Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei I. L. su institucija, teikiančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

Institucija, teikianti išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodo, kad tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės I. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki A. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, paskirti ieškovą R. V. nepilnamečiai vaikui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo ( l. 5) matyti, kad nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas R. V., mama yra atsakovė I. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. tėvui ir motinai gyvenant skyriumi vaiko (-ų) gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d. įpareigoja teismą ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti vadovaujantis išimtinai vaiko(-ų) interesais ir atsižvelgiant į jų norą.

Iš ieškovo paaiškinimo, pateiktų rašytinių įrodymų (l. 41-47) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (l. 27-28) matyti, kad nepilnametis vaikas A. V. gyvena su tėvu R. V., ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (duomenys neskelbtini) (l. 10-16). Atsakovės I. L. šeima Kelmės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-12 dienos įsakymu yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros. Ieškovas nurodė, kad iš karto po šio įsakymo priėmimo jis paėmė auginti sūnų A., tarp jo ir sūnaus A. yra susiformavęs tvirtas emocinis ir psichologinis ryšys. Informacijoje apie I. L. šeimą ir jai teikiamą pagalbą už 2015 metus, kurią parengė socialinė darbuotoja, nurodyta, kad A. V. gyvena su tėvu R. V., o I. L. užsikodavo nuo alkoholio, dirbs užsienyje, tačiau pati neaugina vaikų. Nurodomas tikslingumas I. L. raginti rūpintis vaikais, keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių. Iš Kelmės PK 2016-05-11 rašto ir Kelmės r. Socialinių paslaugų centro 2016-05-11 rašto (l.46, 47) matyti, kad 2016 metų gegužės 10 dieną I. L. atvyko į R. V. namus neblaivi, norėjo pasiimti sūnų A. V., tačiau R. V. jai sūnaus nedavė, tada ji R. V. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, o šis kreipėsi policijos pagalbos. 2016-05-11 dieną socialinė darbuotoja gavo informaciją, kad G. L. namuose yra girtaujama, pasitvirtino informacija, kad ten su kitais asmenimis girtavo I. L.. Rašte nurodoma, kad I. L. yra iš Anglijos grįžusi į Lietuvą dviem savaitėms, tačiau vaikais nesirūpina, nelanko jų, girtauja. R. V. su socialine darbuotoja bendrauja noriai, mandagiai, atvirauja, apsilankymo metu visada randamas blaivus, vaikas prižiūrėtas. R. V. priima patarimus, lankosi su sūnumi pas logopedą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad mažamečiui A. V. tinkamos gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygos šiuo metu gali būti sudaromos tik vaikui gyvenant su tėvu R. V., todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. numato vaikų ir kartu su jais negyvenančių tėvų teisę netrukdomai bendrauti tarpusavyje. Nors ieškinyje nėra prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančia motina, tačiau vadovaujantis vaiko interesais tikslinga nustatyti A. V. bendravimo su atskirai gyvenančia mama tvarką. Ieškovas sutinka, kad atsakovė I. L. be apribojimų bendrautų su vaiku, tačiau tik būdama blaivi. Atsakovė nepareiškė nuomonės dėl ieškinio ar prašymo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau teismas savo iniciatyva, vaiko interesais nustato, kad atsakovė turi teisę bendrauti ir matytis su vaiku A. V. be apribojimų, tačiau būdama blaivi.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai t.y. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio, t.y. 350 Eur, dydžio išlaikymas (Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo suma - 100 Eur per mėnesį yra žymiai mažesnė, nei pusė minimalios mėnesio algos, tačiau atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, jo paaiškinimus, pripažįstama, kad 100 Eur per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko – A. V. išlaikymui ir atitinka vaiko poreikius.

Atsakovei nepareiškus prieštaravimų, nesant duomenų, kad ji turėtų sveikatos problemų, daroma išvada, kad išlaikymo suma 100 Eur per mėnesį nepilnamečiui sūnui A. V. atitinka atsakovės I. L. galimybes. Išlaikymas priteisiamas nuo 2015-12-01, t.y. nuo to laiko, kai vaikas pradėjo gyventi pas tėvą.

Nustatoma, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo iš tvarko ieškovas R. V..

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimą yra atleistas (l. 17-19 ir Lietuvos Respublikos CPK 83 str.1 d. 2 p.), todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovės valstybei priteistina 77 Eur žyminio mokesčio (41 Eur + 36 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 % ), ir 4,42 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( l. 1), iš viso 81,42 Eur. bylinėjimosi išlaidų ir 115,80 Eur valstybės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 41).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 282 str. 2d. 1 p. ir 307 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su sūnumi A. V. be apribojimų, tik būdama blaivi.

Priteisti iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. V., uzufrukto teise valdo ir tvarko tėvas R. V..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš I. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 81,42 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 42 ct.) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660 ir 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80ct.) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.