Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16057249233, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2016 m. balandžio 15 d., apie 13.00 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, Žolyno g. 3, Vilniuje, vairuodama automobilį Alfa Romeo 147, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje E. S. sakė, kad suprato kuo yra kaltinama, prisipažino, kad galėjo padaryti pažeidimą, galėjosi. Ji sakė, kad su sergančiu vaiku atvažiavo į Antakalnio polikliniką. Paprastai stato mašiną toliau nuo įėjimo į polikliniką, tačiau šį kartą pastatė arčiau, kadangi vaiką reikėjo nešti ant rankų. Antakalnio poliklinikoje pasakė, kad vaikui gali būti kompiliacijų, todėl skubiai reikia važiuoti į Santariškių klinikas tikslesniam tyrimui. Dėl tokios žinios ji buvo labai susijaudinusi ir skubėjo į Santariškes. Nežino, kaip ji neišgirdo, kad užkabino kitą automobilį. Per tą laiką kai ji vairuoja automobilį nei karto nebuvo pakliuvusi į eismo įvykį. Iš nuotraukų matosi, kad apgadintas Citroen automobilio bamperis, jos automobilis yra žemas, gal ratu kliudė kitą automobilį. Ji sakė, kad jeigu būtų buvęs smūgis, tikrai būtų jį pajautusi. Iš vietos pirmyn ir atgal važinėjo bandydama išsukti, kadangi buvo užstatyta automobiliais.

Teismo posėdyje E. S. sakė, kad labai gailisi, ir prašė neatimti teisių vairuoti transporto priemonę. Supranta, kad galima buvo iškviesti policiją, jog jie padėtų išvairuoti iš tos vietos, tačiau tiesiog susiklostė tokia situacija; nuo atsakomybės nebėgo, be teisių jai bus sunku, nes reikia vežioti vaikus.

Teismo posėdyje liudytoja V. Š., sakė, kad sėdėjo savo automobilyje, parkavimo aikštelėje. Aikštelėje per vidurį buvo pristatyta mašinų ir iš tos vietos buvo sunku išvažiuoti. V. Š. automobilio langas buvo praviras, ji išgirdo tokį garsą, kai mašina atsitrenkia į kitą mašiną. Tada pažiūrėjo ir pamatė, kaip automobilis įvažiavo į dešinėje stovėjusią geltoną mašiną. Tiksliai vairuotojo nematė, jai pasirodė, kad už vairo buvo moteris, taip pat matė, jog automobilio gale sėdėjo vaikas. Garsas buvo toks, kaip trenksmo, kad metalas atsitrenkia į metalą. Vairuotoja atsitrenkė į tą mašiną, užkabino dešiniu šonu, tada pavažiavo atgal norėdama išvairuoti ir nuvažiavo iš įvykio vietos. V. Š. išlipusi iš automobilio pamatė, kad užkabintas automobilio bamperis, kuris atsikabino, t.y. kairė bamperio pusė buvo ant žemės, o dešinė bamperio pusė dar laikėsi. Kadangi ji dirbo su kompiuteriu, greitai užsirašė mašinos numerius ir iškvietė policiją. Ji mano, kad vairuotoja tikrai turėjo išgirsti garsą ir pajausti smūgį, kurie kilo dėl eismo įvykio.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu juos įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus, taip pat, kad E. S. kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje - įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; liudytojų paaiškinimais ir parodymais teisme, kurie patvirtino, kad garsas buvo stiprus ir vairuotoja privalėjo pajausti smūgį; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, o automobiliui Alfa Romeo 147, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- apgadintas galinis sparnas dešinėje pusėje, galinis ratlankis dešinėje pusėje, ant kurio matomos pašalinės detalės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Citroen C2 atsirado po kontakto su automobiliu Alfa Romeo 147; nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

E. S. padarytos veikos atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes ji vairuodama automobilį Alfa Romeo 147, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Citroen C2, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius ir apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, vadovaujasi suformuota teismų praktika, jog skiriant administracines nuobaudas, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos griežtos: pagrindinė ir papildoma nuobaudos. Taip pat Teismas pastebi, kad E. S. turi du nepilnamečius vaikus, viena juos augina, jais rūpinasi, vežioja į mokyklą, vaikams susirgus juos veža pas gydytojus. E. S. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi ir tai ją apibūdina kaip drausmingą ir pareigingą vairuotoją. Teismas taip pat įvertina faktą, kad E. S. eismo įvykio metu, dėl vaiko sveikatos būklės, buvo stipriai susijaudinusi, labai skubėjo važiuoti į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Bylos nagrinėjimo metu E. S. labai apgailestavo dėl padaryto teisės pažeidimo, žadėjo, kad vairuojant automobilį bus atsargesnė ir rūpestingesnė. Teismas daro išvadą, kad E. S. skyrus LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas nuobaudas būtų pažeistas teisingos pusiausvyros principas tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, taip pat Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta LR ATPK 130 str. 1 dalyje sankcijoje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. E. S. skirtina nuobauda - minimalaus dydžio bauda, numatytos LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tai pat vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nuostatomis ir Teismui suteikta diskrecija, E. S. skirtina nuobauda mažesnė nei LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 31, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 100 (vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 100 (vieno šimto) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.