Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-21 · Administracinė byla Nr. A-602-716-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
A-602-716-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01106-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Veslava Ruskan (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A602-716/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01106-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 18 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) ir palikti galioti 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ bei priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 43 121,09 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio, taip pat įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirtą valstybinę teisėjo pensiją – 2 704,32 Lt.

Skunde paaiškino, kad nuo 1970 m. gruodžio 14 d. dirbo teisėju ir turi 17 m. darbo stažą, reikalingą teisėjo valstybinei pensijai gauti. Teigė, kad NTA, mokėdama valstybinę pensiją, neteisingai taikė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ) nuostatas, nes pareiškėjas gauna sumažintą 958,72 Lt, nors jam priklauso 2 696,23 Lt dydžio pensija ir didesnė. Nurodė, jog dėl neteisingo minėto įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio pareiškėjui neišmokėta 43 121,99 Lt. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų dydį, paskirtų tam pačiam asmeniui, sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors po VPĮ pakeitimo TVPĮ pakeistas nebuvo, tačiau pareiškėjui mokama teisėjų valstybinė pensija buvo atitinkamai sumažinta nuo 2010 m. sausio mėnesio ir mokama sumažinta iki šiol. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu. Pažymėjo, kad teisėtas NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) buvo pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. FB-7-(4.46) ir buvo paliktas galioti neteisėtas 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“.

Atsiliepimas

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, atsiliepime į skundą (b. l. 16–20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija 2009 m. lapkričio 24 d. buvo perskaičiuota (ir paskirta didesnė) dėl to, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas, pagal kurį pareiškėjui padidėjo paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, gauto darbo užmokesčio vidurkis. Nurodė, jog oficialiai 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti valstybinių pensijų, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. NTA neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo. Pažymėjo, jog 2010 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas NTA direktoriaus įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Šis sprendimas galios, iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Iki šios dienos įstatymais nustatytas teisėjų valstybinių pensijų reguliavimas nėra pakeistas. Nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus tokių pensijų apskaičiavimo principus, išaiškintus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriame nurodoma, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, siekiant užtikrinti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo nepertraukiamumą. NTA direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 9FB-2 ir 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 9FB-56-(4.46) buvo priimti galiojant TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, t. y. pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų prieš nustojant eiti teisėjo pareigas teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 15 procentų šio dydžio, kaip turinčiam 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą. Taigi, teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Be to, KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra nurodęs, kokiu būdu (metais, mėnesiais ar dienomis) turi būti skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti. Tvirtino, kad jei teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 41–46) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 43 121,09 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Taip pat įpareigojo NTA nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui visą paskirtą valstybinę teisėjo pensiją – 2 704,32 Lt neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais iki to laiko, kol įsigalios TVPĮ pataisos, suderintos su KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu. Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ pirmosios instancijos teismas nutraukė.

Teismas atsižvelgė į KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, ir nurodė, jog šis KT nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Tačiau teismas pažymėjo, kad teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo nebuvo užpildytas ir nebuvo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkantys teisės aktai teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje. Toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas iki šiol.

Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 4 d. NTA direktoriaus įsakymu pareiškėjui buvo paskirta teisėjo valstybinė pensija, kuri 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-56-(4.46) buvo padidinta iki 4 100,11 Lt (b. l. 25), tačiau visa paskirta pensija nebuvo mokama.

Nurodė, jog teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – VPĮ, TVPĮ ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai).

Teismas rėmėsi TVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi bei 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka“. Pažymėjo, jog iš esmės analogiškai teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo tvarką reglamentuoja ir Nuostatų 25 punktas.

Nurodė, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje (Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu taip pat pripažino prieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai TVPĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis.

KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu taip pat pripažino VPĮ 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėjo, jog TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Pabrėžė, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

KT pažymėjo, kad Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė VPĮ 3 straipsnį, inter alia jo 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažindamas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Pažymėjo, kad TVPĮ nuostata, kurioje nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant VPĮ nuostatą nebuvo pakeistas. Pabrėžė, kad pagal VPĮ maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal TVPĮ teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos dalis – 43 121,09 Lt – buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė galiojusias TVPĮ normas, kurios vėliau įsigaliojusiu KT nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimą pareiškėjui lėmė tai, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. KT nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Todėl sprendė, kad neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Pažymėjo, kad TVPĮ bei Nuostatai konkrečiai neaptaria situacijos, kai pensija neišmokama dėl įstatymo leidėjo ar kitos valstybės institucijos, išskyrus NTA, veiksmų ar neveikimo, todėl šiuo atveju pagal įstatymo analogiją susidariusiai situacijai spręsti taikytina TVPĮ 9 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos dėl NTA kaltės. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012. Todėl konstatavo, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisiama neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. suma – 43 121,09 Lt.

Teismas taip pat nurodė, kad NTA įpareigotina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui visą paskirtą valstybinę teisėjo pensiją – 2 704,32 Lt – neribodama jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais iki to laiko, kol įsigalios TVPĮ pataisos, suderintos su KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Teismas nustatė, kad NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) buvo pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog įstatymų leidėjas, administraciniams teismams pavesdamas tirti galiojančių (ar galiojusių, jei į administracinį teismą kreipiasi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas) administracinių aktų teisėtumą, siekė šios teisenos nustatyta tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės aktams norminių administracinių aktų galiojimą. Administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti, nes nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka, norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-9/2002, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-603/2008, 2012 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012 ir kt.). Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1270 redakcija) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, o 2 dalis (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija) nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-39-2012 nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamas NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) leidinyje „Valstybės žinios“ nėra paskelbtas. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. liepos 13 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad prašymas ištirti įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbto, todėl nepradėjusio galioti teisės akto teisėtumą yra neteismingas administraciniam teismui, todėl prašymą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), dėl kurio yra priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-39-2012, kurioje konstatuota, kad šis reikalavimas yra neteismingas administraciniam teismui. Todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

III.

Atsakovas NTA, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51–55), kuriuo prašo: 1) panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) atidėti ginčijamo teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes bei argumentus, jau nurodytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Pažymi, jog 2012 m. birželio 30 d. priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274) bei VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275). Minėti įstatymai įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d. NTA direktorius, vadovaudamasis VPĮ (Žin., 1994, Nr.101-2018), TVPĮ (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ir Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatomis bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2012 Nr. 82-4275) ir Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2012, Nr. 82-4274) nuostatomis, 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios NTA 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Priduria, jog NTA direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 9FB-23-(4.46) nurodė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į paminėtųjų įstatymų nuostatas.

Nurodo, kad pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą 2012 m. balandžio 11 d. pažymą apie A. S. 2010 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. vasario 29 d. teisėjų valstybinę pensiją matyti, kad netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą) pareiškėjui turėtų būti mokama 3 654,95 Lt dydžio pensija. Remiantis KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir teisėjų valstybinės pensijos dydį apskaičiuojant pagal faktiškai dirbtą teisėju darbo stažą (17 metų), pareiškėjui turėtų būti mokama 4 568,69 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjo valstybinės pensijos sumos apskaičiavimas pagal faktiškai dirbtą teisėju darbo stažą teisės aktais iki šiol nereglamentuotas, ruošiant pažymas, taikomi dydžiai išvesti aritmetiniais skaičiavimais, remiantis TVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais dydžiais, įvertinus tik pilnai išdirbtus teisėju metus.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas mokėti pareiškėjui 2 704,32 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neatsižvelgė, kad ši suma, kuri yra nurodyta NTA 2012 m. balandžio 11 d. pažymoje, yra ne teisėjų valstybinės pensijos dydis, o išmokėtinas teisėjų valstybinės pensijos skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas).

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad 2012 metams NTA biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose, kurių atsiradimo tikimybė yra didelė. Pagal analogiją remiasi Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi bei prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. S. 2007 m. birželio 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta teisėjo valstybinė pensija, kuri 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-56-(4.46) buvo padidinta iki 4 100,11 Lt (b. l. 25). Paskirta teisėjų valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo ribojama pritaikius 1,3 dydžio ribojimą ir taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą, o nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio – pritaikius 1,5 dydžio ribojimą ir Laikinojo įstatymo 1 priedą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti dėl tokio pensijos ribojimo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio susidariusią 43 121,09 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką bei įpareigoti NTA mokėti pareiškėjui 2 704,32 Lt dydžio pensiją. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) buvo pripažintas netekusiu galios, ir pastarąjį įsakymą palikti galioti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, bei tai, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis – 43 121,09 Lt – buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, priteisė šią sumą pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat teismas nusprendė įpareigoti NTA pareiškėjui mokėti visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją – t. y. 2 704,32 Lt. Tuo tarpu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) teismas nutraukė, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-39-2012 bei tai, kad šis NTA direktoriaus įsakymas leidinyje „Valstybės žinios“ nėra paskelbtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui iš dalies.

Pažymėtina, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (VPĮ 1 str. 1 d. 5 p.). VPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui apskaičiuotos pensijos dydis buvo ribojamas pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį – Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo taikomas 1,5 dydžio ribojimas pagal TVPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas (b. l. 65–67).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol. Pažymėtina, jog buvo atliktos tik prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų korekcijos, tačiau jos neaprėpia teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo reguliavimo.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymas apie A. S. 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. – 2013 m. kovo 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 65–67), darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija inter alia dėl to, kad buvo taikomos antikonstitucinėmis pripažintos įstatymų nuostatos, t. y. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088). Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką tik už laikotarpį iki 2012 m. vasario mėnesio, tačiau jis taip pat prašė įpareigoti NTA nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti jam visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį iki 2012 m. vasario 29 d., tačiau jis taip pat įpareigojo NTA nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apgynė pareiškėjo teises, pažeistas dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo, už ilgesnį laikotarpį nei tik iki 2012 m. vasario mėn. Pareiškėjo skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo, tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jo teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Minėta Nacionalinės teismų administracijos pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo apskaičiuojant pareiškėjo teisėjų valstybinę pensiją, susidarė 68 446,98 Lt pensijos nepriemoka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punktą, Nacionalinė teismų administracija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Todėl ši pensijos nepriemoka yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodant didesnę priteistiną teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo NTA nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui 2 704,32 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Tačiau atsižvelgiant į minėtos Nacionalinės teismų administracijos pažymos duomenis (b. l. 65–67) pareiškėjui išmokėtinos teisėjų valstybinės pensijos dydis, netaikant Konstitucijai prieštaraujančio pensijos dydžio ribojimo, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, yra 3 654,95 Lt. Kadangi būtent tokio dydžio pensija pareiškėjui yra išmokama nuo 2013 m. sausio 1 d., darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NTA mokėti visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją tenkinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetant.

Pažymėtina, kad atsakovas NTA apeliaciniame skunde prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Nacionalinė teismų administracija teismui nepateikė argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 68 446,98 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo nutraukta, palikti nepakeistą.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 68 446,98 Lt (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus devyniasdešimt aštuonis centus) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava RuskanArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė