- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-217-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29738-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-266 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 30 d. Komisijos posėdžio dienai – 2019 m. gruodžio 19 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 11 dienų.
3. Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 91-266 priimtas sprendimas nuteistajam M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-266 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neobjektyvi ir nemotyvuota, joje pateikiami argumentai nepagrįsti.
5.2. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, vertindamas jo nusikalstamo elgesio riziką didinančius kriminogeninius veiksnius – teisės pažeidimų modelį, lėšų tvarkymą ir pajamas, mąstymą ir elgesį, padarė esminių procesinių pažeidimų, taip pat visiškai neįvertino jo pažangos ir vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose. Vien tai lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jau seniai jo elgesys koreguojamas teigiama linkme, jo vertybės pasikeitė ir jis suvokė savo ankstesnio elgesio neigiamas pasekmes. Šiuo metu turi išsikėlęs konkrečius tikslus. Jis stengėsi lankyti visus įmanomus užsiėmimus, įgyti naujų įgūdžių, už gerą elgesį buvo skatintas, neturi drausminių nuobaudų. Būtent tokiais nuteistojo elgesio pokyčiais, o ne formaliais dokumentais, remdamasi Komisija parodė pasitikėjimą nuteistuoju ir nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pažymi, kad jis turi pažymas iš dviejų įmonių apie sutikimą jį įdarbinti.
5.4. Pasak nuteistojo, sprendžiant dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į atliktos bausmės dalį, kadangi tai yra materialusis kriterijus lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis M. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, taip pat jis Komisijai pateikė atitinkamą prašymą, kas, priešingai nei teigiama skunde, sudaro formalų, bet ne materialų, pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (41 balas) ir per bausmės atlikimo laikotarpį ji sumažėjo 6 balais, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro itin reikšmingas – 31 dinaminių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, skaičius, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Byloje esanti 2019 m. gruodžio 4 d. išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios jis įsidarbino, nebuvo baustas drausmine tvarka, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šias aplinkybes nuteistasis akcentuoja skunde, teigdamas, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi į jas atsižvelgė nepakankamai, tačiau, atmetant tokius nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą šią riziką mažinant.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas klausimo dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo (ar netvirtinimo) sprendimo diskrecija priskiriama teismui, kuris Komisijos nutarimi nėra saistomas, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija tarpininkavo nutarimu priėmusi sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą teismui privalomosios galios neturi.
12. Šiuo atveju nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami trys kriminogeniniai (jo riziką nusikalsti didinantys) veiksniai. Nors nuteistasis jų egzistavimą skunde neigia ir šiais argumentais grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialistų kompetentingumu aukštesnės instancijos teismui nekyla. Jų skunde neišreiškė ir pats nuteistasis, kuris pasirašytinai 2019 m. gruodžio 4 d. supažindintas su socialinio tyrimo išvados turiniu.
13. Iš trijų nuteistajam išskiriamų kriminogeninių veiksnių, teisės pažeidimų modelis priskiriamas statiniams ir šių svertinių balų, sudarančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis sumažinti negali. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pritariant skundžiamos nutarties motyvams, nuteistasis nededa pakankamai pastangų, siekdamas eliminuoti kitų dviejų dinaminių kriminogeninių veiksių – lėšų tvarkymo ir pajamų bei mąstymo ir elgesio – keliamą riziką jo pakartotiniam neteisėtam elgesiui. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau iki bausmės atlikimo jo darbo patirtis buvo nepastovi ir laikina. Nors neabejotina, kad skunde akcentuojamas socialinės reabilitacijos programų lankymas daro teigiamą įtaką mažinant nuteistojo riziką nusikalsti ateityje, tačiau, turėdamas vidurinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, nuteistasis pataisos įstaigoje naujų profesijų, kurios padidintų jo galimybes įsidarbinti ir užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, įgyti nesiekė. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės apie pažymas iš dviejų bendrovių, sutinkančių jį įdarbinti lygtinio paleidimo metu, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis, jam taikant probaciją, iš tikrųjų šiose bendrovėse įsidarbins. Pagrindžiant kriminogeninio veiksnio – lėšų tvarkymo ir pajamų egzistavimą, taip pat pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas teistas, ankstesnių teismo nuosprendžiais skirtų baudų nėra sumokėjęs, taigi ir švelnesnėmis bausmėmis jo elgesys teigiama linkme koreguojamas nebuvo, kas sudaro pagrindą ir šiuo metu griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti būnant nestuktūruotoje aplinkoje. Iš byloje esančios pažymos apie nuteistojo atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus matyti, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai dėl teismui nesumokėtų baudų pakankamai dideli – 25 916,84 Eur, tačiau, pataisos įstaigoje dirbdamas, nuteistasis visiškai nesiekė šiuos įsipareigojimus sumažinti. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (turtinės naudos siekį), nuteistajam nesumažinus galimų finansinių sunkumų įtakos jo teisei priešingam elgesiui, šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra akivaizdi ir įtikinanti.
14. Analizuojant nuteistajam išskiriamą dinaminį kriminogeninį veiksnį – mąstymą bei elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo savianalizės įgūdžiai yra vidutiniai, jam sudėtinga įvardyti blogas savo elgesio savybes, jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nepaisant to, kad konfliktinėse situacijose jis linkęs atsidurti dėl to, kad neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Konstatuotina, kad nuteistojo pažanga įsisąmoninant galimas konfliktų metu kilti pasekmes, atpažįstant problemas ir keičiant sprendimų, ypač susijusių su lėšų tvarkymu bei legalaus pajamų šaltinio užsitikrinimu, priėmimo įgūdžius, šiuo metu dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių legalaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimu, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-266 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. V., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.