- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-513-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Stasys Valužis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta trijų mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2009-10-02.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-21, apie 10.00 val., senajame turguje, esančiame Turgaus aikštė 5, Klaipėdos m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,017g diazepamo, kurią neteisėtai laikė ir gabeno iki 2009-01-21 14.00 val., kol (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, Klaipėdos m., sulaikymo metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, nuteistas už tai, kad 2009-01-21, apie 13.30 val., prie naktinio klubo „Kalifornija“, esančio Laukininkų g. 17a, Klaipėdos m., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė milteliuose 0,035 g, ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,002 g klonazepamo, kurias neteisėtai laikė ir gabeno iki 2009-01-21 14.00 val., kol (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdos m., sulaikymo metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su teismo paskirta bausme, tačiau prašo į paskirtą bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką, kadangi nuo 2009-05-14 iki 2009-08-14 jam trims mėnesiams buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendis keistinas, nes nuteistajam D. S. paskirta bausmė aiškiai per švelni. Nurodo, kad D. S. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą būdamas anksčiau teistas net šešis kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, be to, nuteistasis nedirba, todėl šios aplinkybės rodo, kad jis nesiekia keisti savo gyvenimo būdo. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo manymu, teismas, paskirdamas D. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., padarymą minimalią – trijų mėnesių – laisvės atėmimo bausmę, tokio savo sprendimo neargumentavo ir nepakankamai atsižvelgė į neigiamą nuteistojo charakteristiką. Todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam D. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., vienerių metų laisvės atėmo bausmę.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti – įskaityti į paskirtos bausmės laiką buvimą suėmime, tačiau prašo atmesti prokuroro skundą. Procese dalyvaujanti prokurorė prašo atmesti nuteistojo skundą, prašo nuosprendį pakeisti dėl per švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam.
Nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas: iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 26 d. nuteistajam pareiškus (pranešus) įtarimą dėl veikos, kuri nurodyta nuosprendyje, padarymo, tą pačią dieną buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iki kaltinamojo akto surašymo 2009 m. birželio 15 d., taip pat iki nutarties bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo, ši kardomoji priemonė keičiama nebuvo. Į suėmimą ji buvo pakeista priimant nuosprendį. Todėl byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šios bylos tyrimo nuteistajam trims mėnesiams, kaip teigiama skunde, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Beje, nuteistasis paaiškino, kad kardomoji priemonė – suėmimas – jam buvo paskirta kitoje byloje, kurioje jam pranešta apie įtarimą dėl kito nusikaltimo padarymo. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad keisti nuosprendį dėl nuteistojo skunde nurodytų motyvų pagrindo nėra.
Atmestinas ir prokuratūros skundas dėl bausmės paskyrimo nuteistajam. Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam minimalaus dydžio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nurodė prieštaringus motyvus: viena vertus, nurodė, kad nuteistasis šešis kartus teistas, iš jų ir už sunkių nusikaltimų padarymą, kita, kad nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, kad vienas nusikaltimas yra nesunkus, kitas – baudžiamasis nusižengimas, kad augina mažametį vaiką. Nors baudžiamojo įstatymo – BK 259 str. 1 d. – sankcija laisvės atėmimą kaip bausmę numato iki dvejų metų, tačiau teismas, nurodydamas apibrėžtus bausmės skyrimo motyvus, turėjo pagrindą paskirti nuosprendyje nurodyto dydžio bausmę. Pažymėtina tai, kad prokuratūros skundo argumentai sutelkti į neigiamus nuteistojo asmens bruožus. Savaime suprantama, šie bruožai turi reikšmės skiriant bausmę, todėl teismas iš trijų baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės dydžio, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ir tai, kad nuteistasis nuo paleidimo iš įkalinimo vietos palyginti ilgą laiką teisės pažeidimų nebuvo padaręs, kad rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai yra nedideli, kad nuteistasis yra priklausomybės ligų centro įskaitoje.
Pripažįstant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bausmės paskyrimo kaip pagrįstą, pastebėtinas ir prokuratūros nenuoseklumas formuojant teisinę sąmonę dėl bausmės paskyrimo: pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d., padarymą skirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dėl bausmės paskyrimo apskritai ir dėl jos dydžio iš esmės jokių argumentų nenurodė, išskyrus tik tai, kad yra lengvinanti aplinkybė dėl prisipažinimo ir gailėjimosi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išsamesni bausmės skyrimo motyvai nurodyti tik pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinaime skunde.
Atmetant apeliacinius skundus, pastebėtini ir teismo motyvacijos skiriant bausmę trūkumai: teismas vieną iš atsakomybę švelninačių aplinkybių nurodė, kad kaltinamasis augina mažametį vaiką. Tačiau tokia aplinkybė byloje niekuo nepatvirtinta, išskyrus tai, kad kaltinamasis, duodamas parodymus, pasakė, jog ,,turiu vaiką“. Vien vaiko turėjimo faktas negali būti atsakomybę švelninančia aplinkybe, tokia aplinkybė turėtų būti siejama su konkrečiais socialiniais ir sociologiniais reiškiniais: koks vaiko amžius, ar asmuo rūpinasi ir išlaiko vaiką, ar, įkalinus asmenį, reikšmingai nukentės vaiko interesai, kokia vaiko motinos socialinė padėtis ir pan. Iš turimų duomenų apskritai nėra aišku, ar nuteistasis turi vaiką ir ar jį augina, nes nuteistasis nurodo esąs nevedęs, duomenų apie civilinės metrikacijos įrašus nepateikia, ar vaiko vadinamas auginimas yra susijęs su vaiko išlaikymu ir ugdymu kelia pagrįstų abejonių, nes nuteistasis daug kartų buvęs įkalinimo vietose, serga priklausomybės liga, nėra duomenų ar jis apskritai yra kur nors dirbęs. Bausmės skyrimo motyvai nuosprendyje turi būti grindžiami BK 54 straipsnio nuostatomis nurodant konkrečius abejonių nekeliančius ir bausmės paskyrimui reikšmės turinčius duomenis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. S. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundus atmesti.