- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- eII-736-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00757-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. P. 2024 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. P. 2024 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) G. S. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2024 m. kovo 22 d., 04.04 val. nustatyta, kad Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311), už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėjas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ), 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nustatytą dydį.
Taip pat nustatyta, kad 2024 m. kovo 22 d., 04.04 val. nustatyta, kad Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2021 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės1 d., atitinkamai iki 2022 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėjas, pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nustatytą dydį.
Dėl aptariamo administracinio nusižengimo Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Pareiškėjo įgaliotos atstovės advokatės skundas, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas dirba įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Darbovietės) bei gauna A klasei priskiriamas su darbo santykiais susijusias pajamas. Nurodytos Darbovietės, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, mokestiniu laikotarpiu išmokėdami Pareiškėjui darbo užmokestį deklaruoja asmeniui priskaičiuotas išmokas, išskaičiuoja visą Pareiškėjui tenkantį mokėti gyventojų pajamų mokestį ir jį sumoka į valstybės biudžetą, ir šiuos visus duomenis pateikia VMI užpildydami ir pateikdami deklaracijas.
2021 m. ir 2022 m. mokestiniais laikotarpiais Pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis viršijo 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – ir VDU) dydį, kas reiškia, jog šį dydį viršijančiai darbo užmokesčio daliai taikomas progresyvinis 32 % pajamų mokesčio tarifas (toliau – ir GPM) (GPMĮ 6 straipsnio 1¹ dalies 1, 2 punktai). Pareiškėjo Darbovietės, tarpusavyje dalijasi informacija apie Pareiškėjo mokestinio laikotarpio eigoje priskaičiuojamą darbo užmokestį, ir yra informuotos apie tai, jog gyventojo pajamos iš darbo santykių viršija 60 VDU. Todėl Darbovietės, prieš išmokėdamos Pareiškėjui darbo užmokestį, visada savalaikiai įgyvendina GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, išskaičiuoja padidinto tarifo gyventojų pajamų mokestį nuo Pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio, sumoka jį ir apie tai deklaracija informuoja VMI.
2021 m. ir 2022 m. mokestiniais laikotarpiais, kada Pareiškėjo pajamos iš darbo santykių viršijo 60 VDU jo Darbovietės priskaičiuotai darbo užmokesčio daliai neviršijančiai 60 VDU pritaikė ir išskaičiavo 20 % GPM, o viršijančiai 60 VDU atitinkamai pritaikė ir išskaičiavo 32 % GPM, ir apie visus šiuos veiksmus – Pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiuotą ir sumokėtą GPM (standartiniu bei padidintu GPM tarifu) – Darbovietės pranešė VMI pateikdamos metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas, forma GPM312 (toliau – ir forma GPM312) už 2021 metus atitinkamai iki 2022 m. vasario 15 d., ir už 2022 metus iki 2023 m. vasario 15 d.
Taigi, Pareiškėjo Darbovietės, vykdydamos mokestį išskaičiuojančių asmenų pareigas (kaip tai nurodyta šio skundo 5 punkte), tinkamai ir laiku įgyvendino ir GPMĮ 6 straipsnio 11 dalyje numatytą pareigą gyventojui nuo su darbo santykiais susijusių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti padidinto tarifo GPM, todėl kiekvienais kalendoriniais metais iki gegužės 1 d., įskaitant ir už 2021 m. bei 2022 m., visas Pareiškėjo mokėtinas GPM nuo visų (įskaitant ir dalį, viršijančią 60 VDU) su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų per tuos kalendorinius mokestinius metus, teisės aktų nustatytais terminais yra deklaruotas ir sumokėtas į valstybės biudžetą, o Pareiškėjui, kuris gauna išimtinai tik A klasės pajamas – darbo užmokestį, nebereikia atlikti papildomų veiksmų, t. y. iki kalendorinių metų einančių po mokestinių metų gegužės 1 d. teikti pajamų deklaracijos, forma GPM311.
Pareiškėjas nei už 2021 m., nei už 2022 m. mokestinius laikotarpius neturėjo susidariusių mokesčio nepriemokų, kas neabejotinai patvirtina, kad jis, kaip mokesčių mokėtojas, teisės aktų nustatyta tvarka laiku atliko savo mokestines pareigas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 11 dalis).
Aptariamu atveju GPM nesumokėjimas padidintu tarifu nuo su darbo santykiais susijusių pajamų reikštų itin ženklias mokesčio nepriemokos sumas, kadangi už 2021 mokestinius metus Pareiškėjui viso buvo priskaičiuotas (duomenys neskelbtini) Eur dydžio darbo užmokestis, o 2022 mokestiniais metais – (duomenys neskelbtini) Eur. Tačiau Pareiškėjas ne tik, kad neturėjo bei šiuo metu neturi susidariusių GPM nepriemokų, tačiau šiai dienai jis netgi yra sumokėjęs per didelę mokesčių sumą ir turi susidariusią permoką. Tai reiškia, kad Darbovietės, su kuriomis Pareiškėją sieja darbo santykiai, laiku ir tinkamai apskaičiavo bei sumokėjo GPM (tiek standartinio, tiek padidinto tarifo) nuo Pareiškėjui viso per 2021 m. ir 2022 m. mokestinius laikotarpius priskaičiuoto darbo užmokesčio ir savalaikiai apie tai pateikė informaciją VMI, kurią VMI priėmė kaip tinkamą ir teisingą.
Nepaisant to, kad visą Pareiškėjo mokėtiną GPM tinkamai apskaičiavo ir deklaravo bei sumokėjo Darbovietės ir Pareiškėjas neturi prievolių mokėti GPM, tačiau 2024 m. kovo 22 d. Pareiškėjas gavo VMI Nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda už tariamą ANK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Nutarime VMI konstatavo, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM311), už 2021 m. ir 2022 m., kurios turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniams laikotarpiams (atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 2 d.). Tokiu būdu, anot VMI, Pareiškėjas pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, kadangi, VMI vertinimu, vien todėl, kad Pareiškėjas gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios viršijo nustatytą 60 VDU dydį, Pareiškėjas už 2021 m. ir 2022 m. privalėjo pateikti Metinių pajamų deklaracijas (forma GPM311). Šiuo pagrindu VMI paskyrė Pareiškėjui administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Pareiškėjas nesutinka su administracinės atsakomybės taikymu, kadangi: (i) jam nekilo GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį ir pateikti šį perskaičiavimą pagrindžiančią Metinių pajamų deklaraciją (forma GPM311); (ii) nesant pareigos pateikti Metinių pajamų deklaraciją (forma GPM311), nėra pagrindo konstatuoti ANK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimą (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl, VMI Nutarimas laikytinas nepagrįstu ir turi būti panaikintas.
Pateiktame skunde aptariant teisinį skundo pagrindą nurodoma, kad pirma, VMI Nutarime konstatuojama, kad Pareiškėjas 2022 m. ir 2023 m. savalaikiai nepateikė Deklaracijos, nors neva privalėjo savarankiškai perskaičiuoti mokėtiną GPM nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 60 VDU. Nutarime VMI apsiriboja vien paties gyventojo Metinė pajamų deklaracijos (forma GPM311) nepateikimo faktu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad informaciją apie Pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuotą GPM sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį pateikė Darbovietės (MAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Būtent savalaikis duomenų pateikimas (įgyvendinamas deklaracijos forma) mokesčių administratoriui sudaro sąlygas tinkamam mokesčio mokėtojo prievolės įvykdymui. Kaip minėta aukščiau, šią prievolę teisės aktų nustatytais terminais įvykdė Darbovietės, t. y. Pareiškėjo vardu visa GPM už 2021 m. ir 2022 m. mokestinius laikotarpius pagal 20 % ir 32 % tarifus apskaičiavo, deklaravo ir į valstybės biudžetą sumokėjo juridiniai asmenys (Darbovietės), kuriuose Pareiškėjas dirba (kaip tai detaliai aptarta šio skundo 4-6 punktuose). Be to, Darbovietės pateikė VMI formas GPM312 su informacija anie mokesčiu mokėtojo – Pareiškėjo apskaičiuota mokesčio (GPM) suma už mokesčio įstatyme nustatytus laikotarpius. Toks duomenų pateikimas, nepriklausomai nuo to koks subjektas šiuos duomenis pateikė, atitinka Deklaracijos esmę ir jos pateikimo tikslą. Vadinasi, Nutarime yra nepagrįstai konstatuota neva Pareiškėjas (šiuo atveju veikdamas per Darbovietes) nepateikė Nutarime nurodomų laikotarpių mokesčių deklaracijų.
Jeigu juridiniai asmenys (Darbovietės) nebūtų tinkamai įvykdę pareigos Pareiškėjo vardu apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM padidintu tarifu nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 60 VDU sumą, Pareiškėjui neabejotinai kiltų pareiga pačiam asmeniškai pateikti Deklaraciją bei padengti mokesčio nepriemoką. Tačiau iš faktinių duomenų matyti, kad jokia mokestinė nepriemoka Pareiškėjo atžvilgiu susidariusi nėra ir niekada nebuvo, todėl Nutarime įvardytas ANK pažeidimas neegzistuoja.
Tai, kad pareigą savalaikiai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM atliko juridiniai asmenys, o ne asmeniškai pats Pareiškėjas (šiuo atveju tokį veiksmą dubliuodamas), savaime nereiškia, kad Pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti visą informaciją apie mokėtiną gyventojų pajamų mokestį bei jį sumokėti, kas ir yra Deklaracijos pateikimo esmė (MAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tuo labiau, kad ir GMPĮ leidžia tokius duomenis teikti tiek asmeniškai gyventojui, tiek ir jo atstovui.
Antra, ne mažiau svarbu yra tai, kad Nutarime nurodyta Metinių pajamų deklaracija (forma GPM311), kurią neva turėjo pareigą pateikti Pareiškėjas, yra teikiama GPM perskaičiavimo tikslu. Šiuo tikslu siekiama, kad į valstybės biudžetą būtų sumokama progresyvinio mokesčio dalis (apmokestinama 32 % tarifu nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio) taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 60 VDU. Todėl pareiga perskaičiuoti GPM yra susieta su progresyvinio mokesčio sumokėjimo aplinkybe, siekiant išvengti mokesčio nepriemokos susidarymo. Šiuo atveju Darbdaviai sumokėjo GPM (tiek standartinio, tiek padidinto tarifo) už Pareiškėją bei tai tinkamai deklaravo, todėl VMI Nutarimo teiginiai neva tokius veiksmus antrą kartą turėjo atlikti ir pats gyventojas (Pareiškėjas) yra nepagrįsti bei pertekliniai.
Nutarime konstatuojant Deklaracijos už 2021 m. ir 2022 m. nepateikimo faktą, nedetalizuota, ar iš tikrųjų Pareiškėjui kilo pareiga perskaičiuoti GPM. Nutarime nepagrįstai apsiribota tik formalia aplinkybe, kad Deklaracija nepateikta. VMI, Nutarimą grįsdama vien tik Deklaracijos nepateikimo faktu, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad Pareiškėjui nekilo pareiga perskaičiuoti GPM, kadangi šią pareigą už jį jau įvykdė juridiniai asmenys ir pateikė formas GPM312 atitinkamai už 2021 m. ir 2022 m. GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad tik A klasės pajamas gavę asmenys, kuriems nekyla pareiga perskaičiuoti GPM, neprivalo teikti Deklaracijos. Taigi, Pareiškėjo atvejis tenkina minėto GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas, todėl jam nekilo pareiga teikti Deklaraciją už2021 bei 2022 metus.
Trečia, ANK 187 straipsnio 1 dalimi ginama vertybė – mokesčio mokėtojo prievolių tinkamas įgyvendinimas valstybės biudžeto atžvilgiu. Vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 20 punktu mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Šiuo skundu jau įrodyta, kad Pareiškėjas mokestines prievoles už 2021 m. bei 2022 m. yra įgyvendinęs tinkamai, jokių kitų objektyvių duomenų nuneigiančių šį faktą VMI nėra pateikusi. Todėl darytina išvada, kad ANK 187 straipsnio 1 dalimi ginama vertybė nėra pažeista. Todėl nėra vieno iš administracinio nusižengimo būtinųjų požymių – objekto, kuris būtų pažeistas. Taigi, nesant administracinio nusižengimo, negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė.
Akivaizdu, Pareiškėjas, kurio mokestines prievoles įvykdė juridiniai asmenys, su kuriais jį sieja darbo santykiai, jokios priešingos teisei ir pavojingos veikos nepadarė. Pareiškėjas, gaudamas tik A klasės pajamas, nepažeidė GPMI 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nes pareiga pateikti Deklaraciją jam nekilo. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių administracinio nusižengimo požymių, t. y. nėra pažeisto ANK saugomo objekto ir teisei priešingos veikos Pareiškėjo atsakomybei pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį kilti.
Ketvirta, bet kuri iš administracinių nuobaudų yra skirta nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, todėl ir švelniausios administracinės nuobaudos (įspėjimo) taikymas galimas tik esant nustatytiems visiems administracinio nusižengimo požymiams. Nenustačius šių požymių, kaip ir yra aptariamu atveju, administracinė atsakomybė apskritai negalima, o pradėta administracinė teisena privalo būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjui nekilo pareiga perskaičiuoti GPM ir dėlto pateikti Deklaraciją už 2021 m. ir 2022 m., administracinės nuobaudos skyrimas Pareiškėjui yra visiškai nepagrįstas bei neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Todėl Nutarimas, kuriuo skirta nepagrįsta administracinė nuobauda, pripažintinas neteisėtu ir privalo būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutraukta.
III. Atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Anot Institucijos, 2024 m. kovo 22 d. nustatyta, kad Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM311) už 2021 m., 2022 m., kurios turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniams laikotarpiams, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėnesio 1 dienos, atitinkamai iki 2022 m. gegužės 2 d. bei 2023 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėjas, pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nustatytą dydį.
Kartu su Pareiškėjo skundu perdavė informaciją iš Elektroninės deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS), kurioje matyti, kad deklaracijos forma GPM311 už 2021 m. bei 2022 m. nepateiktos.
ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Prieš perduodant skundą nagrinėti teismui, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gavo išvadą bei ją pridėjo prie skundo bylos, kurioje Pareiškėjui patvirtinta prievolė pateikti 2021 m. bei 2022 m. mokestinių laikotarpių pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311). Nustatyta, jog už 2021 m. mokėtina pajamų mokesčio suma 153,62 Eur. 2022 m. mokėtina pajamų mokesčio suma 7,20 Eur.
Pagal GPMĮ 27 straipsnio 4 dalį metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintose Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse (toliau - ir taisyklės) nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo 2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių (kalendorinių metų) pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų GPM311 B, GPM311C, GPM311D1, GPM311D2, GPM311E, GPM311F1, GPM311F2, GPM311Garba programinės priemonės – vedlio – sudarytos Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo tvarka. Taisyklių 4 punktas nustato, jog pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas deklaracijas mokesčio administratoriui pateikti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai 4.7. gavę pajamų iš darbo santykių (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau pajamų iš darbo santykių ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei ilgalaikio darbo išmokų), tantjemų ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavių gavę pajamų pagal autorines sutartis, pajamų už vadovavimo mažajai bendrijai veiklą pagal civilinę (paslaugų) sutartį (išmokėtų mažosios bendrijos vadovui, nesančiam jos nariu), kai tokių pajamų bendra suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei: 4.7.3. 2021 m. – 60 VDU suma (81 162 Eur), taikoma apdraustųjų asmenų 2021 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti; 4.7.4. 2022 m. – 60 VDU suma (90 246 Eur), taikoma apdraustųjų asmenų 2022 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti. Pareiškėjas ir pats savo skunde nurodė priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas už 2021 m. bei 2022 m., kurios atitinkamai už 2021 m. bei 2022 m. viršijo 60 vidutinių darbo užmokesčių, taigi metinės pajamų deklaracijos formos GPM311 turėjo būti teikiamos tiek už 2021 m., tiek už 2022 m.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei skirtas įspėjimas.
IV. Teismo išvados
G. S. advokatės R. K. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2024 m. kovo 22 d. Nutarimu, Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2024 m. kovo 22 d., 04.04 val. nustatyta, kad Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311), už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėjas, pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nustatytą dydį.
Taip pat 2024 m. kovo 22 d., 04.04 val. nustatyta, kad Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2021 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės1 d., atitinkamai iki 2022 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėjas, pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nustatytą dydį.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė R. K. nesutikdama su Institucijos 2024 m. kovo 22 d. Nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė skundą, kuriuo prašė pastarąjį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. ANK 187 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtų veikų atlikimo.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Minėtame GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta ir tai, kad metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pastebėtina, kas aptariamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1¹ punkte nurodoma, kad gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad GPMĮ 27 straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintose „Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse“ imperatyviai nustatyta, kad pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas deklaracijas mokesčio administratoriui pateikti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai: gavę pajamų iš darbo santykių (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau pajamų iš darbo santykių ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei ilgalaikio darbo išmokų), tantjemų ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavių gavę pajamų pagal autorines sutartis, pajamų už vadovavimo mažajai bendrijai veiklą pagal civilinę (paslaugų) sutartį (išmokėtų mažosios bendrijos vadovui, nesančiam jos nariu), kai tokių pajamų bendra suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei: 2021 m. – 60 VDU suma (81 162 Eur), taikoma apdraustųjų asmenų 2021 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti (4.7.3. punktas); 2022 m. – 60 VDU suma (90 246 Eur), taikoma apdraustųjų asmenų 2022 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti (4.7.4. punktas).
Pareiškėjas susipažinęs su Institucijos priimto Nutarimo turiniu yra įsitikinęs, kad visiškai nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pastarojo įgaliotos atstovės advokatės R. K. pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gauna išimtinai tik A klasei priskiriamas su darbo santykiais susijusias pajamas. 2021 m. ir 2022 m. mokestiniais laikotarpiais, kada Pareiškėjo pajamos iš darbo santykių viršijo 60 VDU jo Darbovietės priskaičiuotai darbo užmokesčio daliai neviršijančiai 60 VDU pritaikė ir išskaičiavo 20 % GPM, o viršijančiai 60 VDU atitinkamai pritaikė ir išskaičiavo 32 % GPM, ir apie visus šiuos veiksmus – Pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiuotą ir sumokėtą GPM (standartiniu bei padidintu GPM tarifu) – Darbovietės pranešė VMI pateikdamos metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas, forma GPM312 už 2021 metus atitinkamai iki 2022 m. vasario 15 d., ir už 2022 metus – iki 2023 m. vasario 15 d. Taigi, Pareiškėjo Darbovietės, vykdydamos mokestį išskaičiuojančių asmenų pareigas, tinkamai ir laiku įgyvendino ir GPMĮ 6 straipsnio 11 dalyje numatytą pareigą gyventojui nuo su darbo santykiais susijusių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti padidinto tarifo GPM, todėl kiekvienais kalendoriniais metais iki gegužės 1 d., įskaitant ir už 2021 m. bei 2022 m., visas Pareiškėjo mokėtinas GPM nuo visų (įskaitant ir dalį, viršijančią 60 VDU) su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų per tuos kalendorinius mokestinius metus, teisės aktų nustatytais terminais yra deklaruotas ir sumokėtas į valstybės biudžetą, o Pareiškėjui, kuris gauna išimtinai tik A klasės pajamas – darbo užmokestį, nebereikia atlikti papildomų veiksmų, t. y. iki kalendorinių metų einančių po mokestinių metų gegužės 1 d. teikti pajamų deklaracijos, forma GPM311. Vadinasi, Nutarime nepagrįstai konstatuota neva Pareiškėjas nepateikė nurodomų laikotarpių mokesčių deklaracijų.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus Pareiškėjo įgaliotos atstovės advokatės R. K. pateiktus argumentus, juos išanalizavęs aptartų teisės normų kontekste, Institucijos pateiktos pozicijos kontekste, taip pat sugretinęs su administracinio nusižengimo bylos turiniu neturi pagrindo su pastaraisiais sutikti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtintose „Dėl metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklėse“ nurodoma, kad metinės gyventojams išmokėtos išmokos, priskiriamos A ir B klasės pajamoms, deklaruojamos GPM312 formoje (1 punktas). Pastarąją ir jos L bei U priedus mokesčių administratoriui privalo pateikti: 1. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir/arba natūra išmokėję išmokas, pagal GPMĮ priskiriamas gyventojo A klasės apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms; 2. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir/arba natūra išmokėję išmokas, pagal GPMĮ priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms.
Aptarta deklaracijos forma GPM312 vadinama „Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija“, taigi, savo esme ji yra priskirtina išmokėtų sumų deklaracijai. Kitaip tariant, juridinis asmuo šioje deklaracijoje nedeklaruoja pajamų – jis deklaruoja išmokėtas išmokas. Atitinkamai gyventojai, pasibaigus mokestiniams metams iki gegužės 1 d. privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 ir deklaruoti visas gautas pajamas. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis mokesčių mokėtojų pateikta metine gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija (forma GPM312), gali suformuoti preliminarias metines pajamų mokesčio deklaracijas mokesčių mokėtojams. Taigi, iš aukščiau minėto matyti, kad metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija GPM312 atlieka pagalbinį vaidmenį, nes jos pagrindu mokesčių administratorius atlieka savo funkciją parengti preliminarią metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojams.
Taigi, nagrinėjamu atveju, juridiniai asmenys pateikę metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (forma GPM312) neįvykdė Pareiškėjui kilusios pareigos savalaikiai pateikti Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM311), taip kaip tai numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintose „Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse“, kurios (Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311)), be kita ko, laikomos ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinuoju požymių – objektu, kuris ir buvo pažeistas.
Aukščiau aptarta analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas, būdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, gavęs pajamų iš darbo santykių kai tokių pajamų bendra suma per mokestinį laikotarpį yra „už 2021 mokestinius metus buvo priskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur dydžio darbo užmokesčio“, t. y. didesnė nei 2021 m. – 60 VDU suma (81 162 Eur) ir „už 2022 mokestinius metus buvo priskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur dydžio darbo užmokesčio“, t. y. didesnė nei 2022 m. – 60 VDU suma (90 246 Eur), privalėjo pateikti Metines pajamų deklaracijos formas GPM311 tiek už 2021 m., tiek už 2022 m. mokestinius laikotarpius, tačiau pastarasis to nepadarė, todėl tokiu būdu pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčio mokėtojui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jam nuobaudą, todėl Pareiškėjo įgaliotos atstovės advokatės skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. advokatės R. K. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. P. 2024 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini))
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.