Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-62-1859-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-62-1859-11
Teisminio proceso Nr.
4-65-3-00133-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1859/2011Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00133-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 42.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį skirta 80 Lt bauda už tai, kad 2010 m. balandžio 23 d. nustatyta, jog 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-16 jis neįvykdė, vamzdis, kuriuo nuotekos patenka į nuotekų rezervuarą, neužsandarintas.

Šalies argumentai

A. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą. Nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2010 m. gegužės 20 d. 2010 m. balandžio 23 d. privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti iki 2010 m. balandžio 28 d., tačiau nubaustas buvo 2010 m. balandžio 27 d., t. y. dar nesuėjus privalomuosiuose nurodymuose nustatytiems terminams.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. privalomieji nurodymai yra savarankiški – 2010 m. balandžio 9 d. privalomuoju nurodymu buvo siekiama nutraukti aplinkos teršimą, kol bus tvarkoma nuotekų duobė. Todėl sprendė, kad 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pagrįstai nustatytas trumpesnis negu 2010 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo, jis negali būti sietinas su pastarojo nurodymo įvykdymo data (2010 m. gegužės 20 d.). 2010 m. balandžio 23 d. patikrinus 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo įvykdymą, nustatyta, kad jis neįvykdytas – vamzdis neužsandarintas, todėl teismas sprendė, kad A. B. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas ir privalomojo nurodymo neįvykdymas laiku yra du savarankiški administraciniai teisės pažeidimai.

II.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį bei Institucijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. privalomųjų nurodymų turinį ir neatsižvelgė į tai, kad nuotekų rezervuaras bei visas jo mechanizmas yra vientisas įrenginys, kurio funkcija yra nuotekų surinkimas iš gyvenamojo namo. Pažymi, kad 2010 m. kovo 26 d. privalomuoju nurodymu būtent ir buvo suderinta data iki 2010 m. gegužės 20 d. sutvarkyti nuotekų rezervuarą, kad nuotekos nepatektų į aplinką. Tvirtina, kad viso mechanizmo, o ne atskiro rezervuaro dalių veikimas teršė aplinką. Mano, kad nustačius privalomojo nurodymo vykdymo terminą, papildomi privalomi nurodymai trunkančio termino metu negali būti surašomi, ypatingai dėl tos pačios esmės, mechanizmo ir jo neatsiejamų dalių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį bei Institucijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistus, o A. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas ir privalomojo nurodymo neįvykdymas laiku yra du savarankiški administraciniai pažeidimai. Paaiškina, kad 2010 m. kovo 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 A. B. buvo įpareigotas sutvarkyti nuotekų duobę (rezervuarą), kadangi buvo nustatyta, jog ji nesandari. Kol vyko nuotekų duobės tvarkymas, buvo būtina užkirsti kelią nuotekų patekimui į šią duobę, kad nebevyktų aplinkos tarša, todėl 2010 m. balandžio 9 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-16 užsandarinti vamzdį, kuriuo nuotekos patenka iš namo į duobę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 50 iki 100 Lt, pareigūnams – nuo 200 iki 1 000 Lt.

Apeliantui A. B. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neįvykdė Institucijos 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-16 užsandarinti vamzdį, kuriuo nuotekos patenka į nuotekų rezervuarą.

Apeliantas neneigia neįvykdęs 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-16, tačiau iš esmės kelia šio privalomojo nurodymo tapatumo su 2010 m. kovo 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 klausimą. Nustatyta, kad Institucijos pareigūnas 2010 m. kovo 26 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. 7, kuriuo įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iki 2010 m. balandžio 6 d. sutvarkyti nuotekų surinkimo duobę (rezervuarą), kad nuotekos nepatektų į aplinką (b. l. 6-7). Pažymėtina, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų šio privalomojo nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. gegužės 20 d. Matyti, kad nustačius trumpą dešimties dienų terminą (nuo 2010 m. kovo 26 iki 2010 m. balandžio 6 d.) rezervuaro sutvarkymui buvo siekiama kuo greičiau nutraukti nuotekų patekimą į aplinką ir jos teršimą. Todėl nustačius, kad rezervuaro per nustatytą trumpą terminą sutvarkyti apeliantas negalėjo dėl nepalankių gamtinių sąlygų, ir pratęsus terminą nuotekų surinkimo duobės sutvarkymui iki 2010 m. gegužės 20 d., t. y. dar daugiau nei mėnesiui, iškilo būtinybė nedelsiant užkirsti kelią tolimesnei aplinkos taršai. Todėl Institucija pagrįstai 2010 m. balandžio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-16, kuriuo įpareigojo A. B. nedelsiant, t. y. iki 2010 m. balandžio 15 d. nutraukti nuotekų patekimą iš namų į nesutvarkytą nuotekų rezervuarą, o būtent, užsandarinat vamzdį, kuriuo nuotekos patenka į rezervuarą. Nors tiek 2010 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. 7, tiek ir 2010 m. balandžio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-16 tikslas buvo tas pats – užkirsti kelią aplinkos taršai, nuotekoms iš rezervuaro patenkant į aplinką, tačiau šie nurodymai nėra tapatūs, kadangi jų įvykdymas sietinas su nurodytų veiksmų atlikimu, o ne su siekiamo tikslo pasiekimu. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta galime apskųsti privalomąjį nurodymą nepasinaudojo. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Institucijos 2010 m. balandžio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-16 laikytinas teisėtu. Nurodyto reikalavimo laiku neįvykdžius, apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) ir jas įvertino tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas