Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-20 · Administracinė byla Nr. eI-5477-422/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
eI-5477-422/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00748-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
J. D.
Advokatai
Justinas Jurkonis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5477-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00748-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) teismui pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovo J. D. (toliau – atsakovas): 1) 98,09 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą; 2) 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamojo turto objektą, Vilniaus mieste.

Atsiliepimas

Atsakovas 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo brolis, todėl atsakovas nėra atsakingas už susidariusią skolą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Pagal Rinkliavų nuostatų 83 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavos nuostatų 84 p.).

Pagal Rinkliavos nuostatų 8.1.–8.3. papunkčius rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto objekto savininkai, savininkų atstovai pagal įstatymą, nekilnojamojo turto objekto savininko įgalioti asmenys – Rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais, kai atitinkama daiktinė teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymus.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė ½ dalį nekilnojamojo turto objekto (buto), esančio adresu (duomenys neskelbtini) , todėl pagal Rinkliavos nuostatų 8.1. papunktį jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo apskaičiuota 93,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, kurios jis nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti 93,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 4,29 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikytinas pagrįstu.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, kadangi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir atliekų išvežimo paslaugomis nesinaudoja, o vietinę rinkliavą turėtų mokėti minėtame bute gyvenantis kitos nekilnojamojo turto objekto dalies savininkas, nesudaro pagrindo prašymo atmesti.

Iš Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui buvo skaičiuojama už 27,25 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą, t. y. už 1/2 buto, kurio bendras plotas 54,50 kv. m. Taigi, vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota tik už jo nuosavybės teise valdomą buto dalį.

Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena/nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, jis negali būti atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr. LVAT 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2806-624/2016).

Be to, 2023 m. birželio 12 d. teismo posėdyje teismas pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Tačiau atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog atsakovas turi teisę kreiptis iš skolos išieškojimo regreso tvarka iš ginčo bute gyvenančio asmens.

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, atsižvelgtina į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023 nurodoma, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2018 ir 2019 metus buvo paskaičiuotas 2018 m. birželio 6 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 10169984 ir 2019 m. vasario 8 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 10747022, t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo patenkinamas, priteisiant jai iš atsakovo 93,80 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 4,29 Eur delspinigių.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 24,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Justinas Jurkonis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis VASA žmogiškaisiais ištekliais.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 93,80 Eur (devyniasdešimt trys eurai, 80 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 4,29 Eur (keturi eurai, 29 ct) delspinigių.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė