Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B., dirbamas UAB „A.“ vadybininku nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2017 m. sausio 16 d. ir pagal UAB „A.“ 2014 m. kovo 10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas materialiai atsakingas už jam patikėto turto išsaugojimą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę ,,MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kreditinę kortelę, kuri jam buvo išduota dėl darbinių pareigų atlikimo, pasisavino ir pasikėsino pasisavinti svetimas jam patikėtas individualios D. G. įmonės pinigines lėšas – AB „S.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius pinigus, tai yra, panaudodamas jam patikėtą ,,MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) kreditinę mokėjimo kortelę, 2017 m. sausio 13 d., laikotarpiu nuo 17.05 val. iki 21.05 val., atliko finansines operacijas ir įgijo įvairias prekes iš internetinės prekybos asmeniniam naudojimui už 3276,07 eurų. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas jam patikėtą ,,MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) kreditinę mokėjimo kortelę, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. 18.21 val. iki 2017 m. sausio 18 d. 16.18 val. atliko finansines operacijas ir pasikėsino įsigyti įvairias prekes iš internetinės prekybos asmeniniam naudojimui už 24149,88 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „S.“ užblokavo sąskaitą įmonės savininko D. G. prašymu. Taip individualiai D. G. įmonei padarė 3276,07 eurų žalą ir pasikėsino padaryti 24149,88 eurų žalą.

Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „A.“ jis dirbo transporto vadybininku nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Buvo atsakingas už transporto koordinavimą, naujų klientų paiešką, vairuotojų paiešką, priėmimą ir atleidimą į darbą, neoficialios pareigos buvo prižiūrėti įmonėje esančią kompiuterinę įrangą, užsakinėti įvairias prekes. Visiems transporto vadybininkams buvo suteiktos kreditinės kortelės apmokėti su transportu susijusioms išlaidoms. Buvo dvi kreditinės kortelės – D. G. individualios įmonės ir UAB „A.“. Iš abiejų kortelių jis galėjo pervedinėti pinigus, apmokėti kelių mokesčius, apmokėti už keltus. Prisijungimo duomenų prie sąskaitų jis neturėjo, galėjo pažiūrėti sąskaitos likutį, apmokėti sąskaitas, nurodydamas duomenis, esančius ant kortelės. Raštiško susitarimo nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas, kad kreditines korteles jis gali naudoti su darbu susijusiems reikalams. 2016 m. pabaigoje jie pradėjo pirkti planšetinius kompiuterius. Kortelės duomenis jis buvo susivedęs į internetinės parduotuvės „a.u.“ paskyrą, nes reikėjo pirkti įmonei priemones. 2017 m. sausio 13 d. jam buvo pranešta, kad yra atleidžiamas iš darbo, tas pranešimas jam buvo netikėtas. Tą dieną jis buvo labai ,,pasimetęs“, todėl grįžęs namo, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir sugalvojo užsisakyti prekių iš internetinių parduotuvių. Iš „a.u.“ užsisakė grafinę plokštę, kietąjį kompiuterio diską, operatyvinę kompiuterio atmintį. Toje parduotuvėje jis buvo prisiregistravęs el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat jis užsisakė internetinį žaidimą, kuris vėliau buvo panaikintas, nes lėšos buvo grąžintos savininkui. ,,B.” irgi užsisakinėjo paslaugas, tačiau lėšos buvo grąžintos savininkui. Prekės buvo pristatytos jo namų adresu, o pinigus už prekes jis pervedė iš D. G. individualiai įmonei priklausančios kredito kortelės. Pinigai buvo automatiškai nuskaityti nuo minėtos kreditinės kortelės. Reikėjo suvesti apsaugos kodą, esantį kitoje kreditinės kortelės pusėje. Visus užsakymus padarė tą patį vakarą. Kaltinamajame akte yra nurodytas laikas. Už prekes buvo sumokėta 3276,07 Eur. Papildomai norėjo užsisakyti dar kitas prekes, tačiau jo operacija buvo atmesta. Buvo toks prašymas pakartoti apmokėjimą ir greičiausiai jis tai patvirtindavo. Tai vyko ir kitomis dienomis, ir tą vakarą. Pranešimas, kad reikia apmokėti, jam buvo siunčiamas į elektroninį paštą. Jam nepavyko apmokėti didesnių sumų, kadangi buvo apribojimas kortelėje esančioms piniginėms lėšoms. Jis buvo nuvykęs į darbą 2017 m. sausio 16 d. pasirašyti atleidimo dokumentus, tačiau D. G. jam nieko nesakė, kad žino apie jo padarytus pirkimus, ir jis pastarajam nieko nesakė. Pripažįsta, kad pasikėsino pagrobti turto už 24149,88 Eur. Suprato, kad buvo įmonei atsakingas materialiai. Minėtų pirkimų jis nederino su įmonės vadovu. Jis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 3276,07 Eur sumos. Padarytą žalą jis buvo susitaręs atlyginti per 4 mėnesius, tačiau dar nėra atlyginęs, nes neturėjo galimybės.

Jis naudojosi ,,S.“ kreditine mokėjimo kortele. Po įvykių jam neteko kalbėtis su D. G., kalbėjo tik jo (kaltinamojo) advokatas. 24149,88 Eur galėjo susidaryti, nes jis vis pakartotinai spaudė, kad būtų įvykdytas pirkimas. Jis nelabai pamena, ką norėjo įsigyti. Nebuvo gavęs pranešimo iš banko, kad sąskaita yra užblokuota. Užsakytos prekės buvo pristatytos per kurjerį. Jis padarė kvailystę, labai dėl to gailisi.

Be paties kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Civilinio ieškovo D. G. individualios įmonės atstovas D. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2014 m. kovo 10 d. į UAB „A.“ įmonę, kurioje jis yra direktorius, buvo įdarbintas vadybininku A. B.. Pastarajam darbo reikalams buvo duota įmonės mokėjimo kortelė, su kuria A. B. galėjo apmokėti įmonės įvairias sąskaitas. 2017 m. sausio 13 d. A. B. pasakė, kad įmonė su pastaruoju nori nutraukti darbo santykius, ir paprašė iki 2017 m. sausio 16 d. susitvarkyti savo dokumentaciją ir ją priduoti. 2017 m. sausio 16 d. jam paskambino banko vadybininkas ir pasakė, kad su banko kortele, kuri buvo duota A. B., yra vykdomi brangūs pirkimai. Tada jis banko vadybininko paprašė užblokuoti kortelę. Taip pat jis sužinojo, kad A. B., neteisėtai panaudodamas įmonės banko kortelę, atliko pirkimų, kurių vertė buvo apie 10 000 eurų. Be to, A. B., jau užblokavus kortelę, dar bandė atlikti mokėjimų už 18 000 eurų, tai įrodo pateikti dokumentai ir išrašai iš banko (1 t., 158 b. l.).

Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad jo individualioje įmonėje pareigybių aprašymų nėra. Darbuotojas A. B. dirbo vadybininku, atliko darbą, susijusį su krovininių automobilių judėjimu, tai yra turėjo rūpintis vairuotojų paieška, jų įdarbinimu, kontroliuoti vairuotojus komandiruočių metu. Visi vadybininkai yra pavaldūs tiesiogiai jam (D. G.). Jo individuali įmonė turėjo AB ,,S.“ banko kreditinę „MasterCard“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė iš jo dingusi nebuvo, visuomet ją turėjo su savimi. Maždaug prieš metus laiko A. B. davė kortelės duomenis, tai yra nufotografavo kortelę su jos kodu ir nusiuntė elektroniniu būdu, tačiau ar telefonu, ar el. paštu, nežino, nepamena. Duodamas kortelės duomenis A. B. pasakė, kad šis gali naudoti kortelės duomenis tik užsienio kelių mokesčiams apmokėti. Teisės įmonės lėšas naudoti kitiems reikalams jis nesuteikė. A. B. kreditinės kortelės PIN kodo nesakė, pastarasis žinojo kortelės numerį, jos galiojimo datą ir CVV tris skaičius, kaip jie vadinami lietuviškai, nežino. Minėti trys skaičiai reikalingi kortelės autentifikacijai patvirtinti. 2017 m. sausio 13 d., apie 16 val., būdamas įmonėje, A. B. pranešė, kad jų keliai skiriasi bendru susitarimu, pasakė, kad paskutinė atsiskaitymo diena bus 2017 m. sausio 16 d. Jo įmonėje A. B. dirbo nepilnus 3 metus. Kaip darbuotojas A. B. buvo geras, tačiau netenkino pastarojo būdas. Ne kartą buvo konfliktų tarp Aurimo ir kitų įmonės darbuotojų bei įmonės partnerių.

2017 m. sausio 16 d. jis sulaukė skambučio iš ,,S.“ banko vadybininko, kuris perspėjo, kad iš įmonės kortelės vykdomi įtartini pirkimai įvairiomis sumomis. Jis iš karto pokalbio metu paprašė, kad kortelė būtų blokuojama, paprašė banko išrašo ir pamatė, kad dalis finansinių operacijų buvo vykdoma be jo žinios ir sutikimo. Atvykęs į ,,S.“ banko skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), parašė protestą ,,S.“ bankui dėl 2017 m. sausio 13 d. įvykdytų finansinių operacijų. Tikslios sumos, tai yra kokia pinigų suma buvo išnaudota iš jo įmonės ,,S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, nes neatlikti tikslūs apskaičiavimai, šiuo metu dar grįžta piniginės lėšos, kurios buvo užprotestuotos. Pirminiais apskaičiavimais A. B. bandė įvykdyti 18 000 eurų vertės finansinių operacijų iš jo (D. G.) įmonės sąskaitos. Neteisėtai panaudota piniginių lėšų už 10 000 eurų. Jo įmonė yra susidariusi sutartį su UAB ,,D.“, kurios serveryje yra visos jo įmonės darbuotojų elektroninio pašto dėžutės. 2017 m. sausio 19 d. pastebėjo, kad nustojo veikti jo elektroninio pašto dėžutė adresu (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs, jis paskambo savo įmonės darbuotojams ir sužinojo, kad jų pašto dėžutės taip pat neveikia, tai yra neleidžiama išvis atidaryti elektroninio pašto. Kitą dieną paskambinęs į ,,D.“ įmonę jis paprašė atsiųsti prisijungimo prie jų duomenų bazės (elektroninio pašto) duomenis, tai yra laiką ir IP adresus. Taip pat paprašė, jei yra įmanoma, atstatyti visų darbuotojų, taip pat ir A. B., elektroninio pašto dėžutes. Iš UAB ,,D.“ gavo išrašą prisijungimų adresų, kas jungėsi prie jo įmonės duomenų bazės (elektroninio pašto). Minėtame išraše nurodytas IP adresas (duomenys neskelbtini) yra jo įmonės IP adresas. Išraše nurodytas IP adresas (duomenys neskelbtini) yra galbūt A. B.kompiuterio IP adresas. Jo duomenimis, A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonės telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o nuosavo telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini). Atstačius visų darbuotojų elektroninio pašto dėžutes ir gavus naujus jų prisijungimo duomenis, buvo patikrinta A. B. elektroninio pašto dėžutė, ten ištrintuose laiškuose buvo rasti susirašinėjimai su pardavėjais iš tinklapio a.c. Visus tuos laiškus jis atspausdino ir pateikė prie pareiškimo. Taip pat el. laiškų šiukšliadėžėje buvo rasti 3 laiškai iš svetainės s.l, kuriuos atspausdintus taip pat pateikė, taip pat buvo rastas laiškas iš F., siuntų tarnybos, kuriame buvo nurodoma, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) yra pristatinėjama. Taip pat buvo rastas laiškas dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pašto dėžutėje rastų laiškų iš s.l. padarė išvadą, kad A. B. įsigytus daiktus už jo įmonės pinigus pardavinėja internete portale s.l. A. B., būdamas jo įmonės vadybininku, jo nurodymu iš UAB ,,T.“ paėmė 20 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ,,Samsung J320 J3“, tai yra nuvyko į ,,T.“ įmonę ir juos parvežė į jo įmonę. Minėti telefonai buvo skirti vairuotojams. 15 vnt. šių telefonų A. B. padavė įmonės apskaitininkei, kad ši išdalytų kitiems vadybininkams. 5 vnt. šių telefonų A. B. pasiliko sau, kad išdalytų vairuotojams. Negali pasakyti tikslaus laiko, kada telefonai įmonės vardu buvo įgyti. Po A. B. atleidimo pasigedo įmonės 2 telefonų ,,Samsung J320 J3“, kurio vieno vertė apie 140 eurų, iš viso 280 eurų vertės. Dokumentus pateiks. Taip pat pasigedo nešiojamojo kieto disko 80 GB talpos, pavadinimo nežino, 100 eurų vertės. A. B. buvo leista naudotis darbe kietuoju disku. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje pateiks vėliau, kai turės iš banko tikslius duomenis ir galės atlikti apskaičiavimus. Įmonėje dirba viena buhalterė, tačiau ji apie šį įvykį nieko negali pasakyti, nes šios ,,S.“ banko sąskaitos finansines operacijas pasirašinėja jis pats ir pats tikrina piniginių lėšų apyvartą šioje sąskaitoje (1 t., 161–163 b. l.).

Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad 2017 m. sausio 13 d. pasakė A. B., kad šį atleidžia iš darbo, nes jam netiko A. B. bendravimas su kitais įmonės darbuotojais, taip pat pastarasis buvo konfliktiška asmenybė. Kai pasakė A. B., kad atleidžia iš darbo, perdavė tai personalui, ir buvo ruošiami dokumentai A. B. atleisti. Oficialiai A. B. iš darbo buvo atleistas 2017 m. sausio 16 d. Atleidimo metu nebuvo patikrinta, ar A. B. atsiskaitė su įmone, tai yra ar grąžino visus daiktus, kurie priklausė įmonei. Sužinojus, kad galbūt A. B. pasisavino iš įmonės kortelės pinigus pirkdamas daiktus internetinėse parduotuvėse, buvo paprašyta atlikti įmonėje reviziją, suskaičiuoti mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo perkami įmonės darbuotojams, o A. B. įdiegdavo į telefonus programas, reikalingas darbui. Suskaičiavus visus mobiliojo ryšio telefonus, nustatyta, kad A. B. pasisavino įmonei priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus ,,Samsung J3“, todėl rašydamas pareiškimą policijai, nurodė, kad A. B. pavogė du įmonės mobiliojo ryšio telefonus ir nešiojamą kietąjį diską. Nešiojamo kietojo disko iki šiol įmonėje nerado, kadangi A. B., kol dirbo įmonėje, disponavo šiuo nešiojamuoju kietuoju disku, todėl įtaria, kad jis tą diską atleistas iš įmonės ir pasisavino. O dėl pasisavintų pinigų iš individualios D. G. įmonės, gali pasakyti, kad, kai iš banko sužinojo, jog yra atsiskaitoma už prekes iš įmonės kortelės, peržiūrėjo tik paskutinių pinigų pervedimus ir pamatė, kad 2017 m. sausio 13 d. buvo atsiskaityta už 3276,07 Eur ir bandyta pasisavinti 24 149,88 Eur. Tačiau, kai gavo banko išklotinę, matė, kad ir anksčiau buvo pervedami pinigai iš įmonės kortelės už įvairius pirkinius iš internetinių parduotuvių, taip pat ir iš ,,a.“, tačiau dėl anksčiau pirktų daiktų jokių pretenzijų nereikš, nes neturi laiko gilintis ir skaičiuoti, kokia žala padaryta įmonei. Kad tai A. B. neteisėtai atsiskaitė už pirkinius iš įmonės kortelės, yra visiškai tikras, nes tie atsiskaitymai, kurie buvo daryti anksčiau nei iki 2017 m. sausio 13 d., iš kortelės, kurios numerį ir apsaugos kodą žinojo tik A. B., nes pastarasis buvo iš pradžių tik vienas vadybininkas. Tačiau vėliau, kai buvo priimti nauji vadybininkai, tai ir kiti jau žinojo kortelės numerį ir apsaugos kodą. Dar nori pasakyti, kad A. B. darbinis kompiuteris buvo su slaptažodžiu ir niekas prie jo prisijungti negalėjo, tik pats A. B.. Kai buvo sužinota apie neteisėtus pirkimus, tai buvo kreiptasi į ,,d.“ ir atstatytas A. B. kompiuterio slaptažodis. O kai buvo prisijungta prie A. B. kompiuterio, įeita į jo darbinį elektroninį paštą ir ten rasta, kad iš darbinio elektroninio pašto buvo daromi užsakymai, buvo parašytas pareiškimas policijai. Jam grąžinti du mobiliojo ryšio telefonai ,,Samsung J3“, kuriuos buvo pasisavinęs A. B.. Todėl dėl jų pretenzijų nebeturi (1 t., 165–166 b. l.).

Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui po A. B. atleidimo iš darbo atsiminė, jog A. B. buvo kažkada davęs stacionarų kompiuterį, kad A. B. jį išvalytų. Tas stacionarus kompiuteris buvo juodos spalvos, dar prieš atvažiuodamas į šią apklausą pažiūrėjo į kompiuterio dokumentus, individualus jo numeris – (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad pas A. B. taip ir liko šis kompiuteris, jokio pareiškimo nerašė, nes apie jį ir pamiršo. Šiuo metu gali pasakyti, kad apklausos metu parodytas stacionarus kompiuteris, juodos spalvos, yra jo, būtent jį ir davė A. B.. Norėtų, kad kompiuteris būtų jam gražintas. Tęsiant dar nori pasakyti, kad rašė pareiškimą dėl pasisavintų įmonės pinigų, mobiliojo ryšio telefonų ir nešiojamojo disko, 80 GB talpos. Dėl nešiojamojo disko nori pasakyti, kad jį po kažkiek laiko po A. B. atleidimo rado įmonėje, todėl jokių pretenzijų dėl šios talpos nebeturi. Taip pat nebeturi jokių pretenzijų ir dėl jam grąžintų dviejų mobiliojo ryšio telefonų ,,Samsung“. Prieš kelias dienas į jį kreipėsi A. B. advokatas, kurio pavardės neatsimena, jie sutarė, kad, jei jam bus atlyginta padaryta žala dėl pasisavintų įmonės pinigų, jokių pretenzijų A. B. nebeturės ir pastarajam atleis. Sutarė, kad per keturis mėnesius A. B. jam atlygins jų sutartą turtinę žalą. Kai bus atlyginta žala, niekam jokių pretenzijų neturės. Taip pat su A. B. advokatu sutarė, kad bus tarp jų susirašyta taikos sutartis, kurios kopiją pateiks ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 169–170 b. l.).

Liudytoja J. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba buhaltere D. G. įmonėje, tvarko įmonės buhalterinius dokumentus, taip pat naudoja darbo klausimais ir įmonės sąskaitos generatorių, kai reikia pervesti atlyginimus, kai direktorius liepia atsiskaityti pagal sąskaitas, pervesti avansus. Generatoriumi naudojasi ji ir D. G.. O ar dar kas nors iš įmonės darbuotojų naudojasi generatoriumi, nežino ir pasakyti negali. Niekuomet nėra mačiusi, kad generatoriumi naudotųsi A. B., kuris buvo įmonės vadybininkas. Įmonės patalpose, antrame aukšte, sėdi šešiese – ji, trys apskaitininkės ir du vadybininkai, o pirmame aukšte sėdėjo A. B., direktorius ir vadybininkas A. A.. Su A. B., kai jis pradėjo dirbti įmonėje, nesutarė visi darbuotojai, išskyrus direktorių D. G.. A. B. buvo sunkaus charakterio, konfliktiškas, ne kartą yra su juo susipykę dėl darbo. Yra pastebėjusi, kad kol dirbo A. B., kai jis išeidavo iš savo kabineto, tai nuolat jį palikdavo atrakintą, todėl į jo kabinetą galėdavo įeiti bet kas. Dar yra jam sakiusi, kad taip palikinėti kabinetą nesaugu, nes ji ir kiti darbuotojai, sėdėdami antrame aukšte, nemato, kas ateina ir išeina pirmame pastato aukšte, bet A. B. nepaisydavo jos pastebėjimų ir kabineto vis tiek neužrakindavo. A. B. dažniausiai iš visų pasilikdavo po darbo. Nežino ir negali pasakyti, kas įmonėje žinojo įmonės kortelės numerį ir apsaugos kodą, todėl įvardyti konkrečių asmenų negali ir nežino, kas naudojosi įmonės kortele. Ji nuo 2016 gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo pradžios, tiksliai dienų neatsimena, sirgo, tačiau ir nedirbdama vis bendraudavo su įmonės merginomis, kurios ir pasakė, kad A. B. atleistas iš darbo dėl kažkokių konfliktų su D. G.. O kas konkrečiai tarp jų įvyko, nieko nežino ir pasakyti negali. Iki 2017 metų įmonėje dirbo trys vadybininkai – A. B., A. A. ir G. P.. Kai buvo atleistas A. B., vietoj jo buvo priimtas L. P., kuris pradėjo dirbti 2017 metais, ar kovą, ar balandį. Ji nieko nežino, dėl ko D. G. parašė pareiškimą policijoje, paprasčiausiai tuo nesidomėjo, ir jos nebuvo paprašyta nei peržiūrėti sąskaitos, nei pateikti sąskaitos ataskaitos (1 t., 178–179 b. l.).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba D. G. įmonėje vadybininku nuo 2016 m. vasario 2 d. Jo kabinetas buvo įmonės pirmo aukšto patalpose, taip pat pirmame aukšte sėdėjo direktorius D. G. ir A. B.. Kol A. B. dirbo įmonėje, jų santykiai buvo tik dalykiški, draugais jie nebuvo. Kadangi jie abu dirbo įmonės pirmame aukšte, tai labiausiai iš visų įmonės darbuotojų jis bendraudavo su A. B.. Pastarasis buvo iš tokių žmonių, kuris nepritapo prie kolektyvo. Taip pat dar gali pasakyti, kad A. B. išmanė technologijas: apskaitos programą, įvairių programų įdiegimą. Dėl šios priežasties A. B. direktorius pasitikėjo. Tačiau jis (A. A.) matydavo, kad A. B. yra tinginys – mažai dirbo, žaisdavo kompiuterinius žaidimus darbo metu, kol galop visai apleido darbą, ir tai pamatė direktorius. 2017 m. sausio 13 d. jis išgirdo kaip direktorius pradėjo rėkauti su A. B., girdėjo, kaip pastarasis trenkė direktoriaus kabineto duris ir išėjo. Suprato, kad A. B. buvo atleistas iš darbo. Kitų aplinkybių nežino. Tik nori pasakyti, kad A. B. dirbo su stacionariu kompiuteriu ir jis (A. A.) pats matė, kad A. B. naudojosi slaptažodžiu, kai prisijungdavo prie savo kompiuterio, o koks buvo A. B. kompiuterio slaptažodis, jis niekuomet nežinojo, A. B. kompiuteriu niekuomet nėra naudojęsis, taip pat nėra matęs, kad kiti įmonės darbuotojai naudotųsi A. B. kompiuteriu. Yra matęs tik tai, kad A. B. naudojosi direktoriaus kompiuteriu. Kadangi žino, kad iš įmonės kortelės buvo atsiskaityta už prekes, tai mano, kad tik A. B. galėjo už jas atsiskaityti, nes pastarasis žinojo įmonės kortelės kodą ir apsaugos kodą. Taip pat ir jis (A. A.) žinojo įmonės kortelės kodą, tačiau kortele yra pasinaudojęs tik du kartus, kai reikėjo sumokėti baudą už įmonės vairuotoją. Įmonės kortelę panaudojo 2016 metų rudenį su direktoriaus D. G. žinia. Įmonės kortelės savo asmeninėms reikmėms niekuomet nėra pasinaudojęs. Nežino, kas dar iš įmonės darbuotojų žinojo įmonės kortelės numerį ir apsaugos kodą (1 t., 183–184 b. l.).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba D. G. įmonėje vadybininku nuo 2015 m. sausio 6 d. Su A. B., kol šis dirbo įmonėje, buvo tik bendradarbiai, draugais nebuvo, nes pastarasis buvo ,,sunkaus“ charakterio, nekėlė jam pasitikėjimo. A. B. gerai išmanė technologijas, įdieginėjo įvairias programas, bendravo su ,,d.“. Kadangi jis dirba įmonės patalpų antrame aukšte, o A. B. dirbo pirmame, tai jie mažai bendravo, retai jis ateidavo pas A. B. į kabinetą, todėl nėra matęs, ar pastarojo kompiuteris buvo su slaptažodžiu. Jis pats niekuomet nėra naudojęsis A. B. kompiuteriu. 2017 m. sausio 13 d. po pietų, tačiau tiksliai laiko pasakyti negali, pas jį į kabinetą atėjo direktorius D. G. ir pasakė, kad pasiskirstytų A. B. darbą, nes pastarasis yra atleistas iš darbo. Kadangi žinojo, kad A. B. labai prastai dirbo, tai nekilo klausimas, dėl ko šis buvo atleistas. Tą dieną, tai yra sausio 13 d., po pietų, A. B. darbe nebebuvo. 2017 m. sausio 16 d. atėjęs į darbą pamatė, kad neveikia nei jo, nei kitų įmonės darbuotojų darbiniai elektroniniai paštai. Suprato, kad viską ištrynė A. B., nes pastarasis bendravo su ,,d.“ ir apskritai buvo pažengęs technologijose, be to, buvo atleistas iš darbo. Buvo įjungtas A. B. kompiuteris, jis buvo visiškai tuščias. Atkūrus visų įmonės darbuotojų paštus, tarp jų buvo atkurtas ir A. B. darbinis el. paštas. Tuomet ir buvo sužinota, kad A. B. iš savo el. pašto užsakinėjo asmenines prekes už įmonės kortelėje esančius pinigus. Taip pat dar sužinojo, kad 2017 m. sausio 14 d., tai yra šeštadienį, A. B. buvo atvykęs į darbą. Kiek jam žinoma, darbuotojų atvykimas į darbą savaitgalį niekur nėra fiksuojamas, jokiuose žurnaluose. Jam net nekyla abejonės, kad iš įmonės kortelės už prekes atsiskaitinėjo A. B.. Jis pats įmonės kortelės numerio ir apsaugos kodo nežinojo, niekuomet nėra naudojęs įmonės kortelės. Jis žinojo, kad A. B. žinojo kortelės numerį, nes dažniausiai atsiskaitydavo už kelių ir kitus mokesčius. Atkūrus A. B. darbinį kompiuterį, visą informaciją iš ten ,,ištraukė“ vadybininkas L. D. ( 1 t., 188–189 b. l.).

Liudytojas L. D.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba D. G. įmonėje nuo 2015 m. spalio mėnesio, nuo tada ir pažįsta A. B.. Jo kabinetas yra biuro antrame aukšte, o A. B. kabinetas buvo įmonės pirmame aukšte. Su A. B. draugai nebuvo, tik bendradarbiai, mažai bendravo, labai didelio pasitikėjimo pastaruoju neturėjo. 2017 m. sausio mėnesį susirinkimo metu direktorius D. G. pasakė, kad iš įmonės kortelės buvo pasisavinta didelė suma pinigų. Dar direktorius paklausė susirinkime buvusių darbuotojų, ar kas žino, kaip būtų galima sužinoti IP adresus, iš kurių buvo užsakytos prekės. Niekas iš darbuotojų negalėjo padėti direktoriui. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo po to, kai D. G. pasakė apie tuos pasisavintus pinigus, gal kokios dvi dienos, kai atėję visi darbuotojai į ofisą pamatė, kad visų darbuotojų el. paštai ištrinti. Jis paskambino į ,,d.“, kad būtų atstatyti el. paštai. Atstatė „emeilus“, taip pat ir A. B.. Visi vadybininkai ir direktorius peržiūrėjo atstatytą A. B. el. paštą ir pamatė, kad iš pastarojo el. pašto buvo užsakytos prekės iš ,,a.“ ir kitų internetinių parduotuvių. Visa ši A. B. el. pašte rasta informacija buvo atspausdinta ir vėliau pateikta policijai. Kai buvo rasti ištrinti visi el. paštai, A. B. įmonėje jau nebedirbo. Kiek jam žinoma, A. B. buvo atleistas dėl to, kad nesusitvarkė su darbu. A. B. gerai išmanė technologijas, administravo įmonės kompiuterio tinklus. Kai buvo rasti ištrinti el. paštai, o vėliau rasta informacija A. B. el. pašte apie užsakytas prekes, visi įtarimai ir krito ant A. B.. A. B. žinojo įmonės kortelės numerį. Jis taip pat vieną kartą bandė pasinaudoti darbo reikalams įmonės kortele, bet tą padarė nesėkmingai, todėl daugiau niekuomet nėra jos naudojęs ir kortelės kodo nežino. Nežino, kas iš įmonės darbuotojų žinojo kortelės numerį ir apsaugos kodą. Jis nėra matęs ir nežino, ar A. B. kompiuteris buvo su slaptažodžiu. Taip pat nežino ir negali pasakyti, ar A. B. darbinis el. paštas buvo su slaptažodžiu. Dar norėtų pasakyti, kad, kai buvo atleistas A. B., kai buvo bandyta įjungti pastarojo kompiuterį, šis neįsijungė, nes kompiuteryje nebebuvo kietojo disko atminties. O kas pastebėjo, kad nebėra tos atmintinės, negali pasakyti, bet vėl dėl atmintinės dingimo visas įtarimas krito ant A. B., nes būtent pastarojo kompiuteryje buvo tas kietasis diskas (1 t., 192–193 b. l.).