Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo K. B. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nubausta už tai, kad ji 2014-06-24 apie 4.40 val. Šalčininkų r. sav., Eišiškių m., Naujojo Plano g. 15, vairavo automobilį Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini) atsiradus kelyje kliūčiai, nesugebėjo automobilį suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą bei elektros skydinę. Apgadino vairuojamą automobilį, tvorą bei elektros skydinę. Iš eismo įvykio pasišalino. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 134, 234 punktuose nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-18 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems administracinį protokolą surašiusių pareigūnų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar pagrįstai K. B. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė byla 2At-7-3/2013).

Apylinkės teismas nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, įrodymų vertinimo, priimdamas sprendimą pripažinti K. B. kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., apsiribojo tik formaliu byloje esančių dokumentų, kurie, apylinkės teismo nuomone, pagrindžia pažeidėjos kaltę, nurodymu bei trumpa motyvacija dėl nuobaudos apeliantei paskyrimo.

Apylinkės teismas nevertino, kad K. B. neneigia padariusi eismo įvykį, tačiau nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi įsitikinusi, jog padarė viską, kad pašalinti savo neatsargiais veiksmais padarytą žalą ir jokiais būdai nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tam, kad pašalinti prieštaravimus, apylinkės teismas neapklausė Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnų Ježy Gotovecki ir Svajūno Vaičkaus bei įvykio liudininkų K. G., jos vyro ir kitų liudininkų, padėjusių ištraukti automobilį ir galinčių patvirtinti arba paneigti tą aplinkybę, jog K. B. siekė sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, kad išvengti atsakomybės atlyginti padarytą žalą.

Be to, apylinkės teismas nesvarstė, ar gali būti pripažinta K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji pilnai atlygino K. G. padarytą turtinę žalą.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat, ar K. B. parodymai buvo vertinami tinkamai. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 64-67), todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, kadangi jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007; skelbta Administracinių teismų praktikoje Nr. 2(12)). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 279 str.) ir jų nepakeičia (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009).

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas teisėtu bei teisingu, todėl jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.