, galvą. Kad po to dar ją smaugė, tiksliai neprisimena, bet neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Po įvykio atėjo S. Z. brolis, jis išėjo į savo namus. Supranta, kad suduodamas smūgius S. Z., pastarajai galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 92, 99);
S. Z., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad E. G. pažįsta apie du mėnesius laiko, su juo draugavo, bet sugyventiniai nebuvo, bendro ūkio nevedė. 2019 m. lapkričio 23 d. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji su E. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val. ji E. G. pasakė, kad su juo nebenori draugauti, paprašė išeiti iš jos buto. E. G. dėl to labai įsiuto ir tapo agresyvus jos atžvilgiu, jis pargriovė ją ant lovos ir pradėjo kumščiu daužyti jai į galvą ir veidą, kiek smūgių jai buvo suduota, ji negali pasakyti. Sudavęs smūgius, po to jis rankomis sugriebęs už kaklo, ją smaugė. Tuo metu suskambo jos telefonas, skambino jos brolis D. Z., tik tada E. G. ją paleido. Po kelių minučių atėjęs jos brolis išvarė E. G. iš namų. Iš pradžių pagalbos telefonu 112 apie įvykį nepranešė, bet po kelių valandų sveikatai pablogėjus, ji išsikvietė medikus, kurie apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
E. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. lapkričio 25 d. protokolu – pareiškimu, kuriame pareiškėja parodė, jog 2019 m. lapkričio 23 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus pažįstamas E. G., pervertė ją ant lovos ir kumščiu smogė kelis kartus į galvos sritį bei rankomis suėmęs jos kaklą, smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 27);
2019 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Rapolo Rimkaus tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios S. Z. paaiškinimas, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19.00 val. jai grįžus į namus, tarp jos ir sugyventinio E. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis pargriovęs ją ant lovos, ranka nenustatytą kiekį smūgių sudavė per veidą, smaugė, grasino užmušti, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 18-21);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d. 20.51 val. nukentėjusiajai S. Z. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 22-25);
2019 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. Z. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir jame esančio buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 30-31, 33-36);
2019 m. gruodžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1723/2019 (04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. Z. nustatytas sužalojimas – kairės ausies poodinė kraujosruva, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. G. 2019 m. lapkričio 23 d. asmeninio konflikto tyčia pargriovęs S. Z. ant lovos, jai gulinčiai kumščiu smogė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į galvos ir veido sritis bei, suėmęs pastarajai už kaklo, ją smaugė, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Z. padarė kairės ausies poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo E. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. sausio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 105, 107-109).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamajam E. G. po įvykio neblaivumas nustatytas nebuvo ir tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo neblaivus ir kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
E. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 63-66), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 76-80), nedirba (b. l. 83-85), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 82), neįgalus, nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas (b. l. 81). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, E. G. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teismo įsitikinimu, tai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. G. paskirtos ir sumažintos bausmės pridedama 2014 m. rugsėjo 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 MGL baudos neatlikta dalis – 35,77 Eur bauda. Tuo atveju, jei dalis 35,77 Eur baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. Z., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
E. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. G. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti 2014 m. rugsėjo 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 MGL baudos neatliktą dalį – 35,77 Eur baudą, ir paskirti E. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio, ir 35,77 Eur dydžio baudą.
Jei dalis 35,77 Eur baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. Z., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Išaiškinti E. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti E. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
E. G. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.