Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1351-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
2S-1351-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
A. Š., G. G.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1351-413/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;

Procesinio sprendimo kategorija 106.2.;122.3;124.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), B. B. ir Jolitos Cirulienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (trečiojo asmens) T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-124-475/2011 pagal ieškovių A. Š. ir G. G. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės – A. Š. ir G. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamos tikslu įregistruoti rekonstruotą pastogę statytojos Z. G. vardu VĮ „Registrų centras“ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti joms teisę likviduoti savavalinius pastogės virš buto, esančio M. V. g. 12-12, Kaune, kurią sudaro kambarys 12-9 (35,61 kv. m.), pagalbinės patalpos 12-10 (8,10 kv. m.), sandėlis 12-11 (4,08 kv. m.), padarinius, t.y. pašalinti trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu (t.1, b.l. 86-88).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu (t.4, b.l. 41-42).

Teismas nurodė, jog ieškovėms 2010 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo posėdžio metu buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumų šalinimui (patikslinti šalis ir reikalavimą). 2010 m. spalio 14 d. nutartimi dar kartą buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumų šalinimui. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. balandžio 4 d., paaiškėjo nauji ieškinio trūkumai (nepateikti įrodymai apie Z. G. ir A. G. turto paveldėtojus). Be to, teismas pažymėjo, jog 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo nuostatos, leidžiančios įteisinti savavališką statybą ne teismo tvarka.

Šalies argumentai

Apeliantė (tretysis asmuo) T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (t.4, b.l. 52-56). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1. Teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėto remiantis tuo, kad yra neištaisyti ieškinio trūkumai. Aukštesnės instancijos teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas jau buvo pripažinę, kad ieškinys yra be trūkumų ir ieškinys jau buvo išnagrinėtas. Todėl naujos sudėties apylinkės teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas sprendė, kad yra daugiau Z. G. ir A. G. turto paveldėtojų, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi, nes nelegalią statybą vykdė A. G. ir Z. G.. Todėl pirmiausiai turi būti išspręstas nelegalaus objekto įteisinimo klausimas. Turintiems galimą nuosavybės teisę į būsimą naują objektą, paveldėtojams turi būti tiksliai išaiškinta tvarka kaip galima įteisinti nelegalią statybą, kokios privalomos procedūros turi būti atliktos bendraturčių atžvilgiu siekiant nepažeisti jų turtinių interesų, o tik po to, įteisinus patalpas, spręsti paveldėjimo klausimas. Patalpų neįteisinus, paveldėjimas neatsiras.

3. Ieškovės klaidina teismą pateikdamos ne visą informaciją apie realiai jų valdomą patalpų plotą. Be ieškovų prašomų įteisinti patalpų virš buto, esančio M. V. g. 12-12, Kaune, kurias sudaro kambarys 12-9 (35,61m2), pagalbinės patalpos 12-10 (8,10m2), sandėlis 12-11(4,08 m2), ieškovai realiai užėmę, pertvėrę kapitaline mūrine siena ir valdo patalpas 12-6 (12,56m2), 12-7 (3,32m2), 12-8 (5,98m2). Pagal valstybės įmonės registrų centro informaciją apie nekilnojamą turtą ir savininkus 2008 m. rugsėjo 25 d., ieškovai realiai turėtų valdyti 45,99 kv.m. plotą. Todėl teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėto ir nieko nepasisakyti apie trečiojo asmens T. K. pažeistas turtines teises dėl savavališkos ieškovų statybos. Dėl ieškovų kaltės tretysis asmuo T. K. patyrė būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 88str. l d. 8 p.), dėl kurių atlyginimo teismas privalėjo pasisakyti. Palikus ieškinį nenagrinėtu, apeliantei bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovai, o teismas privalėjo tą klausimą išspręsti.

4. Teismas tik formaliai nurodė, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo pataisos numato savavališkos statybos įteisinimą ne teismo keliu. Apelaintės nuomone, šio įstatymo 28 straipsnis nenumato galimybės įteisinti savavališkos statybos kultūros paveldo objekte. Priešingai, nurodytu atveju turi būti surašytas savavališkos statybos aktas, paskirta administracinė bauda ir nustatytas terminas, per kurį privalu pašalinti savavališkos statybos padarinius kultūros paveldo objekte. Teismas dėl šių aplinkybių nutartyje nepasisakė.

5. Ieškovai pažeidė apeliantės, kaip namo bendraturtės, teises savavališkai užimdami namo pastogės patalpas, netvarkingai vykdydami statybas, pristatydami papildomą aukštą, įrengdami balkoną, ko pasekoje namo reali būklė pablogėjo.

5. Ieškovai realiai nenustatė nei savo, nei kitų trečiųjų asmenų namo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastogės patalpų konkrečių dydžių kiekvienam butui, išreikštų kvadratiniais metrais, vadovaujantis valdomų butų plotų proporcingumo principu. Be to, siekiant išvengti bereikalingų ginčų tarp namo bendrasavininkų, ieškovai privalo nustatyti kiekvieno namo bendrasavininko jam priklausančios pastogės patalpų dalies konkrečią vietą dalinėje nuosavybėje. Šiuo metu nėra aišku, kurioje vietoje ir kuriam namo bendraturčiui priklauso proporcingai išskaičiuota jo pastogės dalis. Šie procesiniai veiksmą turėjo būti atlikti iki savavališkų statybų pradžios. Kiekvienas namo bendrasavininkas turi teisę nustatyti savo dalj bendroje dalinėje nuosavybėje ir nustatyti ar susitarti dėl bendrai valdomų patalpų naudojimosi tvarkos (LR CK 4.75 str.). Kadangi ieškovai yra labiausiai suinteresuoti, kad jų savavališka statyba nebūtų nugriauta, jie privalo inicijuoti namo pastogės patalpų padalinimą tarp bendraturčių toje dalyje, kur nėra pakeistas namo fasadas, ir susitarimą dėl kiekvienam bendraturčiui jam priklausomos namo pastogės dalies naudojimosi tvarkos.

6. Šiuo metu duoti keleto namo bendraturčių sutikimai įrenginėti gyvenamąsias patalpas yra niekiniai, kadangi nėra nustatyta jų dalis ir naudojimosi tvarka bendrai naudojamoje namo pastogėje, be to, nei vienas namo bendraturtis neturi teisės leisti pastatyti papildomą namo priestatą - trečią aukštą.

8. Iki šiol kadastriniai namo matavimai yra atlikti tik 1-moje, 3-ioje ir 4-oje laiptinėje. Kadastriniai matavimai ieškovų laiptinėje neatlikti. Atliekant dalimis pastogės matavimus galėjo įvykti klaidų, todėl ieškovai privalo užsakyti ir atlikti visos namo pastogės kadastrinius matavimus.

9. Teismo nutartis yra be motyvų, arba motyvai yra formalūs ir nepakankami bei nepilni teisėtai teismo nutarčiai priimti, kas daro skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį negaliojančią ir naikintiną pilna apimtimi. Teismas tik formaliai įvardino statybų įstatymą, leisdamas numanyti, kad gal būt yra būdas ne teismo tvarka įteisinti savavališką statybą kultūros paveldo objekte. Teismų sprendimai privalo būti aiškūs ir suprantami byloje dalyvaujančioms šalims, kad ateityje nekiltų ginčų. Šioje byloje teismas ginčo neišsprendė, viršijo savo kompetenciją, ko pasėkoje ginčai tarp namo bendraturcių, kas yra akivaizdu, vyks ateityje.

10. Teismas pažeidė LR CPK 263str., 265str. l d., nuostatas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikti teisiniai argumentai yra nepakankami tam, kad sprendimas būtų laikomas motyvuotu, kartu teisėtu ir pagrįstu (LR CPK 263 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika įpareigoja teismą pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto ar pateikto argumento ar aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (t.4, b.l. 63-66). Atsiliepime nurodoma, jog:

1. Pastatas M. V. g. 12, Kaune nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į valstybės saugomo Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją. Kauno Senamiestis į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl objektų įrašymo į registrą" (Žin., 1996, Nr. 69-1683). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" (Žin., 2005, Nr. 58-2034) Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, ir nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

2. Darbams reikalingas projektas, suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (toliau - KVAD). KVAD Kauno teritorinis padalinys 1994 m. gruodžio 16 d. suderino (Der. Nr. 94-413) pastogės rekonstrukcijos, M. V. g. 12-12, Kaune, projektą (užsakovas A. G.). Šis projektas suderintas su pastabomis: 1) pastogės rekonstrukciją vykdyti griežtai pagal suderintą projektą; 2) visus norimus pakeitimus derinti iš anksto su projekto autore ir paminklosauginėm tarnybom. Pritarta pastogės rekonstrukcijos vykdymui 2 etapais: 1) pirmiausia pakeliama stogo kraigo altitudė tik pastato M. V. g. 12-12, tarp gegnių įrengiant VELUX tipo stoglangius; 2) antrame etape atsiradus kitų butų gyventojų galimybėms, pakeliama viso pastato stogo kraigo altitudė, visi ventiliacijos kaminai pakeliami virš kraigo 0,5 m.

3. Leidimo Nr. 96-301 išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) 18 straipsnio 2 dalis nurodė, kad leidimus statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosios kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių ((duomenys neskelbtini)94) patvirtinimo" (toliau - Įsakymas) 1 punktą, pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 punktuose, Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Kitų tarnybų (pareigūnų) išduoti ir neįtraukti į bendrą registracijos knygą (registrą) leidimai yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai, KVAD Kauno teritorinio padalinio 1996 m. gruodžio 23 d. išduotas Leidimas Nr. 96-301 nebuvo tinkamai įregistruotas (sutvarkytas).

4. Įstatymo 21 straipsnio 2 pastraipa nurodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavarinių, remonto ir pritaikymo darbų tikslas - garantuoti šių vertybių gerą fizinę būklę ir praktinį naudojimą išsaugant nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose nustatytą sudėtį ir apimtį, pagrindinius kultūrinės vertės požymius ir teritorijas. Atsižvelgiant į tai, išduoto Leidimo Nr. 96-301 pagrindu turėjo būti išsaugoti bei užtikrinti nekilnojamosios kultūros vertybės Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) pagrindiniai kultūrinės vertės požymiai, nepažeista jo sudėtis bei apimtis. Skunde pareiškėja T. K. klaidingai nurodo, kad pastatas M. V. g. 12 yra kultūros paveldo objektas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 2 straipsnio 14 dalimi, kultūros paveldo objektai - pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Šiuo atveju, pastatas M. V. g. 12 nėra pavienis ar į kompleksą įeinantis objektas, registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, neturi jam priskirtos teritorijos.

5. Sutinkamai su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalimi, kad pagal 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2010, Nr. 84-4401) nuostatas savavališkos statybos įteisinimas yra numatytas ne teisminiu būdu, šio Įstatymo naujos redakcijos 28 straipsnio 4 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės A. Š. ir G. G. prašo atskirąjį skundą atmesti (t.4, b.l. 67-71). Atsiliepime nurodoma, jog

1. Apeliantės pozicija nesuprantama: ji nesutinka ir su ieškovo, ir su atsakovo reiškiamomis pozicijomis, prieštarauja savo išreikštai pozicijai atsiliepime, kitų trečiųjų asmenų išreikštai pozicijai, vilkina bet kokių procesinių sprendimų priėmimą.

2. Teismo posėdyje teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės, byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, ką teismas ir padarė. Iš esmės ieškovės neginčijo teismo nutarties ir jos neskundė, kadangi pagal galiojančio Statybų įstatymo reglamentuotas teises normas turima galimybė išspręsti šį ginčą taikiu būdu (neginčo teisena). Po savo motinos mirties ieškovės perėmė ne tik nurodytą turtą, bet ir rekonstrukciją vykdžiusių asmenų - A. G., vėliau Z. G., teises į rekonstruoto buto įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį, tarp teisių perėmėjų nesant ginčo dėl statinio statytojo, privalo atlikti statytojo teisių perėmėjas (ar naujas rekonstruoto statinio valdytojas). Pačios jokių rekonstrukcijų nėra vykdę. Trečiojo asmens išsakyta pozicija dėl teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo neatitinka faktinių aplinkybių.

3. Tretysis asmuo reikšdamas nuomonę dėl paveldėtojų įtraukimo į procesą, visiškai nesigilino į faktines aplinkybes (b.l. 36, t.3.). Į rekonstrukcijos įteisinimą turi teisę visi įpėdiniai, kurie atsirado papildomai dėl notarės neteisėtų veiksmų (ginčas nagrinėjamas teisme). Dėl šios priežasties reikšti ieškinį turi teisę visi įpėdiniai. Kitu atveju, neįtraukus jų į procesą, teismo bet koks priimtas sprendimas būtų neteisėtas.

4. Kuomet realiai buvo vykdomos rekonstrukcijos, reikėjo tik vienos laiptinės, kurioje faktiškai vykdomi darbai, gyventojų sutikimų. Projektas buvo patvirtintas ir gautas projektinių sąlygų sąvadas bei trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento statybų leidimas. Nurodyti dokumentai, tame tarpe ir sutikimai, nepanaikinti, neatšaukti. Pasikeitus įstatymo reikalavimams, būtini ir kitų bendraturčių sutikimai. T. K. butas yra visiškai kitoje laiptinėje, kiti bendraturčiai sutinka su ieškovių reikalavimais ir rekonstrukcijų įteisinimu, trečiojo asmens T. K. teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, todėl akivaizdu, kad tretysis asmuo neturėdama tam teisinių žinių klaidina teismą ir kitas institucijas, reikšdama nepagrįstas pretenzijas, nors name negyvena ir faktiškai turtu nesinaudoja, nedalyvauja bendrijos susirinkimuose, elgiasi nerūpestingai. Nuosavybės teises į butą tretysis asmuo įgijo 1994 m., tai yra rekonstrukcijų pradžios ir pabaigos metu, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Todėl šiuo metu jos ketinimai nesuprantami, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5. Atliktos rekonstrukcijos buvo derintos su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, rekonstrukcijos neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kaip tai teigia tretysis asmuo, nors turėjo galimybę susipažinti su bylos rašytiniais įrodymais. Taigi trečiojo asmens argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Tretysis asmuo visiškai nesusipažinęs ir su bendrijoje pateiktomis išvadomis, sutikimais, pavedimais ir specialistų nuomone.

6. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymas reiškia, kad iškelta civilinė byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo. Todėl teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (t.4, b.l. 72-74). Palikus ieškinį nenagrinėtu vadovaujantis LR CPK 296 straipsniu, byloje kilusio ginčo teismas nenagrinėja bei nesprendžia. Paminėtu atveju teismas neturi pagrindo vertinti ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Klausimai, susiję su palėpėje savavališkai atliktais darbais, susiję su įrodymų tyrimu bei vertinimu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima atsakyti į šiuos klausimus ir nuspręsti dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Apeliantės nurodomos LR CPK 263 straipsnio bei 265 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomas tik priimant teismo sprendimą, išsprendus bylą iš esmės. Apeliantė nenurodo, kuo pažeidžiamos jos teisės ar interesai skundžiama teismo nutartimi. Atskirajame skunde suformuluotas prašymas teismui yra taip pat nepagrįstas. Apeliantė, nurodydama LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 puntą, prašo teismo panaikinti 2011 m.. balandžio 11 d. teismo nutartį bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikytina tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja bylą pagal apeliacinį skundą, kuomet byla buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme bei priimtas teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies pagrindais. Taigi ieškinys paliktas nenagrinėtu paaiškėjus, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu teismo nurodytu įstatyminiu pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Visų pirma, 2011 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje šalių atstovai reiškė prašymus bylą sustabdyti, arba ieškinį palikti nenagrinėtu remiantis Statybos įstatymo pataisomis (t.4, b.l. 38-40). Teismas dėl pareikštų prašymų nutartyje nepasisakė, o savo išvados dėl 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Statybos įstatymo pataisų tinkamai nemotyvavo ir dėl šio įstatymo taikymo ginčo nagrinėjimo atveju nepasisakė.

Antra, teismas nurodė, kad ieškovėms 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2010 m. spalio 14 d. buvo nustatyti 7 dienų terminai ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau teismui priėmus ieškovių patikslintą ieškinį ir toliau organizavus teismo procesus galima daryti išvadą, kad teismas sprendė, jog nurodytus trūkumus ieškovės ištaisė. Todėl teismo motyvai dėl paminėtų nutarčių yra prieštaringi ir tinkamai nemotyvuoti.

Trečia, teismas nurodė, kad 2011 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje paaiškėjo nauji trūkumai, tačiau dėl jų pašalinimo teismas jokio procesinio dokumento nepriėmė.

Teismo sprendimas (nagrinėjamu atveju teismo nutartis) turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jame teismas turi nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis jis padarė vienokias ar kitokias išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Privalomi teismo nutarties turinio reikalavimai nurodyti CPK 291 straipsnyje. Teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo išvados taikant ieškinio trūkumų institutą yra nemotyvuotos ir pritaikytos netinkamai aiškinant šį santykį reglamentuojančias procesines teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama nuo 2008 m. spalio 23 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, suteikti prioritetą formaliesiems aspektams, t. y. po daugiau kaip dviejų metų bylinėjimosi imtis spręsti klausimus, kurie turi būti išspręsti ieškinio priėmimo stadijoje, ir taip paneigti esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, nepripažintinas teisėtu.

Teisėjų kolegija negali pasisakyti dėl kito teismo argumento, kiek tai liečia Statybos įstatymo pataisas ir galimybę ieškovėms įteisinti savavališką statybą išankstine sprendimo ne teisme tvarka, kadangi teismo argumentai nurodytu klausimu yra be motyvų, o šiuo pagrindu ieškinys nebuvo paliktas nenagrinėtas.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nutartis tinkamai nemotyvuota ir neatskleista ginčijamo teisinio santykio esmė, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasBirutė BobrelJolita Cirulienė