Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl nutarimų panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-01-12 nutarimą Nr. 28-1-28 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-02-18 nutarimą Nr. 2S-426, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 7000 Lt moralinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 3000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-01-12 nutarimu Nr. 28-1-28 jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis neva naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Iš tikrųjų telefonu naudojosi kameroje kartu su pareiškėju buvęs S. J.. Kai pareigūnai naktį užėjo į kamerą, S. J., norėdamas suklaidinti pareigūnus, telefoną metė link pareiškėjo. Pareiškėjas telefono neslėpė, pareigūnams nesipriešino. Nepagrįstai jis apkaltintas ir necenzūrinių žodžių vartojimu, nes su pareigūnais jis apskritai nekalbėjo. Pareiškėjas yra persekiojamas pareigūnų, jau anksčiau jam pagrasinta, kad buvimas pataisos namuose jam virs pragaru. Nenorėdamas, kad jo pasakyti žodžiai būtų iškraipyti, jis įvykio metu pareigūnams nieko nesakė. Ryte drausmės grupės viršininkui buvo nunešti paaiškinimai, surašyti pareiškėjo, S. J. ir R. K., kuris įvykio metu taip pat buvo kameroje ir matė įvykį, tačiau buvo atsisakyta priimti paaiškinimus, motyvuojant, kad jie pavėluotai surašyti, nors paaiškinimai buvo pateikti 07.30 val. Pareiškėjas mano, kad taip buvo daroma tyčia, kad vėliau būtų galima įvykio aplinkybes pakreipti pareigūnų naudai. Pareiškėjas dėl šio įvykio rašė skundą Kalėjimų departamentui. Prie skundo pridėjo ir liudytojų S. J. ir R. K. paaiškinimus. S. J. raštu patvirtino, kad tai jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Skundas nebuvo nagrinėjamas objektyviai, priimtas neatsižvelgus, kad S. J. pripažino savo kaltę.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad kameroje buvo trise: pareiškėjas, S. J. ir R. K.. Pareiškėjas sėdėjo ant R. K. lovos, o R. K. ir S. J. priešais pareiškėją ir buvo ant lovos užsitraukę paklodę. Todėl pareiškėjas nematė, ką veikia S. J.. Laukė kol atvės arbata. Kameroje buvo tamsu. Patys kameroje negali uždegti šviesos. Naktinė lempa nedegė, tai buvo atidarytos tualeto durys, kad iš jo patektų šviesa į kamerą. Išgirdo, kaip rakinamos durys, užsidegė šviesa ir tuo momentu į pareiškėją atskriejo daiktas, o pareigūnai iš karto pripuolė prie pareiškėjo. Tas daiktas nukrito ant lovos, pareiškėjas tą daiktą prispaudė ranka. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo telefonas. Pareiškėjas nematė, iš kurios pusės ir kas per daiktas atskriejo, tačiau vėliau S. J. prisipažino, kad tai jis metė. Pareigūnų atžvilgiu necenzūrinių žodžių jis nevartojo, o nepasitenkinimą reiškė tik S. J. atžvilgiu. Gali būti, kad S. J. sakė necenzūrinius žodžius, o pareigūnai galėjo pagalvoti, kad tai jiems. Pareigūnai per langelį gali matyti, kas darosi kameroje. Esantys kameroje mato, kada atidaromas langelis. Pareigūnai negalėjo matyti, ką veikia S. J., nes jis sėdėjo už užuolaidos. Ant, lovos, ant kurios sėdėjo pareiškėjas, taip pat buvo užtrauktos užuolaidos iš tos pusės, iš kurios gali žiūrėti pareigūnai. Pareiškėjas tų pareigūnų nepažinojo. Iki tol konfliktų nebuvo. Tai, kad pareigūnai žinojo, kas naudojosi telefonu, o nuobaudą paskyrė pareiškėjui, rodo pareigūnų suinteresuotumą. Ryte būrio vadas pasiūlė pasiaiškinimą parašyti iki 07.30 val. Kai nunešė pasiaiškinimą, būrio vadas atsisakė priimti, motyvuodamas, kad pavėlavo. Pareiškėjas neatsisakė rašyti pasiaiškinimo. Nepagrįstai jam skirtas perkėlimas pusei metų į kamerų tipo patalpas, nes drausmės grupėje jis buvo 12 parų.

Žalai atlyginti nėra pagrindo, nes nėra įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus. Įvykio aplinkybės išnagrinėtos tinkamai, už padarytą pažeidimą paskirta adekvati nuobauda.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir motyvus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjama dėl nuteistajam P. V. paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-01-12 nutarimu Nr. 28-1-28 nuteistajam P. V. nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas - skirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent už tai, kad 2011-01-12 00.00 val. pareigūnams užėjus į drausmės grupės 8-ą kamerą, pareiškėjas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, nevykdė nurodymų, fiziškai priešinosi, vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 1 priedo 6 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje reglamentuojamos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nustatyta kad privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateikiamas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, ir 6 punkte nurodyta - garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės.

Ginčui aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003- 07- 02 įsakymu Nr. 194, redakcijos XI skyriuje reglamentuojamos nuteistųjų elgesio taisyklės ir 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Pareiškėjas neigia 2011-01-12 skundžiamame nutarime nurodytu laiku naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu, pareigūnų atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius, nevykdęs pareigūnų teisėtų reikalavimų. Pareiškėjas aiškina, kad telefonu naudojosi kameroje buvęs S. J., o kai išgirdo ateinant pareigūnus, telefoną metė pareiškėjui. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtino teisme apklausti liudytojai S. J. ir R. K..

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad aptariamo įvykio metu buvo kameroje. Kameroje buvo trise. Po 24 val. dar nemiegojo. Liudytojas sėdėjo šalia S. J., o P. V. sėdėjo priešais ant liudytojo lovos. Liudytojas gėrė arbatą, S. J. kalbėjo telefonu. Išgirdęs rakinamas duris S. J. metė telefoną į P. V.. Liudytojas tai matė. Įėję į kamerą pareigūnai pasakė, kad bus atliekama krata. Telefonas gulėjo ant liudytojo lovos, P. V. telefoną buvo prispaudęs delnu. Pareigūnai rado telefoną, paėmė jį ir išsinešė, neklausę, kieno tas telefonas. Telefoną rado prie P. V., tai jį ir nubaudė. Pasiaiškinimus būrio vadas liepė rašyti 7val. ryte. Pasiaiškinimus nešė 07.35 val., tačiau viršininkas nepriėmė, pasakęs, kad pavėlavo. Pareigūnams radus telefoną, P. V. nesikeikė. Kai pareigūnai išėjo, P. V. pradėjo šaukti ant S. J., kodėl jis metė telefoną. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar kameroje buvo pareigūnai, kai S. J. prisipažino, kad tai jis metė telefoną pareiškėjui. Kameroje neveikė naktinis apšvietimas, todėl buvo atidarytos tualeto durys. Prieš įeinant pareigūnams, kameros langelis buvo uždarytas. Nuo 23 val. iki 23.45 val. langelis nebuvo atidaromas.

Liudytojas S. J. teisme parodė, kad kalbėjo telefonu, po to rašė žinutę ir laukė atsakymo. Pamatė, kaip atsidarė durys, ir tada liudytojas metė telefoną į pareiškėją, nes ta vieta, kurioje gulėjo pareiškėjas, pareigūnams nesimatė. Liudytojas metė telefoną, nes neturėjo kur paslėpti, o jeigu pareigūnai būtų radę telefoną, būtų nubaudę. P. V. telefoną prispaudė ranka. Pareigūnai puolė P. V.. P. V. pradėjo šaukti ant liudytojo. Liudytojas neatsiminė, ar pareiškėjas tada vartojo necenzūrinius žodžius. Pareigūnai galėjo pagalvoti, kad P. V. šaukia ant jų. Vienas pareigūnas liudytojo kišenėje rado SIM kortelę. Pareigūnai dar rado kroviklį. Pareigūnai pasiėmė telefoną ir išėjo. Pareigūnai negirdėjo, kai liudytojas prisipažino, kad tai jis metė telefoną. Pasiaiškinimus liepė rašyti 7 val. ryte, davė pusvalandį laiko. Pasiaiškinimus parašė apie 07.25 val., tačiau būrio viršininkas atsisakė juos priimti. Kameroje naktinis apšvietimas neveikė, laikė atidarytas tualeto duris. Tokioje prieblandoje pareigūnas per langelį negalėjo matyti, kas ką daro kameroje. Langelis nuo 23 val. iki 23.45 val. buvo uždarytas.

Liudytojų S. J. ir R. K. parodymai teisme dėl įvykio esmės atitinka pareiškėjo paaiškinimus, sutampa tarpusavyje ir su jų rašytiniais paaiškinimais, pateiktais Departamentui su pareiškėjo skundu (b. l. 28-31). Tačiau ir pareiškėjo paaiškinimai, ir liudytojų parodymai prieštarauja detalėse. Pavyzdžiui, liudytojas S. J. teisme tvirtino, kad P. V. gulėjo lovoje kai jis metė telefoną, pataikė P. V. ant krūtinės ir paskui telefonas nukrito ant lovos (b.l.65).Tuo tarpu pareiškėjas teigė, kad jis sėdėjo, telefonas nukrito ant lovos ir jis prispaudė telefoną ranka(b.l.61). Liudytojas R. K. aiškino, kad jis sėdėjo ant S. J. lovos, o pastarasis gulėjo ir kalbėjo telefonu. (b.l.63). Pareiškėjas aiškino, kad vartojo necenzūrinius žodžius S. J. atžvilgiu (b.l. 61). Tuo tarpu liudytojas R. K. teigė, kad pareiškėjas nevartojo necenzūrinių žodžių nei įvykio metu, nei pareigūnų atžvilgiu (b.l.64). Liudytojas S. J. teisme sakė, kad neatsimena, ar pareiškėjas jo adresu vartojo necenzūrinius keiksmus, tačiau kai pareigūnai atėmė telefoną, jis šaukė ant jo ir pareigūnai galėję klaidingai suprasti, kad šaukiama ant pareigūnų (b.l.65). S. J. aiškino, kad telefonu rašė žinutę, prieš tai kalbėjo telefonu su panele (b.l. 65) , liudytojas R. K. taip pat parodė, jog S. J. kalbėjo apie penkiolika minučių prieš numetant telefoną P. V. (b.l.63). Tuo tarpu pareiškėjas nurodydamas, kad S. J. sėdėjo priešais jį, tvirtino nematęs, ką šis veikė (b.l. 62).

Įvertinant šias aplinkybes ir tai, kad liudytojai R. K. ir S. J. su pareiškėju kartu atlikinėjo bausmę, gyveno vienoje kameroje, kad iš karto nerašė paaiškinimų dėl įvykio ir turėjo galimybę suderinti savo parodymus juos pateikiant vėliau, jų parodymai nelaikomi objektyviais ir vertinami kaip pasirinkta taktika, siekiant padėti pareiškėjui išvengti nuobaudos.

Be to, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams (rašytiniams ir liudytojų Vilniaus pataisos namų pareigūnų parodymams teisme).

Nustatyta, kad dėl 2011-01-12 įvykio drausmės grupės kameroje Nr. 8 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai K. T. (K. T.), A. M. (A. M.) ir H. B. (H. B.) surašė tarnybinius pranešimus, protokolą dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros), protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 19-22). Pareigūno A. M. 2011-01-12 tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-49 nurodoma, kad 2011-01-12 apie 00.00 val. drausmės grupės kamerų apėjimo metu priėjęs prie kameros Nr. 8 durų įjungė šviesą, pakėlė durų langelį ir pastebėjo, kad nuteistasis P. V. sėdi ant lovos ir laiko rankoje mobilaus ryšio telefoną. Apie tai nedelsdamas pranešė PNDBP K. T.. Atėjus PNDBP ir budinčiosios pamainos prižiūrėtojams, užėjo į kamerą. P. V. rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, todėl jam buvo duotas nurodymas atiduoti šį draudžiamą turėti daiktą. Nuteistasis nepakluso ir fiziškai pasipriešino pareigūnams, bandžiusiems atimti iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Telefonas „Siemens“ su SIM kortele „Pildyk“ iš nuteistojo buvo atimtas. Nuteistasis P. V. pareiškė nepasitenkinimą ir pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Į pareigūnų duodamus nurodymus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, nuteistasis nereagavo (b. l. 19).

Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas A. M. parodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Liudytojas parodė, kad po signalo „miegas“, kas valandą tikrina kameras, t. y. atidaro langelį ir patikrina, ar žmonės miega. Nuteistiesiems miegas prasideda nuo 23 val. Pirmas patikrinimas buvo 24 val. Kameroje Nr. 8 sėdėjo pareiškėjas ir dar du nuteistieji. Liudytojas pakėlė langelį, įjungė dieninę šviesą, nes naktinis apšvietimas neveikė, ir pamatė, kad sėdėdamas kairėje esančioje lovoje nuteistasis P. V. rankoje laiko telefoną, kiti nuteistieji sėdėjo priešais ant lovos. Liudytojas nuteistiesiems nieko nesakė, uždarė langelį, paskambino budinčiajam K. T. ir pranešė apie įvykį. Atėjo budintis su prižiūrėtoju ir visi užėjo į kamerą. Kai įjungė šviesą, pamatė, kad P. V. laiko mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas priėjo prie kitų nuteistųjų. Pareiškėjas telefoną paslėpė už nugaros. Liudytojas girdėjo, kaip P. V. buvo paprašyta atiduoti telefoną, tačiau pareiškėjas neklausė. Kiti nuteistieji taip pat buvo apieškoti, vieno kišenėje rado SIM kortelę. Pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat ir nuteistasis R. K. vartojo necenzūrinius žodžius, kai pareigūnai ėjo iš kameros. Liudytojas nuteistiesiems pasiūlė rašyti pasiaiškinimus, tačiau šie atsisakė. Liudytojas nežino, ar nuteistieji ryte rašė pasiaiškinimus (b.l.67).

Pareigūno H. B. 2011-01-12 tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-49 nurodyta, kad 2011-01-12 apie 00.00 val. iš drausmės grupės prižiūrėtojo gavo pranešimą, jog nuteistasis P. V., esantis kameroje Nr. 8, turi ir naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Nedelsiant užėjus į kamerą, nuteistasis P. V. sėdėjo ant lovos apsirengęs ir dešinėje rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną, todėl jam buvo duotas nurodymas atiduoti šį draudžiamą daiktą. Nuteistasis nepakluso ir pasipriešino fiziškai pareigūnams, bandžiusiems atimti iš jo telefoną. Mobilaus ryšio telefonas „Siemens“ su SIM kortele „Pildyk“ iš jo buvo atimtas. P. V. pareiškė nepasitenkinimą ir vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Į duodamus nurodymus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo (b. l. 21).

Teisme liudytoju apklaustas H. B. parodė, kad A. M. pranešė, jog nuteistasis turi telefoną. Kartu su budinčiuoju užėjo į kamerą, pamatė, kad P. V. rankoje laiko telefoną, o pamatęs pareigūnus, telefoną paslėpė už nugaros. Budintysis pasiūlė pareiškėjui atiduoti telefoną, tačiau jis neatidavė. Su budinčiuoju liudytojas ištraukė telefoną iš pareiškėjo rankos. Pareiškėjas pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Necenzūrinius žodžius taip pat vartojo ir kitas kameroje buvęs nuteistasis, tačiau kuris būtent, liudytojas negalėjo pasakyti. Nei vienas iš nuteistųjų neaiškino, kad tai jo telefonas. Į kamerą užėjo trise(b.l.66).

Liudytojas K. T. teisme parodė, kad pavaldinys A. M. apie 24.00val. pranešė per radijo ryšį, kad pastebėjo kameroje Nr. 8 drausmės grupėje apsirengusius nuteistuosius, o P. V. rankoje laikantį telefoną. Trise užėjo į kamerą ir pamatė, kad P. V. rankoje laiko telefoną. P. V. buvo pasiūlyta atiduoti telefoną, tačiau pareiškėjas atsisakė, ranką su telefonu paslėpė už nugaros. Telefonas buvo atimtas. Kiti nuteistieji taip pat buvo apieškoti, pas S. J. buvo rasta SIM kortelė. Išeinant iš kameros, R. K. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Necenzūrinius žodžius vartojo ir pareiškėjas. Nuteistiesiems buvo pasiūlyta rašyti pasiaiškinimus, tačiau atsisakė (b.l.66).

Liudytojų Vilniaus pataisos namų pareigūnų parodymai teisme dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, yra logiški, nuoseklūs, atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nenustatyta, kad liudytojai K. T., H. B. ir A. M. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pats pareiškėjas teisme patvirtino, kad minėtų pareigūnų nepažįsta, anksčiau konfliktų su šiais pareigūnais neturėjo. Skundo teiginiai, kad pareiškėjui buvo pagrasinta, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo abejoti Vilniaus pataisos namų pareigūnų parodymų nešališkumu, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Šie liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymą ir atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, todėl telefoną iš pareiškėjo teko atimti, taip pat patvirtino, kad pareiškėjas pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Šie liudytojai betarpiškai matė, kaip P. V. sėdėjo lovoje ir rankoje laikė telefoną. Pirmasis tai pamatė pareigūnas A. M. drausmės grupės kamerų apėjimo metu, o po to ir kiti pareigūnai, atėję patikrinti pagal A. M. pranešimą apie pastebėtą pažeidimą.

Tuo tarpu liudytojai R. K. ir S. J. tik darė prielaidas dėl to, ar galėjo pareigūnas per langelį matyti, kas vyksta kameroje, jų išvados objektyviai nepagrįstos.

Nėra reikšminga, kam telefonas priklausė nuosavybės teise. Pažeidimui konstatuoti pakanka, kad, pareigūnams tikrinant, telefoną turėjo ir juo naudojosi pareiškėjas.

Liudytojų Vilniaus pataisos namų pareigūnų parodymais ir rašytine bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, ir šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta - pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimų nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Liudytojų pataisos namų pareigūnų parodymais teisme nustatyta, kad pareiškėjui rašyti pasiaiškinimą buvo pasiūlyta iš karto po įvykio, tačiau tada pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą. Šis faktas užfiksuotas protokole dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 22). Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau apsigalvojo ir surašė pasiaiškinimą, tačiau viršininkas atsisakė jį priimti, nelaikytina nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu.

Įvertinus visus įrodymus, daroma išvada, kad skundžiamas 2011-01-12 nutarimas Nr. 28-1-28 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis kaip nors pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Kadangi nuobaudą skyrė įstaigos vadovas, tai skundą pareiškėjas padavė Kalėjimų departamento direktoriui (b. l. 28).

Kodekso 143 straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, kad aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, Kalėjimų departamentas šių sąlygų nenustatė, priešingai, nustatė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nuobauda paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui. Skundžiamame Kalėjimų departamento 2011-02-18 sprendime įvertinti ir su skundu pateikti liudytojų paaiškinimai, todėl pareiškėjo argumentai, kad Kalėjimų departamentas neištyrė visų įrodymų, yra nepagrįstas (b. l. 27). Skundžiamas sprendimas priimtas Departamento kompetencijos ribose, kompetentingo pareigūno, nustatytais terminais, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas aiškina, kad žala jam padaryta Vilniaus pataisos namų direktoriui nepagrįstai paskyrus drausminę nuobaudą ir Departamentui tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Konstatavus, kad skundžiami sprendimai dėl pareiškėjo nubaudimo yra iš esmės teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju nėra jokių neteisėtų valstybės institucijų aktų, kuriais pareiškėjui būtų padaryta žala. Nenustatyta, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nesant neteisėtų aktų, negalimas ir civilinės atsakomybės atsiradimas, t. y. pareiškėjo prašomos neturtinės žalos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.-88 str. 1 p., 127str.,

nusprendė:

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.