Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. lapkričio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui E. N. dėl valstybinės šalpos išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) prašo priteisti iš atsakovo E. N. (toliau – ir atsakovas) 1008,00 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Prašyme pareiškėja nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu bei atsižvelgiant į atsakovo 2015-06-04 pateiktą prašymą šalpos išmokai gauti bei pateiktus 2015-06-25 trūkstamus dokumentus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-06-29 įsakymu Nr. SP1-2728 „Dėl šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo E. N.” atsakovui nuo 2015-03-26 buvo paskirta ir mokama 0,9 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija, kuri atsakovo prašymu buvo mokama per išmokas mokančią įmonę UAB „Bastaras”.

Teigia, kad nuo 2016-02-29 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba E. N. nustatė 50 procentų darbingumo. Argumentuoja, kad E. N. laiku nepranešė Savivaldybės administracijai apie tai, kad jam buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-01-30 įsakymu Nr. SP1-367 atsakovui šalpos pensijos mokėjimas nuo 2017-01-01 nutrauktas ir nuo 2016-03-01 iki 2017-01-01 nustatyta permokėta 1008,00 Eur šalpos pensijos suma. Apie priimtą sprendimą E. N. buvo informuotas 2017-02-02 raštu Nr. (23.45)-SP13-1109; atsakovui negrąžinus permokėtos šalpos pensijos, 2017-06-12 buvo išsiųstas priminimo raštas Nr. (23.48.)-SP13-5400, kuriuo pakartotinai buvo prašoma grąžinti negrąžintą 1008,00 Eur permokėtą šalpos pensijos sumą, tačiau E. N. į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol negrąžino šios permokėtos sumos. Pareiškėja prašyme bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Atsakovas palieka spręsti teismo nuožiūra, pajamų neturi, prašo išdėstyti dviems metams. Nurodo gautų dokumentų neskaito, todėl negali nieko paaiškinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalpos pensijos permokos grąžinimo.

Elektroninės bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas E. N. 2015-06-04 Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą šalpos išmokai gauti Nr. SP23-21993, prašydamas skirti šalpos pensiją, laikotarpiu nuo 2015-03-26 iki 2017-04-01. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-06-29 įsakymu Nr. SP1-2782 atsakovui nuo 2015-03-26 paskirta šalpos pensija, mokant atsakovui 0,9 bazinės pensijos dydžio šalpos pensiją nuo 2015-03-26 iki 2017-04-01. Iš elektroninės bylos medžiagoje esančio 2015-06-09 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuo 2015-03-26 iki 2017-03-25 nustatytas darbingumo lygis – 40 proc., o pagal 2017-01-09 NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą atsakovui nuo 2016-02-29 iki 2044-03-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2017-01-30 įsakymu Nr. SP1-367 „Dėl šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo E. N.”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-03 įsakymo Nr. AD1-16 „Dėl įgaliojimų suteikimo” 1.1.3 papunkčiu, atsižvelgiant į NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą nustatė atsakovui nuo 2016-03-01 iki 2017-01-01 permokėtą 1008,00 Eur šalpos pensijos sumą. Apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas įteikiant įsakymo nuorašą.

Valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos šalpos išmokų įstatymas (toliau – ir Šalpos išmokų įstatymas, bylai aktuali redakcija, galiojusi permokos nustatymo metu, nuo 2017-01-01 iki 2017-06-28). Remiantis Šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 5 punktu, teisę gauti šalpos išmoką turi asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005-07-01 pripažinti I ar II grupės invalidais), išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose. Šalpos išmokų įstatymo 16 straipsnis numato, kad šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos. Aptariamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalis įpareigoja šalpos išmokos gavėją ar vieną iš jo tėvų (įtėvių), globėją ar rūpintoją pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba vienam iš jo tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį išskaitant permoką straipsnio 10 dalyje numatytu atveju, iš gavėjui priklausančių šalpos išmokų per mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos šalpos išmokos sumos tol, kol bus visiškai padengta permokėta suma. Esant gavėjo rašytiniam prašymui ar sutikimui, gali būti išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos šalpos išmokos sumos. Jeigu šalpos išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalpos išmoka skiriama laikotarpiui, kurį šalpos išmokos gavėjas turi teisę gauti šią išmoką; Savivaldybės administracija privalo prieš mėnesį pranešti šalpos išmokos gavėjui apie šalpos išmokos skyrimo termino pabaigą. Šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė šalpos išmokos skyrimo terminas; jeigu asmens teisė gauti šalpos išmoką išlieka, bet prašymą dėl šios išmokos mokėjimo pratęsimo asmuo pateikia pavėluotai, šalpos išmoka nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo tos dienos, kai buvo pateikti prašymas ir dokumentai pratęsti šalpos išmokos mokėjimą (Šalpos išmokų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos duomenis atsakovas prašymo šalpos išmokai gauti teikimo metu atitiko Šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatytas sąlygas šalpos išmokai gauti. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją informavo apie savo padėties pasikeitimą (nuo 2016-02-29 iki 2044-03-08 nustatytą 50 proc. darbingumo lygį). Prašymu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos skyrimui ir (ar) mokėjimui bei patvirtino, kad žino apie tai, jog nepranešus apie minėtas aplinkybes permokėta išmokos suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui nepranešus apie pasikeitusį darbingumo lygio procentą, Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą nustatyti atsakovui šalpos išmokos permoką. Atsakovas buvo informuotas apie susidariusią negrąžintą permoką, tačiau į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol permokėtos sumos negrąžino.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovo veiksmai (nepranešimas apie padidėjusį darbingumo lygį) lėmė tai, kad paskyrus socialinę pašalpą, jis neteko teisės į ją. Atsakovui buvo išmokėta socialinės paramos suma, todėl susidarė permoka. Šiuo atveju atsakovas turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnio 11 dalis).

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 1008,00 Eur šalpos išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs permokėtos pašalpos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš E. N. priteistina 1008,00 Eur valstybinės šalpos išmokos permoka.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, įvertinęs elektroninės bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki: iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad atsakovas nedirba, negauna darbo užmokesčio bei kitų išmokų; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-05-19 sprendimo „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją E. N.” matyti, kad atsakovui nuspręsta neskirti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos; iš NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuo 2016-02-29 iki 2044-03-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistos valstybinės šalpos išmokos permokos sumokėjimą (grąžinimą). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nutaria teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 56,00 Eur. Teisėjų kolegija mano, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra ir pareiškėjos interesai nenukentės. Pažymėtina, jog atsakovas turi teisę priteistiną sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš atsakovo E. N.(a. k. (duomenys neskelbtini)) 1008,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus) valstybinės šalpos išmokos permoką.

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.